Dirbant mokytojo darbą reikia jausti malonumą

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Ką tik prasidėjo mokslo metai – po atostogų į ugdymo įstaigas sugrįžo mokytojai, dėstytojai, mokiniai, studentai. Ir tie, kurie vienu metu atlieka abu vaidmenis – ne tik mokosi, bet ir moko kitus. Nemažai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos studentų ne tik studijuoja, bet ir dirba. Jau kelerius metus ryški tendencija, jog ugdymo krypties studentai dirbti mokymosi įstaigose pradeda studijų metais. Vieni lieka po pedagoginės praktikos, kurią atlieka nuo antrojo kurso, kitus studentus į darbą kviečia mokyklų direktoriai.

 

VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos STEAM (integralus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) studentas Rokas Gedrimas dirba technologijų mokytoju Kaune. Rokas, pamatęs darbo skelbimą, nusprendė išmėginti jėgas gimnazijoje ir pasižiūrėti, ar yra tinkamas mokytojo darbui. Kita pradinio pedagogikos IV kurso studentė Odeta Bielskytė dirba pradinių klasių mokytoja. Praėjusiais mokslo metais ji dirbo Kaune (liko dirbti mokykloje, kurioje atliko praktiką), nors paskaitas lankė Vilniuje. Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos IV kurso studentė Elžbieta Stankevič jėgas išbandė vaikų darželyje, po pedagoginės praktikos, jau II kurse. Elžbieta dirba universiteto vaikų darželyje „Mažųjų akademija“.

Studentų tikinimu, produktyvios studijos – tuomet, kai iš karto gali praktiškai išmėginti teorines žinias. Kaip jiems pavyksta suderinti abi veiklas, paklausėme pačių studentų.

 

Ar seniai dirbate ugdymo įstaigose? 

Elžbieta. Beveik metus su puse.

Rokas. Mokykloje dirbu nuo 2019 m. gruodžio.

Odeta. Pirmoji pedagoginė praktika ir mokytojo asistento darbas prasidėjo Vilniaus „Šviesos“ pradinėje mokykloje pagal „Geros pradžios“ programą. Atvykusi į ugdymo įstaigą klasės mokytoja – praktikos mentorė – pasiūlė puikią galimybę, ne tik stebėti ugdymo procesą, bet ir įsitraukti į klasės gyvenimą ir rutiną, bendradarbiaujant mokytis tapti mokytoju. Tai buvo didelis iššūkis, kurį priėmiau su baime. Kodėl bijojau? Netradicinis ugdymo planavimas ir aplinkos kūrimas bei pamokų planavimas. Daugelis mokykloje mokėmės pagal klasikinę ugdymo paradigmą, o praktikoje šiuos standartus sulaužė naujos ugdymo galimybės ir ugdymo įstaigos programos galimybės mokyti pradinių klasių mokinius kitaip.

Mokytis kitaip – herojiška! Herojus – žmogus, kuris mąsto, elgiasi, priima sprendimus ir mokosi kitaip. Visa tai pasiekiama, kai bendruomenės ugdymo proceso dalyvis mokosi iš įkvepiančio mentoriaus. Mano atveju – praktikos mentorė – Dovilė Pelegrimė.

 

Tolesnis darbas ugdymo įstaigoje „Herojus“, Kaune. Pedagoginės praktikos metu „Herojuje“ buvau pakviesta prisidėti prie šios mokyklos mokytojų komandos. Kas mane žavi ir kuo didžiuojuosi? Žavi mokyklos kultūra, vertybės, unikalios mokytojų komandos asmenybės ir jų ryžtas siekiant visapusės ugdytinių pažangos, kuriant motyvuojančias ugdymo aplinkas ir ugdymo priemones, įrankius. Tai puiki galimybė realizuoti save priimant naujus iššūkius, galimybės ir patirtis. Tikra gyvenimo mokykla, kurioje žinias ir įgytus įgūdžius mokomasi panaudoti realiame gyvenime.

 

Kaip pavyksta suderinti studijas ir darbą? Ar paskaitų tvarkaraščiai sudaryti taip, kad viską įmanoma suspėti, ar tenka praleisti dalį paskaitų, ar darbovietėje lengva suderinti norimą darbo grafiką? Ar nenukenčia studijų kokybė, nepritrūksta laiko poilsiui?  

Elžbieta. Derinti darbą ir paskaitas sekasi puikiai. Studijų tvarkaraštis sudarytas taip, kad dažniausiai mokausi iš ryto – iki pietų arba popiet, tad dirbti galiu iš ryto arba vakare. Iki šiol neteko praleisti nė vienos paskaitos dėl darbo, kadangi sudarant darbo grafiką kolegės visuomet atsižvelgia į mano paskaitų tvarkaraštį. Tačiau esu linkusi atiduoti visą save tiek darbui, tiek studijoms – tad kartais pervargstu, bet aukščiausių rezultatų nenustoju siekti.

 

Rokas. Dėstytojai šiuo klausimu – labai supratingi, žinodami, kad dalis studentų dirba ir mokosi tuo pačiu metu, sukelia visą paskaitų medžiagą į virtualią mokymosi aplinką, tad galiu mokytis laisvu laiku. Tiek paskaitų, tiek pamokų tvarkaraščiai sudaromi ne individualiai, todėl dalį paskaitų tenka praleisti, bet, jau minėjau anksčiau, tokiais atvejais labai pasitarnauja virtuali mokymosi aplinka. Pastebėjau, kad studijų kokybė tik pagerėjo. Esant įtemptai dienotvarkei negali leisti sau atidėlioti darbų iki „paskutinės dienos“. Poilsio lyg ir nepritrūksta, dienotvarkėje randu kaip įterpti laiko sau.

 

Odeta. Darbą mokykloje ir studijas suderinti pavyksta. Studijų tvarkaraščiai derinami prie dirbančių studentų grupėje skaičiaus, dėstytojai linkę atsižvelgti į studentų lūkesčius ir poreikius. Mano nuomone, svarbu ugdyti aktyvius mokytojus praktikus, o ne pasyvius klausytojus. VDU Švietimo akademijos dėstytojai ir mokyklos bendruomenės, kuriose atlikau pedagoginę praktiką, o kartu ir dirbau, šiuo klausimu – lanksčios. Pastaruosius metus buvau viena iš studenčių, studijuojančių Vilniuje, o dirbančių Kaune, „Herojaus“ mokykloje. Mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas sudarė puikias darbo sąlygas, pirmiausia peržiūrint studijų tvarkaraštį, o tuomet pereinant prie darbo valandų ir dienų skaičiaus ugdymo įstaigoje. Grafikas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad kasdien keliaudavau traukiniu, maršrutu Vilnius–Kaunas.

 

Suspėti atvykti į paskaitas Vilniuje ir grįžti į darbą Kaune buvo sunku. Planavau kiekvieną dieną: pradėdama kėlimusi, atvykimu į paskaitas, o paskaitose dažnai tekdavo žvilgtelėti į laikrodį, kad spėčiau laiku sugrįžti į Kauną. Laiką išties smulkmeniškai skaičiuodavau, kad užtektų dirbti mokykloje ir studijų darbus atlikti su kolegomis. Darbų susitikimams grupėmis laiko išties dažnai trūkdavo, kasdien tekdavo keltis penktą valandą ryto. Pirmiausia, išspręsdavau studijų darbų formalumus su kolegomis, tuomet keliaudavau į paskaitas ir grįždavau tiesiai į darbą Kaune. Buvo atvejų, kai kolegos traukiniu atvykdavo į Kauną, kad palengvintų mano kasdienę rutiną, kad turėčiau daugiau poilsio laiko. Jie dažnai manęs klausdavo, kaip pavyksta viską suderinti? Atsakymas paprastas. Visada turėjau tikslą būti mokytoja, todėl atkaklumas, ryžtas ir optimistinis požiūris padeda įveikti kliūtis. Atstumas – ne kliūtis mėgautis studijomis ir darbu. Tai įkvėpė naujoms patirtims ir atradimams, kelionių metu sutikau daug puikių žmonių, o kartu ir mokiausi. Studijų kokybė nenukentėjo, paskaitas lankiau, nors dažnai tekdavo pavėluoti. Asmeniniam poilsiui laiko trūkdavo, nes visą laiką buvau susikoncentravusi į studijas ir darbą. Todėl artimiems žmonėms ir sau laiko likdavo mažai, kartais apskritai nelikdavo, net į telefono skambučius, kurie nebuvo planuoti iš anksto, neatsiliepdavau.

Laisvalaikis atrodė kaip nuolatinis ruošimasis studijoms, darbui, renginiams, kuriuose dalyvaudavau universitete ir už jo ribų, susitikimams su kolegomis, seminarams.

 

Kaip vertinate galimybę iš karto mokytis ir teorijos universitete, ir praktikos ugdymo įstaigoje – ar dirbant tam tikrų žinių ir įgūdžių dar šiek tiek trūksta, ar šios sritys viena kitą puikiai papildo?

Elžbieta. Tikrai, kad viena kitą puikiai papildo! Darželyje pradėjau dirbti būdama antrame kurse, tad jau turėjau teorinių žinių bagažą. Pradėjusi dirbti suvokiau, kad ne visuomet praktikoje viskas taip kaip teorijoje, tad įgavau (ir vis dar įgaunu) naujų žinių. Tačiau gaunama teorija universitete tikrai labai praverčia ir visada įdomu stebėti, kaip tai, apie ką skaitei ir kuo domėjaisi, „veikia“ praktiškai.

Rokas. Tiesą sakant, žinių dar tikrai trūksta, tenka domėtis papildomai. Labai padeda Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos kolegos, į visus iškilusius klausimus maloniai ir išsamiai atsako. Bet mano požiūriu, darbas mokykloje labai padeda įtvirtinti universitete gautas žinias ir palaikyti aukštą motyvaciją mokantis.

Odeta. Šią galimybę vertinu kaip didelį privalumą. Studijų dalykų teorinės žinios papildo formuojamus darbo įgūdžius pedagoginio darbo srityje. Taikant teorines žinias praktikoje – darbe yra galimybių mokytis iš kitų ir iš savo klaidų. Mano įžvalgomis, tai gilina profesinės kompetencijos įgūdžius, o universitetas ruošia puikius specialistus, kompetentingus dirbti ugdymo įstaigoje.

 

Ar sulaukiate pagalbos, dėstytojų, kolegų patarimų, kai kyla klausimų, neaiškumų darbe? 

Elžbieta. Taip, visada.

Rokas. Į visus man kylančius klausimus visada sulaukiu atsakymų ir iš dėstytojų, ir iš kolegų. Darbe jaučiuosi labai prižiūrimas, kolegos rodo didelį rūpestį, nuolat pataria.

Odeta. Visapusį palaikymą ir pagalbą suteikia visi dėstytojai ir kolegos. Ypatingai palaiko pradinio ugdymo programos vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė. Tai išties įkvepianti mentorė, esanti šalia sprendžiant visas pedagoginio darbo situacijas – mokytoja draugė su kuria galiu kalbėtis, mokytis ir tobulėti. Labai daug patirčių, kurios džiugina prisiminus studijų dalykus bendradarbiaujant su dėstytojais: bendri projektai, kelionės, seminarai ir renginiai.

 

Kaip nusprendėte studijuoti pedagogiką? 

Elžbieta. Banalu – sprendimą lėmė meilė vaikams. Man patinka bendrauti su vaikais, juos ugdyti ir matyti, kaip jie auga bei tobulėja. Taip pat žavi ir pedagogo darbo specifika, kadangi šiame darbe nuolat mokaisi ir realizuoji save.

Rokas. Mokytojo darbas man visą laiką atrodė įdomus, traukė įvairiapusiškumu, mokykloje vis kildavo idėjų, ką daryčiau kitaip, nei mane mokę mokytojai. Išbandžius kitas profesijas, vis norėjosi grįžti į mokyklą.

Odeta. Gyvenime buvo daug posūkių, mokiausi net trijose skirtingose mokyklose: Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, ten baigiau pradinę mokyklą, tuomet lankiau Radviliškio Gražinos pagrindinę mokyklą, o dar vėliau – Sidabravo gimnaziją. Besimokydama Gražinos pagrindinėje mokykloje, Radviliškyje, sutikau puikius mokytojus, noriu paminėti – Salviniją Vaičiūnienę ir Laisvūną Vaičiūną – akivaizdžius tikro mokytojo pavyzdžius. Būtent jie įkvėpė tapti mokytoja. Patirtys skirtingose ugdymo įstaigose taip pat daro didelę įtaką renkantis mokytojos profesiją.

Tai antros mano pasirinktos pedagoginės studijos. Baigus dvylika klasių nepavyko puikiai pasiruošti, kad įstočiau studijuoti norimos programos. Egzaminų nepavyko išlaikyti puikiai. Bet tai nestabdė. Dvejus metus tobulėjau ir rinkausi profesines studijas Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre, Kaune, ten įgijau sporto paslaugų darbuotojos specialybę. Bet, svajonė buvo tikslinga – norėjau tapti mokytoja, perlaikiau egzaminus, lankiau kursus asmeninę ir akademinę pažangą gerinti. O baigusi pirmąją studijų pakopą užpildžiau paraišką stoti mokytis pradinio ugdymo pedagogikos. Šiuo metu esu pradinių klasių mokytoja.

 

Odeta, ar nebuvo sudėtinga dirbti Kaune, o mokytis Vilniuje?

Labai sudėtinga, bet viską sugebėjau planuoti ir derinti. Dėl puikių galimybių derinti darbą ir studijas, kurias siūlė universitetas – viskas įveikiama. Šiuo metu gyvenu kitaip, bet iššūkių netrūksta! IV Pradinio ugdymo programos kursą pradėjau keisdama viską nuo pagrindų. Keičiantis gyvenimo aplinkybėms, pakeičiau gyvenamąją vietą ir darbą. Šiuo metu į studijas keliauju maršrutu Raseiniai–Vilnius. Taip pat derinu paskaitų lankymą, keliones ir gretutines studijas „Ugdomasis vadovavimas įtraukčiai švietime“. Savarankišką pedagoginę praktiką atliksiu Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje.

Kalbant apie darbą mokykloje, šiuo metu dirbu daugiau kaip mokytoja korepetitorė, dalyvauju mokyklų projektuose, esu pakviesta „Herojaus“ mokyklos bendruomenės dalyvauti projekte kuriant ugdymo įrankius. Daug laiko skiriu kompetencijų tobulinimui ir bendradarbiavimui su ugdymo įstaigomis visoje Lietuvoje, bendradarbiavimui su kolegomis ir baigiamojo studijų darbo rašymui.

Norėčiau pabrėžti, kad dirbant mokytojo darbą reikia jausti malonumą ir asmeninę paskatą, nebūtina priklausyti konkrečiai ugdymo įstaigai, mokytojo galimybės tikrai beribės ir tikrai viskas ateina tam tikru laiku. Normalu, kad mokytojas, siekiantis profesionalumo, nebijo iššūkių keisti viską, juk naujumas atveria dar puikesnių karjeros galimybių!

 

Rokai, dirbti pradėjote norėdamas įsitikinti, ar tinkate mokytojo darbui. Kaip savo tinkamumą darbui vertinate dabar, paragavęs mokytojo duonos? 

Man mokytojo darbas labai patinka, tad neketinu keisti profesijos, bet ar aš geras pedagogas, palieku  spręsti savo mokiniams.

 

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės mokant bei mokantis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *