Būdai, padedantys įvertinti pradinių klasių mokinių pasiekimus nuotolinio mokymosi sąlygomis karantino metu

„Mokslo metai baigiasi, tuoj visi tėvai sužinos savo pažymius“, – juokaujama socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu, artėjant mokslo metų pabaigai, kyla daug įvairių diskusijų dėl mokinių pasiekimų vertinimo. Spaudoje išsakytos kelių mokyklų vadovų mintys, jog galima perkelti vaikams pirmojo pusmečio įvertinimą (neva – jis svaresnis, nes antrąjį pusmetį ugdymas vyko nuotoliniu būdu) ir jį išvesti kaip metinį įvertį. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) edukologai drįsta prieštarauti tokiai nuomonei, nes mano, jog ugdymo procesas vyko ir tebevyksta iki šiol.

Kiekvieną dieną vaikai mokosi namų sąlygomis, daro tam tikrą pažangą, o įvertinti jų pasiekimus yra įvairiausių būdų, net ir nuotolinio mokymosi metu. Pradiniame ugdyme vienas iš svarbiausių yra formuojamasis vertinimas, kuris turėtų padėti mokiniui mokytis. Pedagogo teikiami teigiami atsiliepimai, pagyrimai, pastebėjimai – labai svarbūs, kai siekiama paskatinti mokinius mokytis. O jei pastebima, kad vaikas ko nors dar negeba atlikti, labai svarbu nukreipti, ko ir kaip reikėtų pasimokyti, kokių veiklų imtis, kad rezultatai gerėtų; o ne įvardyti ir pabrėžti klaidas. Efektyvus grįžtamasis ryšys yra tiltas tarp vertinimo ir mokymosi, tad turėtų būti pateiktas laiku. Mokytojams suteiktas puikus įrankis – informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) priemonės leidžia komentuoti darbų turinį, įrašyti komentarus.

VDU Švietimo akademijos doc. dr. Linas Jašinauskas tikina, pirmiausia, mokyklose turi būti susitarimai dėl įvertinimo „Ar iš tiesų mokinių tėveliai karantino laikotarpiu tapo „profesionaliais mokytojais“, o pedagogo vaidmens mokinių mokymo(si) procese visai nebeliko? Jeigu buvo išnaudojama didžioji dalis nuotolinio mokymosi galimybių, t. y. mokiniams ne tik siunčiamos užduotys, nurodoma atlikti testus, bet bendraujama gyvai, paaiškinama, teikiamas grįžtamasis ryšys, naudojamasi virtualiais mokymosi įrankiais, tai vargu, ar mokytojo indėlis į mokinio pasiekimus – minimalus. Žinoma, reikėtų turėti minty, kad kai kuriais atvejais techninės galimybės buvo ribotos, tad reikia daryti tam tikras išimtis, į tai atsižvelgti, apie tai kalbėtis su mokiniais ir tėvais.

Kitas klausimas, o kaip vis tik mokinio pažanga, ar tai tikrai reiškia, kad tikslinga ir nuosekli ji buvo tik pirmajame semestre, o kitame jos kaitos stebėti nebuvo įmanoma? Reikia sutikti su nuomone, kad situacijos skirtingos, tačiau sprendimai eliminuoti „karantininį“ semestrą iš metinio įvertinimo,  šiandien kelia daug abejonių bei klausimų“, – sako doc. dr. Linas Jašinauskas.

 

Alfa kartos vaikams, pradinukams – labai svarbus įvertinimas. VDU ŠA profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė teigia: „Vaikams, kurių gebėjimai yra mažesni, reikia ne tik mokytojų, bet ir tėvų pagalbos. Net pradinėse klasėse tokie vaikai jaučiasi labai blogai ir nuolat patiria stresą ir baimę“.

Pašnekovė pasidalijo keliomis idėjomis: „Jeigu vaikas yra priešmokyklinio ugdymo grupėje ar pirmoje klasėje, paprašykite, kad jis, vadovaudamasis jūsų pateiktais klausimais ar patarimais, papasakotų apie save, savo dieną, įdomiausią dienos įvykį ar veiklą, o šio pasakojimo garso įrašą jums atsiųstų. Galimi ir vaizdo įrašai, kuriuose būtų matoma, kaip vaikas skaito ar dėlioja žodžių korteles mėgindamas perskaityti žodžius. Vaikų galima paprašyti suskaičiuoti įvairius namuose esančius daiktus, žaislus; atlikti įvairių sudėties ir atimties veiksmų ir pan. Gamtinius reiškinius gali stebėti artimiausioje aplinkoje, pagal susitarimus fiksuoti tam tikruose lapuose, padaryti darbelių, o nuotraukas atsiųsti mokytojai ar mokytojui. Šiuolaikinės technologijos leidžia tai puikiai atlikti ir stebėti asmeninį vaiko indėlį“.

 

D. Jakavonytė-Staškuvienė pabrėžia grįžtamojo ryšio svarbą nuotolinių vaizdo susitikimų metu. Svarbu įvertinti ne tik atsiųstus vaikų darbus, bet ir patį mokymąsi, todėl rekomenduojama fiksuoti aktyvaus dalyvavimo, įsitraukimo į veiklas susitikimų metu, įvertinimus, t. y. ar mokinys atsakė į jūsų klausimus, kaip aktyviai dalyvavo veikloje ir t. t. Vertinti ne tik mokinių atsiųstus darbus raštu, bet ir dalyvavimą veiklose.

Edukologė pataria rengti trumpas apklausas, kuriose mokiniai rašytų tik atsakymus. Pavyzdžiui, daugybos lentelės veiksmai (padiktuokite žodžių ar sakinių diktantų, parodykite žemynus, vandenynus ar kitus objektus, kurių pavadinimus vaikas turėtų pasakyti ir pan.). Žinoma, tokioms apklausoms mokiniai turėtų pasiruošti. Be to, kokybiškesnis darbas vyksta tuomet, kai dalyvauja nedidelė grupelė vaikų (iki 10), visus juos pedagogas gali stebėti. Jeigu mokote didelę klasę, būtų naudinga ją suskirstyti mažesnėmis grupėmis.

 

Kitas patarimas – organizuoti žodines grįžtamojo ryšio veiklas. Vaikai gali mokytojui atsiųsti garso įrašus, kaip išmoko skaityti vadovėlio kūrinio ištrauką ar skaitomos knygos dalį; vaizdo įrašą, kuriame pasakoja apie gyvūnus, regioninius parkus ir t. t. Tokioms veikloms tinka bet koks pasirinktas objektas. 3–4 klasių mokinius paraginkite savarankiškai rengti pristatymus tam tikra tema. Tokios veiklos įpareigos išmokti, nes reikės ne tik pateikti medžiagą, bet ir papasakoti, suformuluoti klausimus ir t. t.

 

Apibendrindama edukologė pabrėžia, kad mokymosi gerinimas – alternatyva sukčiavimui ir pataria naudoti įvairių instrumentų vaizdo susitikimų metu. Net ir testo atveju rekomenduojama vengti pasirenkamų, lengvai atspėjamų atsakymų. Kompleksinės užduotys visuomet geriau ir objektyviau parodys vaiko suvokimą. Svarbiausia – išlaikyti pagarbų santykį tiek su mokiniais, tiek su tėvais. D. Jakavonytės-Staškuvienės manymu, aukščiau išvardintos priemonės leis mokinių pasiekimus įvertinti adekvačiai, net ir tuomet, kai mokomasi namuose, tik kartais susitinkant su mokytojais vaizdo konferencijų metu.