Imti ir šnekėtis

LR Seimas birželio pabaigoje Švietimo įstatymo pataisomis įtvirtino, kad nuo rugsėjo mokyklos bus finansuojamos pagal naują modelį. Baigiantis rugsėjui didžioji dalis mokyklų informavo baigiančios pasiruošimo darbus pereinant prie etatinio apmokėjimo.

Kaip pasiruošti pavyko Šiaulių r. Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklų daugiafunkciams centrams, klausiame jų direktorių Vaidą BACĮ.

 

Žinodami projektus mes iš anksto modeliavome, diskutavome, dar prieš vasaros atostogas aptarėme, „kaip galėtų būti, jeigu būtų“. Mūsų pagrindinis nerimas ir buvo, ką visiems pabrėžiu, ne pats etatinis, o naujas finansavimo modelis. Kol nematėme, kiek turime etatų, sprendimai buvo sunkiau įsivaizduojami.

 

Mokinius susiskaičiavote? Kiek etatų?

Aukštelkėje su darželiu – 150, o Kurtuvėnuose – 40 vaikų. Ten yra darželis ir viena jungtinė klasė. Aukštelkėje turime 10,5 etato, o Kurtuvėnuose – vienai klasei vieną etatą. Čia viskas aišku. Buvome apsitarę kriterijus, mūsų prioritetas – pagrindinėse pareigose dirbantys žmonės. Mažose mokyklose labai svarbu turėti branduolį. Mūsų antraeilininkai tai puikiausiai suprato. Turėdamas keletą fizikos pamokų bendruomenės lyderiu nebūsi. Todėl pirmenybė skiriama tiems, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje.

Šiemet turime gerą komplektaciją: visas klases, atitinkančias Vyriausybės nustatytą normą. Skaičiuojame, kai pridės tuos 10 proc., prisidės dar ir geras etatas, bet plėtros prasme mes nebegalime priimti daugiau vaikų. Neturime patalpų. Neturime nei direktoriaus kabineto, nei mokytojų kambario. Klasių patalpos mažytės. Neatitiktume jokių higienos normų. Dabar klasės sukomplektuotos maksimaliai.

 

Mes niekada neturėjome psichologo, socialinio pedagogo, šias paslaugas pirkdavome. Džiugu, kad dabartinėje tvarkoje įteisintas paslaugos pirkimas – nebūtina įdarbinti. Minėtų specialistų pagalba gali būti reikalinga tam tikru metu. Ir intensyvi. Įsivaizduoju, kad didelėje mokykloje gali būti šie etatai, o mažos galėtų turėti kitokį pagalbos teikimo modelį. Bet valdymo išlaidų net direktoriaus atlyginimui nepakanka. Jeigu savivaldybė norėtų skirti aukštesnį koeficientą… Ir čia turėtume truputį diskutuoti. Nenoriu pasakyti, kad yra geri ir blogi direktoriai, bet noriu pasakyti, kad iniciatyvesni vadovai ieškosis saugesnio kelio, eis dirbti į dideles mokyklas. Tada patirsime didžiulę krizę – nebebus kam vadovauti.

 

O kaip pasirinksite Jūs?

Man viskas gerai. Aš ketvirtadienį dalyvauju konkurse dėl vadovavimo trečiai mokyklai. Ji šalia. Jei laimėsiu, teks vadovauti trims mokykloms. Man sunku įsivaizduoti, kad direktorius galėtų dirbti be pavaduotojų tokiame junginyje. Turiu dar ir kitą baimę, galima sakyti, kad oponuoju, bet esu įsitikinęs, jog mokytojas turi daryti savo darbą, vadovas – savo. Manau, kad etatinis galėtų būti labiau orientuotas į mokytojo pasiruošimą pamokai, darbą su šeima ir pan. O tam tikrus darbus, kuriuos dabar vadiname bendruomeniniais, turėtų dirbti specialistai. Mokytojui per sunku viską sukoordinuoti. Esu dalyvavęs eksperimente, turėjome tokią patirtį…

Apskritai turiu klausimų dėl etatinio… Bet klausimus reikia užsirašyti, diskutuoti, ieškoti sprendimo. Turėtų būti ir platesnių diskusijų. Reikėtų pasižiūrėti, kaip situacija keisis, ir tada ieškoti atsakymų. Visada esu linkęs į reiškinius, kurie vyksta mūsų gyvenime, žiūrėti pozityviai.

 

Pakalbėkime apie etatų formavimą. Kaip tai vyko Jūsų įstaigose? Turėjote 10 dienų, kai mokytojai grįžo iš atostogų. Pakako laiko išsikalbėti?

Matote, mūsų kolektyvas nedidelis, pabandėme susirašyti labai konkrečius darbus, už kuriuos mokėtume atlygį. Iš pradžių leidome sau fantazuoti. Bendruomeniniai darbai kelia daugiausiai diskusijų, nes neturime praktikos. Ir tikrai iškyla pavojus mokėti už nieką arba perkrauti mokytoją darbais. Jeigu mokytojas dalyvauja mokyklos renginyje kaip dalyvis, už ką jam mokėti? Kur dingsta savanorystė? Suprantu, kada mokytojas organizuoja renginį, bet čia kyla vertybinis klausimas. Mes juk vaikams deklaruojame savanorystę… O kur riba? Žinau, kad mokytojas gali pasakyti: „Aš ir taip daug savanoriauju.“ Tai tiesa, bet kartais labai gerai įvardyti, kad šitas darbas yra mano savanorystė. Yra talka, yra bendruomenės šventė, ir mes čia savanoriaujame. Tai svarbu įsivardyti, kitaip turėsime vidinį nepasitenkinimą. Ir nereikia sąvokos devalvuoti. Tai, kam neužtenka pinigų, pavadinant savanoryste.

Turiu patirtį iš praėjusio etatinio eksperimento. Žmogus vienu metu gali gerai atlikti vieną darbą. O kai darome penkis vienu metu, kokybiškai nebepavyksta. Iš kitos pusės, mes visada taip dirbome. Mūsų mokytojai visada turėjo daug bendruomeninių darbų. Dabar mums beliko visa tai dokumentuoti, įteisinti. O etatinį aš lyginu su masažu. Kai skauda nugarą, einame masažuotis. Iš pradžių būna skausminga, bet paskui palengvėja. Tas pats ir čia… Sunku su dokumentais, su įstatymine baze. Reikia labai daug geranoriškumo, nes metas visiems nėra lengvas. O mokytojo darbas niekada nebuvo lengvas darbo kodekso požiūriu. Visi bendruomeniniai darbai turi būti pamatuojami ir baigtiniai, kitaip konfliktai neišvengiami.

 

O kaip su priešpensinio amžiaus darbuotojais? Noriu sužinoti, ar jiems teko etatas, ar tie 0,86 etato, kaip buvo rašoma žiniasklaidoje?

Nors amžiaus klausinėti negražu, bet mūsų vienintelė problema – aukštos mokytojų kvalifikacijos. Finansine prasme tai tampa gana sudėtinga spręsti. Bet stažas skaičiuojamas nuo minimalios algos, tad problemos čia nematau. Matyt, reikėtų žmones aiškiau informuoti.

 

Mokyklų tobulinimo centro steigėja švietimo ekspertė Eglė Pranckūnienė neseniai kalbėjo, kad naujoji finansavimo tvarka turėtų reikšti ir naują mokyklos kultūrą. Ką apie tai manote?

Aš tą patį irgi nuolat kalbu. Jeigu mokykloje nebus tarimosi kultūros, konfliktai – užkoduoti. Yra trys esminiai demokratinio ugdymo principai: rūpinuosi savimi, rūpinuosi kitu, rūpinuosi aplinka. Mes dėl šių dalykų labai stipriai diskutuodavome.

 

Ar Jūsų įstaigose padidės mokytojų atlyginimai?

Atlyginimai didės tikrai.

 

Ką galėtumėte patarti toms mokykloms, kurios dar vis sutrikusios?

Padėti visus kitus darbus į šoną ir imti šnekėtis. Kai kuriais atvejais būtinai reikalingas moderatorius. Šiam tikslui galima kūrybiškai panaudoti kvalifikacijos lėšas. Taip pat mokykloje galima organizuoti laiko vadybos seminarą, kuris padėtų išsiaiškinti, rasti atsakymus ir judėti į priekį. Ir negali čia būti jokio balsavimo, priimant sprendimą dėl etatinio, geriausias variantas konsensusas. Bet tai labai sudėtinga pasiekti. Tada belieka kompromisas, kai visos pusės ko nors atsisako.

 

Dėkojame už mums skirtą laiką.