Ugdyti mažiausius – ir atsakinga, ir įdomu

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija nuotoliniu būdu pradėjo rengti internetinius seminarus „Tapk mokytoju“, skirtus moksleiviams susipažinti su ugdymo krypties bakalauro studijomis, mokytojo profesija. Pirmajame šio ciklo seminare VDU Švietimo akademijos dėstytojai, ugdymo krypties studentai, alumnai pristatė ikimokyklinę ir priešmokyklinę bakalauro studijų programą, pedagogo profesiją.

 

Programos tikslas – parengti universitetinį išsilavinimą įgijusį ir nuolat besimokantį, kūrybingą, kompetentingą pedagogą, turintį ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo ir socialinės arba specialiosios pedagogikos kvalifikaciją, gebantį modeliuoti kokybišką ankstyvąjį vaikų ugdymą(si), kurti vaiko gerovę ir teikti švietimo pedagoginę pagalbą. Programa skirta parengti pedagogus, galinčius rinktis tris galimybes: ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijas be specializacijų arba rinktis vieną iš dviejų specializacijų, tai yra specialiosios arba socialinės pedagogikos.

Studentų ir alumnų patirtys

 

Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos IV kurso studentė Radvilė Rumbutytė pasakoja, kad rinkdamasi studijų programą dvejojo dėl skirtingų specialybių: tos, kuri tuo metu atrodė perspektyvi, populiari, ir pedagogikos, prie kurios labiau traukė širdis. Vis dėlto pasirinko pastarąją ir tik į ją įstojusi bei pradėjusi atlikti pirmąją praktiką, suprato, kad ši specialybė jai tinka labiau, nei įsivaizdavo. Tuomet merginai kilo noras pakeisti nusistovėjusius stereotipus, siejamus su mokytojais, nes būdama mokine matė puikius pavyzdžius, mokytojus, kurie išsiskyrė iš daugumos, sugebėjo rasti kiekvieno vaiko individualumą, sritis, kuriose jie geriausi. Studijuodama ir atlikdama praktiką pas skirtingus mokytojus įvairiose įstaigose, R. Rumbutytė mato, kokie klaidingi mitai, stereotipai, su kuriais susiduriama, kai kalbama apie mokytojus. Neva jie visi yra vyresnio amžiaus, nuolat naudoja tuos pačius ugdymo būdus, metodus, tačiau iš tikrųjų – jie labai šiuolaikiški, dalyvauja projektuose, į ugdymą įtraukia informacines technologijas, ieško naujų idėjų. „Bijojau, kad į mane, jauną pedagogę, studentę, nežiūrės rimtai, nepriims pedagogai ir tėvai, bet pedagogai laukia naujų veidų ir idėjų, jiems įdomu ir aktualu tai, ko mes mokomės dabar. Tėvai taip pat priima jaunus pedagogus, nes jiems svarbu, kad vaikas būtų laimingas, atsiskleistų jo gebėjimai“, – patirtimi dalijasi studentė.

Ji pasakojo, kad daug pasiūlymų dirbti pedagogikos studentai gauna dar mokydamiesi pirmajame kurse, tad gali jėgas išbandyti įvairaus pobūdžio ugdymo įstaigose: privačiose, valstybinėse, neįprasto ugdymo (Montesori, Valdorfo, lauko darželiuose). Dauguma jos bendramokslių pradeda dirbti antrame kurse, atlikę pirmąją praktiką. Dirba ir ji, net tai, kad gyvena ir dirba Kaune, o studijuoja Vilniuje, netrukdo studijoms – supratingi, geranoriški dėstytojai prisitaiko, be to, daug lengviau išmokti teorinę medžiagą, kai gali ją taikyti praktiškai.

 

Dėstytoja, VDU vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorė Ieva Pažusienė papasakojo apie ugdymo įstaigą, kuriai vadovauja: „Tai – moderni, novatoriška įstaiga, kurianti naujovėmis remiamą ugdymą, atsižvelgiant į vaikų ugdymo poreikius, iš kitų išsiskiria tuo, kad darželis – universitetinis – kuriame studentų praktinio mokymosi bazę, vaikai įgyja naujų patirčių iš pedagoginę praktiką atliekančių studentų, dalyvauja jų praktiniuose užsiėmimuose; bendradarbiaujame su įvairių studijų programų dėstytojais, studentais. Atlikusios praktiką kai kurios studentės lieka dirbti. Dirbdamas su vaikais įgyji daug galių, turi atlikti daug įvairių funkcijų: nuo ugdymo iki ūkinės, turi būti lankstus, spontaniškas, atsižvelgti į vaikų poreikius… Įdomu per dieną darželyje patirti be galo daug skirtingų vaidmenų.“

Darželio direktorė parodė vaizdo įrašą, kuriame vaikai atsako į klausimus, kokių ypatingų galių turi jų mokytojos, kokių pedagogų jie laukia.

 

Vilniaus „Markučių“ lopšelio-darželio direktorė Audronė Ramonienė savo pasakojimą taip pat pradėjo prisiminimais ir pasvarstymais, kas lėmė šios profesijos pasirinkimą. Tai buvo kiemas, mokykla ir giminės tradicija. Kieme ji mokė mažuosius kiemo draugus, žaisdavo darželį, mokyklą, kur būdavo mokytoja, auklėtoja, vaikai jos klausė. Kai ji mokėsi 7–8 klasėse, su klasės draugais šefuodavo pradinukus, pertraukų metu juos globojo, žaisdavo su pirmokais, padėjo jiems ruošti namų darbus, vesdavo eilėraščių konkursus, mokė vaidinti. Kalbantis apie būsimas profesijas, klasės auklėtoja mergaitei patarė, kad jei ji norėtų tapti mokytoja, tegul renkasi dirbti su mažiausiais. A. Ramonienės giminėje yra daug žmonių, baigusių šią aukštąją, kuri anksčiau vadinta Vilniaus pedagoginiu institutu, vėliau – universitetu. Taigi viskas būsimos pedagogės gyvenime susiklostė tikslingai ir natūraliai, vėliau jai teko dirbti trijose skirtingose įstaigose ir išbandyti skirtingas – auklėtojos, direktoriaus pavaduotojos ugdymui, direktorės – pareigas.

 

Beveik dešimt metų A. Ramonienė vadovavo miesto metodiniam rateliui, buvo miesto metodinės tarybos ir daugelio atestacinių komisijų narė. Darželio vadovė papasakojo ir apie vadovaujamą ugdymo įstaigą, kurioje bendruomenės rankomis įrengtos lauko žaliosios edukacinės erdvės: „Drugelių pieva“, „Vaikystės sodas“, „Vandenų laboratorija“, „Olimpinis miestelis“, nauja erdvė „Po ąžuolu“ ir kt., mokytojai ir vaikai šoka renesanso šokių kolektyve „Markučių dvaras“ – patys siuva rūbus, dalyvauja įvairiuose renginiuose muziejuose (pavyzdžiui, Valdovų rūmuose), dainų šventėse. Ugdymo įstaigoje dirbantiems pedagogams suteikiama galimybė dalyvauti konkursuose, projektuose (pavyzdžiui, „Inovacijos vaikų darželyje“), pedagogams sudaromos sąlygos tobulėti ir studijuoti – šiuo metu tai daro dešimt iš jų: vieni siekia magistro laipsnio, kiti persikvalifikuoja, studijuoja antrą specialybę ir pan. Įstaigoje įrengtos sąveikiosios grindys, naudojami šviesos stalai, netrukus duris atvers sensorinis kambarys.

 

Dar viena šios studijų programos alumnė, privataus vaikų darželio „Mamos delne“ vadovė Solveiga Žukienė pasakoja, kad apie pasiteisinusį pasirinkimą suprato po pirmojo studijų pusmečio, studijuodama įgijo platų vaiko raidos suvokimą, gavo įkvėpimo, pasitikėjimo savimi, nuolat jautė dėstytojų palaikymą, vėliau įgijo švietimo kokybės vadybos magistro laipsnį, o parašius magistro darbą kilo idėja įkurti privatų darželį, kuri vėliau sėkmingai įgyvendinta.

Apie studijas

 

Studijų programos vadovė, edukologė prof. dr. Ona Monkevičienė, kviesdama būsimus studentus, išsamiau papasakojo apie šią studijų programą: „Pirmiausia galite tapti plačias kompetencijas įgijusiais pedagogais, galima rinktis dvigubą kvalifikaciją, nuolatines ir ištęstines studijas Kaune arba Vilniuje. Studijų programa sudaryta taip, kad pedagogai įgytų kompleksinę kompetenciją, išsiugdytų lyderystės ir naujovių valdymo gebėjimus, galėtų tyrimais grįsti pedagoginius sprendimus, išmoktų užtikrinti įtrauktį, kurti modernų, visiems atvirą ugdymo turinį, užtikrinti vaiko gerovę bei palydėti vaiką į ateities sėkmę. Studijų metų studentai mokosi STEAM (gamtos mokslų, inžinerijos, technologijų, menų ir matematikos praktinio taikymo), lauko pedagogikos, atranda Reggio Emilia sistemos paslapčių, išmoksta modeliuoti realia aplinka ir papildytąja realybe grindžiamas integruotas ugdymo situacijas, suvokia, ką reiškia universalus dizainas mokymuisi, išmoksta tai taikyti, t. y. gauna visus dalykus, reikalingus šiuolaikiniam ugdymui”.

 

Baigus šias studijas atsiveria plačios karjeros galimybės: studijas be specializacijų baigę absolventai gali dirbti auklėtojais ir priešmokyklinio ugdymo pedagogais ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, vaikų gabumų ugdymo centruose, vaikų pramogų centruose, šeimos konsultavimo centruose, paramos vaikui ir šeimai institucijose, gydymo įstaigose besigydančių vaikų ugdytojais. Pedagogai bus pasirengę steigti privačias ugdymo įstaigas ar grupes, teikti privačias švietimo paslaugas vaikams. Absolventai gali stoti į ugdymo mokslų ir vadybos sričių magistrantūras.

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai, turintys specialiojo pedagogo specializaciją gali tapti ikimokyklinio ugdymo auklėtojais, priešmokyklinio ugdymo pedagogais ir / ar įstaigų specialiaisiais pedagogais, vaikų gerovės komisijų darbuotojais, kurti privačius pagalbos vaikui centrus. Absolventai, turintys socialinio pedagogo specializaciją; gali dirbti ikimokyklinio ugdymo auklėtojais, priešmokyklinio ugdymo pedagogais ir / ar įstaigos socialiniais pedagogais, integruotos švietimo pagalbos ir / ar vaikų gerovės programų koordinatoriais.

 

Norint studijuoti šią programą, konkursinį balą sudaro lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, matematikos arba informacinių technologijų ir istorijos brandos egzaminas ar metinis pažymys bei bet kurio dalyko, nesutampančio su aukščiau išvardytais, egzamino vertinimas ar metinis pažymys ir motyvacijos įvertinimas.

Doc. dr. Birutė Autukevičienė kolegę papildė sakydama, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai įgyja pamatą tolesniam gyvenimui, nuo ankstyvojo ugdymo priklauso, koks žmogus jis bus vėliau, taigi darbas su mažiausiais – itin atsakingas, bet ir įdomus, nes kiekvienas vaikas – atskiras pasaulis, kitoks jo suvokimas. „Žaisdami, veikdami, išdykaudami, kalbėdamiesi su vaikais suprantame daug įvairių dalykų, todėl jei jaučiate, kad norite dirbti su mažais vaikais, nebijote naujovių, iššūkių, laukiame jūsų“, – nuoširdžiai kviečia dėstytoja.

 

VDU Komunikacijos specialistas Nerijus Žeronas priminė, kad nuo 2020 m. įstojusiems į ugdymo krypties studijas mokama stipendija, teigė, jog nuo kitų metų taps privalomos tarptautinės praktikos užsienyje, naudojantis „Erasmus“ programa, jei tik epidemiologinė situacija leis keliauti.