Būsimų pedagogų ugdymas prasidės jau mokyklos suole

Dalis mokinių net ir baigdami dvyliktą klasę nežino, ką norėtų studijuoti ateityje, kokios profesijos, sritys juos domina. Kiti gi save atranda kur kas anksčiau, bet iki vienuoliktos klasės turi mokytis visų disciplinų, nors teoriškai gimnazijoje jau galėtų daugiau laiko ir dėmesio skirti tiems dalykams, kurie juos domina labiausiai, kurių reikės vėliau studijuojant norimą specialybę. Nuo šio rugsėjo tokią galimybę Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje turės tie mokiniai, kurie svarsto apie galimybę tapti mokytojais. Gimnazijoje duris atvers ugdymo krypties klasė.

Nuo ko viskas prasidėjo?

 

„Praėjusių metų pabaigoje su keliais miesto mokyklų vadovais dalyvavome Švietimo inovacijų centro stažuotėje „Atsakingos lyderystės įtaka mokinių pasiekimų gerinimui Šveicarijoje“, kurios tikslas – susipažinti su vienos pažangiausių šalių švietimo sistema, mokytojų rengimo ypatumais, įgyti patirties gerinant mokinių pasiekimus, užmegzti bendradarbiavimo ryšius“, – pasakoja Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė.

 

Šveicarijoje susiduriama su panašia problema, kaip ir Lietuvoje: pedagogo profesija nebėra populiari, trūksta ir mokytojų, ir mokyklų vadovų. Lietuviai lankėsi keliose mokyklose, diskutavo apie šios problemos sprendimo būdus, jiems patiko Wohlen vidurinės mokyklos (Bezirksschule Wohlen) patirtis, kurios viena iš krypčių – norinčių tapti pedagogais sprendimo pasitikrinimas ir pasirengimas studijoms. „Tai yra labai svarbu, nes dažnai baigus pedagogo studijas nelieka motyvacijos dirbti šį nelengvą visuomenėje darbą. Čia vyksta praktiniai užsiėmimai planuojantiems pasirinkti šią profesiją. Todėl nutarėme ir Kaune pradėti būsimų pedagogų ugdymą jau mokyklos suole. Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje gimnazistai mokosi klasėse pagal pasirinktą ugdymo(si) kryptį, tik nebuvo išskirta būsimųjų pedagogų ugdymo kryptis. Tad gimnazijos direktorė, taip pat dalyvavusi stažuotėje, ėmėsi šios iniciatyvos. Tikimės, kad būsimųjų pedagogų pasirengimas studijoms dar mokyklos suole nors kiek atlieps visuomenės poreikius sprendžiant mokytojų trūkumo problemą“, – viliasi O. Gucevičienė.

 

„Praėjusių metų pabaigoje susitikome su Kauno m. savivaldybės Švietimo skyriaus vadove ir Kauno Maironio gimnazijos direktore aptarti iniciatyvos, kuri padėtų Kauno mieste gyvenančius jaunuolius sudominti pedagogo profesija. Sutarėme steigti ugdymo krypties klasę, kurioje ketverius metus gimnazistai šalia bendrojo ugdymo programos dalykų papildomai studijuos Vytauto Didžiojo universitete ir gilinsis į psichologijos, ugdymo ir kitų socialinių mokslų aktualijas“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė.

 

Universitetinės paskaitos suplanuotos nuo pirmųjų metų ir vyks tiek Maironio gimnazijos, tiek universiteto erdvėse. Šalia teorinių studijų mokiniai atliks įvairias užduotis realiose ugdymo aplinkose, vyks susipažinti su įvairiomis pedagogo veiklos sritimis – nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio iki specialiojo pedagogo ir mokomojo dalyko mokytojo. „Džiaugiamės, kad prie veiklų įgyvendinimo aktyviai prisidės ir Kauno švietimo inovacijų centras, kuris padės ugdymo mokslus pasirinkusiems jaunuoliams susipažinti su skirtingomis Kaune veikiančiomis švietimo įstaigomis ir jose dirbančiais pedagogais. Manau, kad vienas didžiausių privalumų šioje klasėje bus tas, kad gimnazistai vienu metu galės ne tik „pasimatuoti“ mokytojo profesiją, bet ir tapti universiteto studentais – kartu dalyvauti paskaitose, laikyti kolokviumus, atlikti praktinius darbus ir kaupti kreditus savo ateities studijoms“, – su „Švietimo naujienų“ skaitytojais įspūdžiais dalijosi kanclerė.

Kryptingas ugdymas vykdomas ilgiau nei dešimtmetį

 

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė papasakojo, kad 1920–1922 m. gimnazijos pastate vyko Aukštieji kursai, davę pradžią Lietuvos universiteto susikūrimui. Įprasminant šį svarbų visai Lietuvai įvykį, 2010 m. gimnazija tapo universitetine ir sistemingai bendradarbiauja su universitetais. Gimnazistai mokosi pagal savo gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį ir profesiją tam tikros ugdymo(si) krypties klasėje. Kartu su universitetais yra parengti ugdymo šiose klasėse modeliai. Vytauto Didžiojo universitetas koordinuoja humanitarinių, socialinių mokslų; Kauno technologijų universitetas – socialinių, fizinių mokslų ir technologijų; Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetai – biomedicinos mokslų klases.

 

Nuo rugsėjo 1 d. naujos ugdymo krypties (būsimųjų pedagogų) klasės veiklą koordinuos Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Kauno švietimo inovacijų centras. Ugdymo krypties klasėje, be bendrųjų ugdymo dalykų, vyks pedagogikos, psichologijos pamokos, kurias ves universiteto dėstytojai. Kauno švietimo inovacijų centre bus organizuojami mokymai, seminarai gimnazistams ir mokytojams (užsiėmimams vadovaus žinomi įvairių sričių specialistai).

 

Gimnazistams bus teikiamos nemokamos mokytojų ir universiteto dėstytojų dalykų konsultacijos, diskusijos ir konsultacijos savęs pažinimo, asmeninio augimo, pedagoginės veiklos temomis. Jie bus kviečiami dalyvauti projektinėje veikloje, išvykose, pažintinėse ekskursijose į kitas Lietuvos, kaimyninių šalių bendrojo ugdymo mokyklas, renginiuose švietimo tematika, susipažinti su švietimo lyderiais, ugdymo krypties ekspertais ir universiteto studentais. Šiuo metu vyksta ugdymo krypties klasės modelio įgyvendinimo parengiamieji darbai. Į gimnazijos (9) ugdymo krypties klasę kviečiami mokytis visi pageidaujantys mokiniai, norintys atrasti savo poreikius atitinkančią veiklą, įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą ir pasirengti būsimoms studijoms.