EBPO ekspertė: Lietuvos stiprybė – mokėjimas išskirti esmines problemas 

Lietuvoje apsilankiusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo ekspertų delegacija susipažino su Lietuvos švietimo padėtimi, mokinių judumo tarp skirtingų mokymosi lygmenų galimybėmis, aptarė šiuos klausimus su šalies švietimo atstovais.   

 

Pasak vienos iš EBPO eksperčių, analitikės Hannah Kitchen, Lietuva yra pasiruošusi egzaminų bei profesinio ugdymo pokyčiams bei gali pritaikyti reikiamiausias užsienio praktikas. Plačiau apie tai – interviu su Hannah Kitchen. 

 

 

Kokie Jūsų pirminiai įspūdžiai apie Lietuvos švietimo sistemą po vizito? 

Mūsų projektas orientuotas į vidurinį ugdymą (11–12 kl.). Daugelyje šalių ypač sudėtinga išlaikyti jaunus žmones iki 18 metų mokyklose ir ugdymo sistemoje. Negalime mokyti vaikų, jei jų tiesiog nėra klasėse. Todėl žvelgdami į Lietuvos kontekstą matome, kad dauguma mokinių pasilieka mokytis ir įgyja vidurinį išsilavinimą – tai išties išsiskiria ir yra pagirtina.  

Taip pat Lietuvos stiprybė yra mokėjimas išskirti esmines problemas, kurias reikia spręsti sistemoje, stipriąsias ir silpnąsias vietas. Tuo įsitikinti galėjome bendraudami su skirtingais bendruomenės nariais (mokytojais, mokiniais ir kt.), tą pastebime ir specialistų pateiktose analizėse. Tikslus žinojimas leidžia veiksmingiau ieškoti sprendimų viduje, kitų šalių praktikose. 

 

Kokius pagrindinius aspektus nagrinėjote, į kokius klausimus bandėte atsakyti? 

Svarbiausi aspektai, į kuriuos teko gilintis vizito metu, yra profesinis ugdymas ir brandos egzaminai. Bendras klausimas, kurį kelia dauguma valstybių, yra „Kaip didinti profesinio ugdymo prestižą?“. Be Austrijos ir Šveicarijos, tai gana opi problema visame žemyne. Lietuvos atvejis išsiskiria tuo, kad bendrasis ir profesinis ugdymas yra itin atskirti vienas nuo kito, tačiau vidurinio ugdymo kontekste ir gimnazijų, ir profesinių mokyklų mokiniai laiko tuos pačius brandos egzaminus. 

Vienas pirmųjų sprendimų, kaip tarp šių švietimo dalių galėtų būti patobulintas ryšys, būtų išgrynintas profesinio ugdymo tikslas. Susitikimų metu išgirdome mintį, kad tikslas yra paruošti jaunuolius darbo rinkai, tačiau, mokytojų teigimu, mokiniai nėra tam visiškai pasiruošę. Stipresnis profesinis orientavimas taip pat galėtų būti tiek profesinio, tiek bendrojo ugdymo sprendimas. 

 

Minėjote ir brandos egzaminus. Kaip vertinate planuojamus egzaminų, kitų patikrinimų pokyčius? 

Visi numatomi pokyčiai išties žada nemažai naudos, ypač vertinimas. Pavyzdžiui, mintis apie tarpinį egzaminą III gimnazijos klasėje, skirtingų lygių patikrinimus, kuriais atsižvelgiama į tolesnį žinių ir mokomųjų dalykų poreikį tęsiant mokslus. Tai panašu į užsienio praktiką visiškai diferencijuojant brandos egzaminus kaip Prancūzijoje ar Airijoje (t. y. vidurinės mokyklos baigimo diplomas tas pats, bet skirtingų kategorijų), tačiau tam dar reikėtų rimtai pasiruošti.  

Apie reformas kalbėjome ir susitikimuose su mokytojų, mokinių grupėmis. Jie neabejotinai išreiškė pokyčių poreikį, išskirtas noras peržiūrėti egzaminų struktūrą ir noras pasisemti pavyzdžių iš kitų šalių. Lietuvoje vertinimo pokyčių realizavimas gana intensyvus, susidarėme įspūdį, kad visi tam produktyviai ruošiasi. Senesnėse Europos šalių švietimo sistemose tai sukeltų didesnių sunkumų, tačiau rodote gerą pavyzdį. 

 

Jūsų įgyvendinamame projekte „Above and Beyond: Transitions in Upper Secondary Education“ figūruoja sąvoka „judrumas“. Kas už jos slypi? 

Judrumo kaip principo siunčiama žinutė yra tokia: niekada nėra per vėlu. Mokiniai neturėtų jausti įtampos, kad sprendimai, kuriuos jie priims mokykloje, ar brandos egzaminų rezultatai nulems visą likusį gyvenimą. Neturėtume diegti minties, kad nieko nebegalima pakeisti arba neįmanoma pasivyti kitų. 

Daugelyje šalių brandos egzaminų laikymas yra vienintelis būdas baigti vidurinę mokyklą ir stoti į universitetą, tačiau kitų šalių praktika atveria ir kitas galimybes, pavyzdžiui, įgyti atitinkamų įgūdžių profesiniame ugdyme, gauti atitinkamas kvalifikacijos kategorijas ir judėti toliau. 

Manome, kad turite puikią profesinio ugdymo infrastruktūrą, jau turite atitinkamą profesinėse mokyklose dirbančių pedagogų kiekį, tačiau galite prisitraukti daugiau savo sričių specialistų integruodami ugdymo procesą į darbines sferas. 

 

Kas toliau – kada sulauksime projekto rezultatų?  

Galutinėje projekto ataskaitoje pateiksime įvairius pavyzdžius, ką skirtingos valstybės daro savaip, ir pasiūlysime konkrečiai, ką būtų įmanoma pritaikyti šaliai. Tikimės tai padaryti pavasarį – sugrįžti į Vilnių ir aptarti su bendruomene, ką galima padaryti Lietuvoje, kur ir kaip judėti toliau. 

 

EBPO delegacija lankėsi Lietuvoje įgyvendinant projektą „Above and Beyond: Transitions in Upper Secondary Education“, kuriame dalyvauja ir Lietuvai atstovauja Nacionalinė švietimo agentūra. Projekto tikslas – tirti, kaip aktyvinti procesus tarp skirtingų švietimo grandžių, tobulinant švietimo sistemos lankstumą ir gerinant švietimo kokybę ir jo prieinamumą bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose. 

 

Dėkojame Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo magistro studijų programos studentėms už pagalbą vertėjaujant vizito metu. 

 

„Švietimo naujienų“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *