Ar švietimas gali padėti pasiruošti pokyčiams?

Jei įvardintume kelis bruožus, būdingus pirmajai XXI amžiaus pusei, tai yra tai, kas labiausiai aktualu mūsų visuomenei – vienas iš jų, be abejo, būtų nuolatiniai pokyčiai.

Gebėjimą veikti nuolatinių pokyčių sąlygomis arba pokyčių kompetenciją Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Europos Komisija (EK) ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) įvardija kaip ypač svarbią darniai raidai.

Šiame straipsnyje apžvelgiamos programos „Darni mokykla“ įvadinės konferencijos metu išsakytos įžvalgos.

Pokyčių kompetencija mokykloje

 

„Gebėjimas pažinti ir valdyti pokyčius yra neatsiejamas nuo šių kompetencijų: pažinimo, komunikavimo, kūrybingumo, kultūrinės, socialinės, emocinės ir pilietinės kompetencijos“, – aptardama temą „Pokyčių kompetencija labai svarbi XXI amžiaus mokykloje“, dalijasi UNESCO ekspertė, dr. Laima Galkutė. Pasak mokslininkės, visos jos svarbios vienodai, tačiau norėtųsi išskirti pirmąją ir paskutinę – juk bet kuris darbas pradedamas pažinimu ir baigiamas konkrečiais veiksmais, atskleidžiančiais pilietinę poziciją. Pasak ekspertės, kompetencijos neatsiejamai susijusios su veikimu, juk tiesiog rymojimu prie balto popieriaus lapo jos neatsiskleistų.

 

Bendra visuomenės pažanga yra neatsiejama nuo darnios raidos tikslų, tad jie turėtų būti aiškiai komunikuojami, o tikslai formuojami ne tik politikams, bet ir mokykloms. Pastarosioms nėra paprasta adaptuoti darnios plėtros tikslus papildant vadovėliuose perteikiamą ugdymo turinį, tačiau tai svarbu dėl kelių priežasčių:

 

• Darnios raidos tikslai padeda natūraliai ugdyti vaikų vertybines nuostatas. „Dėl savo vertybinio kryptingumo „neša“ kokybinių pokyčių, o mes galime stebėti jų veikimo kryptį, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ar bendros gerovės tikslas – skatina kovą su klimato kaita ir veda į energijos išteklių prieinamumą visiems“, – pastebi Laima Galkutė.
• Globalūs darnios plėtros tikslai gali būti lengvai pritaikomi net ir mažoje bendruomenėje. Pavyzdžiui, grupelė jaunuolių savo mokykloje gali įgyvendinti tikslus, kurie jiems atrodo aktualūs ir naudingi: mažinti vartojimą, vykti į pamokas transportu, kuris turi mažesnį ekopėdsaką, prioritetą teikti vietinių maisto produktų vartojimui mokyklos valgykloje ir, tokiu būdu stebėti, kaip ilgainiui, šie sprendimai, ekonominiais, psichologiniais ir ekologiniais aspektais, daro įtaką jų aplinkai.
• Darnios raidos veiklos ir pasirinkimai moko vaikus analizuoti – padeda įžvelgti kelerių metų perspektyvos procesus, o ne konkretų, dabar atliekamą veiksmą – ugdo kritinio mąstymo gebėjimus.

Mokslininkė pastebi, jog norint, kad vaikai pasitikėtų suaugusiais, svarbu, kad tai, ką pastarieji teigia, sutaptų su jų veiksmais. Jei pamokų metu vaikai mokomi vienaip, o mokykla gyvena pagal kitus standartus, vargu ar įtikinsime vaikus, kad tai, ką mes veikiame – svarbu ir prasminga. Reikėtų pasirūpinti, kad ne tik ugdymo turinys, bet ir mokyklos veiklos sritys būtų plėtojamos darnios raidos kryptimi.

Svarbu darni švietimo raida

 

„Nelengvame kelyje link darnios mokyklos – labai svarbūs mokytojų gebėjimai, jų veiklos efektyvumas bei mokyklos lyderystės siekis“, – įsitikinusi Betsi King, Škotijos Edinburgo universiteto atstovė, skaitydama pranešimą „Darni švietimo raida – ne popierinis prioritetas, tai mokymasis gyvenimui“.

Betsi King nuomone, tinkama mokytojų kvalifikacija ir motyvavimas gali užtikrinti, kad šis švietimas netaps tik popieriniu prioritetu, o integruota darni plėtra – viena ugdymo turinio stiprybių, nes ji susijusi su realiu gyvenimu, o mokiniams tai labai įdomu. Pavyzdžiui, visame pasaulyje puikiai žinoma Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Tunberg (Greta Thunberg) arba nuvilniję mokinių streikai „Penktadieniai ateičiai“ (angl. Friday for Future), tai puikiai įrodo.

Tikros realaus gyvenimo problemos. Ar mokame jas spręsti?

 

„Darnaus švietimo raida – ne formali frazė ar kriterijus, tai realaus gyvenimo pamoka“, – įsitikinęs Gediminas Čapkauskas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Kauno progimnazijos gamtos mokslų mokytojas, dalydamasis savo mintimis pranešime „Darni raida moko spręsti tikras realaus gyvenimo problemas“.

Lektoriaus manymu, kai vaikai išmoksta savarankiškai identifikuoti problemas, kelti hipotezes bei imtis tiriamojo darbo, kai nori jas įrodyti arba paneigti – jų darbuose atsiranda gylis: keičiasi požiūris ir nuostatos. Ilgainiui kinta ir jų elgesys – jie imasi veiksmų keisti savo aplinką, o diskusijos, kodėl reikėtų valgyti mažiau mėsos ar atsisakyti taršaus dyzelinu varomo automobilio, kartais persikelia ir į šeimas.

Ar veikia įvairios teorinės gairės mokyklose ir kaip jas įgalinti?

 

„Nors politinės švietimo gairės, susijusios su darnios raidos temomis – itin reikalingos, realybėje jos ne visuomet veikia“, – įsitikinę „Švietimo nuotykių“ kūrėjai Mingailė ir Tautvydas.

Jaunuolių nuomone, atskirtis tarp to, ką turime teorinėje plotmėje ir to, kas vyksta praktiškai – labai didelė. Kodėl taip yra? „Švietimo nuotykių“ kūrėjų nuomone, viena iš priežasčių galėtų būti ta, kad daugelis mokyklų vis dar siekia aukštų pozicijų pagal egzaminų rezultatus sudarytose reitingų lentelėse, nes joms tai – svarbiausias prioritetas. Deja, pagal tai, kokius tikslus kelia mokyklos, taip pat pagal turimus gyvenimo įgūdžius, ženkliai skiriamės nuo kitų šalių, tai rodo ir neseniai Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) atlikto tyrimo duomenys.

 

Kita priežastis – mokyklose labai trūksta demokratinio bei įtraukiojo ugdymo, orientuojamo į ypatinguosius vaikų poreikius. Mingailė ir Tautvydas pastebi, kad šiandienos mokyklos yra tarsi „špagato“ būsenos: viena koja įsikibusios į XX amžiuje populiarų autokratinį valdymą ir griežtus nurodymus (vis dar gajus problemų slėpimas, teisinantis, jog „pas mus problemų nėra, viskas gerai“), o kita koja siekiančios laisvės, paskelbtos prieš tris dešimtis metų.

 

Jaunieji edukatoriai kviečia pedagogus drąsiai taikyti demokratinio ir įtraukiojo ugdymo metodus visais lygiais – pavyzdžiui, susėdimo ratu metodą, kai kiekvienas gali pasakyti kaip jaučiasi, kokias problemas bei jų sprendimus mato.

Įgalinus vaikus kalbėti ir kalbėtis, garsiai ir atvirai reikšti savo nuomonę, klysti, drauge ieškoti sprendimų, prisiimti atsakomybę – jie tampa nuostabiais bendražygiais.

 

Trumpai apie renginį

 

Konferencija nuotoliniu būdu surengta spalio 15 dieną.

Darnią raidą ir mokyklos pokyčių strategiją aptarė dr. Laima Galkutė – Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė.

Kolegė Betsy King iš Edinburgo universiteto Škotijoje, kalbėjo apie tai, kaip darni plėtra vykdoma Škotijos mokyklose.

Mintimis apie pokyčių svarbą, kuriuos turėtų inicijuoti mokiniai, dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto lektorius, Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos gamtos mokslų mokytojas Gediminas Čapkauskas bei „Švietimo nuotykių“ organizacijos įkūrėjai Mingailė ir Tautvydas.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, jog gyvenimas kasdien keičiasi, tad kasdien mums reikia išmokti kažką naujo. Programa „Darni mokykla“ – vienas iš būdų, kartu su ekspertais bei mokyklos bendruomene – kolegomis, vaikais, tėveliais – ugdyti(s) pokyčių kompetencijas mokyti(s) ir gyventi taikant darnios raidos principus.

 

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis (https://lvjc.lt/apie-darni-mokykla-2020/) bei prisidėti prie darnaus švietimo mokyklų tinklo visoje Lietuvoje!

 

Konferencijos vaizdo įrašas

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inf.