Beveik kiekvienas mokinys mokosi mokytis savivaldžiai

Įkvėpti vaiką nėra sunku, jis trykšta energija ir kūrybingumu.

Daug sunkiau nukreipti jo įkvėpimą teisinga linkme… (M. K. Collins)

Tai, ką mes matome, priklauso nuo to, kaip mes į tą klausimą žiūrime… O kaip mes pasirengę padėti mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos)? Mokymosi pagalbos teikimo veiksmingumas turi būti analizuojamas kiekvienoje mokykloje. Prioritetas – atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokinio turimą mokymosi patirtį, polinkius, individualius ugdymosi poreikius, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą. Aišku, nėra lengva šį prioritetą sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi, todėl mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis; individualizuotai ir diferencijuotai reikiamoms kompetencijoms ugdyti. Ugdymas klasėje visada individualizuojamas, atsižvelgiant į mokinio sveikatos būklę ir mokymosi poreikius, galimybes ir ateities planus. Tenka dažnai dirbti individualiai, mažomis grupelėmis (2–4 mokiniai), grupėmis (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir per specialiąsias pamokas. Savaime suprantama, kodėl šiuo metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose, pabrėžiančiuose mokyklų veiklos ateities perspektyvas, orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Ką privalome daryti, kad gerėtų ugdymo kokybė? Pirmiausia, patirties apibendrinimas turėtų būti naudingas įvertinant esamą situaciją ir planuojant tolesnį ugdymo pokytį. Labai svarbus yra ugdymo turinio diferencijavimas, aktyviųjų veiklų pamokose organizavimas, prasmingų namų darbų skyrimas, tikrinimas ir vertinimas. Suplanuokime kiekvieno mokinio veiklą ir jo išmokimą, prognozuokime pažangą pamokoje. Surinktą vertinimo informaciją panaudokime planuojant kitas pamokas. Tiriamoji integruota projektinė mokinių veikla, patrauklūs aktyviųjų veiklų metodai bei edukacinės erdvės yra pagrindiniai veiksniai nustatant mokytojo veiklos kokybę. Seminaruose ir mokymuose visada apibendrinu dalyvaujančių mokytojų patirtį ir pasiūlau minčių, kaip mokytojams planuoti ir nagrinėti modernaus mokymo(si) idėjų mozaiką mokytojų kasdieninėje veikloje.

Nuolatiniai iššūkiai ir galimybės teikiant pagalbą mokiniams yra juos suvaldyti, sudominti, įdarbinti ir padėti patirti sėkmę. Šios problemos sprendimą pradedu nuo modulio „Šiuolaikiškos pamokos vadyba ir aktyvus visų bei atskirai kiekvieno mokinio mokymasis“, nes tai buvo ir yra siekiamybė, kad mokiniai taptų tais, kurie patys pamokoje renkasi, atsisakant to, kuriam viską parenka bei kontroliuoja mokytojas. Ši sėkmė mokytojui yra laimė, pasitenkinimas savimi, savo pozicija. Toje vietoje noriu padrąsinti siekti daugiau užsibrėžtumo ir mokiniui, ir mokytojui. Taip rasime kelią, kuriuo galėsime nukreipti mokinį, kad šis būtų aktyvus mokymosi dalyvis, o mokytojas – aktyvių veiklų pamokoje organizatorius, leidžiantis (sudarantis galimybes, sąlygas) mokiniams lavintis problemų sprendimo, loginio mąstymo bei kitokius įgūdžius. Aš rūpinuosi tuo, kad mokiniai, jei tik įmanoma, didesnę pamokos laiko dalį naudotų aktyviam mokymuisi. Vertinimo kriterijus mokiniams pateikiu aiškiai ir skaidriai. Mokymosi tikslus mokiniams atskleidžiu jiems aiškia forma. Mokytojas, prieš darydamas poveikį, turi suprasti mokinių poreikius; mokymo proceso ir motyvacijos esmę, remtis šia samprata; pasirinkti ir taikyti aktyvias mokymosi veiklas bei kitokius netradicinius mokymo metodus; įvertinti mokinių išmokimą. Kitaip pažvelkite į vaiko mokymąsi, tikėkite jo mokymosi sėkme, skatinkite jo atsakomybę už mokymosi veiklą, procesą ir rezultatus bei pripažinkite vaiką kaip savivaldžiai besimokančią asmenybę. Aktyviųjų veiklų taikymas leidžia mokytojui įvairinti ugdomąją veiklą, ją sėkmingai individualizuoti bei diferencijuoti. Dauguma veiklų tampa dar veiksmingesnės tada, kai taikomos jas derinant. Mokytojui siekiant sudėtingų ir įvairiapusių šiandienos ugdymo tikslų, siūlytini ugdymo tokių metodų komplektai. Žinant, kad mokiniai ne iš karto įsitraukia į naują veiklą, mokytojams galima patarti nuolat naudoti šiuos metodus. Reikia nemažai laiko, kad jie įprastų dirbti taikydami šiuos ir kitus aktyviuosius metodus. Be to, galimos įvairios metodų modifikacijos. Daugiausia tai priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo.

Naudodamiesi ne pavieniais metodais, bet racionaliai sudarytais tarpdalykinės integracijos veiklų bei metodų rinkiniais, galime žvelgti į ugdomą asmenį kaip į visumą, vienu metu rūpintis jų įvairių galių auginimu, puoselėti asmenybės integralumą. Tobulinti ugdymo turinį pradedame nuo integracijos. Manau, kad integruotas ugdymas yra kiekvieno mokinio aktyvaus mokymosi sėkmė. Todėl keičiasi mokytojo vaidmuo šiuolaikiškoje tiriamosios veiklos pamokoje, siekiant mokinių mokymosi pažangos. Integruotas mokymas padeda ne tik rasti ir suprasti, bet ir išmokti, nes einame nuo dalykinio prie teminio ugdymo. Čia daug dėmesio kreipiame į mokinių pasitikėjimą, atsparumą, verslumą, inovacijų ir realaus pasaulio suvokimą. Veiklos kokybę lemia mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas. Integravimas, tyrinėjimas, projektinė veikla mokinius moko mokytis, planuoti ir veikti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, valdyti emocijas ir jausmus, vertinti veiklos rezultatus ir įsivertinti. Šiai sričiai gvildenti tinka seminaro modulis „Integruotas tiriamasis projektinis darbas – aktyvus šiuolaikiško mokymosi metodas“, kuriame teikiu praktinės tiriamosios projektinės veiklos patirtis, siekiant mokinių mokymosi pažangos. Galimi įvairūs horizontaliosios ir vertikaliosios integracijos kūrybiniai bandymai. Tai svarbūs bandymai rengiantis mokinių brandos darbams, asmeninių ir grupinių tiriamųjų (kūrybinių) integruotų projektų planavimui, organizavimui, vertinimui ir įsivertinimui. Pasiteisino integruotam ugdymui rengiami gerosios kūrybinės patirties seminarai, konferencijos, idėjų bei galimybių mugės, metodinė medžiaga ir kt. Tyrinėjimais grįstas mokymasis – tai aktyvus mokymo metodas, kai pateikiamos praktinės problemos ir mokinys ar mokinių grupė bando patys spręsti užduodami klausimus, tirdami situacijas, ieškodami papildomos medžiagos, konsultuodamiesi ir t. t.

Aptarę pirmuosius du modulius galime nagrinėti modulį „Individualios pažangos matavimas, fiksavimas ir analizavimas, siekiant geresnių mokymosi pasiekimų“. Vertinimą ir mokinių įsivertinimą  interpretuoju, kaip grįžtamąjį ryšį ugdymo, mokymo ir mokymosi procese. Mokinio grįžtamojo ryšio informacijos šaltiniai: jo paties susirinkta informacija, mokytojo pateikiama informacija ir Informacija gaunama iš aplinkos. Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis: sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo mokymosi pasiekimai gerėtų; įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis; nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus; jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad mokytojas siekia jam padėti; po kiekvieno mokymo(si) etapo tikrinamas dalinis išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir taikomi būdai jas likviduoti. Nuolat grįžtame prie to, kokio grįžtamojo ryšio reikia mokiniui? Siekiant išsiaiškinti, ką išmoko, reikėtų paprašyti mokinių, kad paaiškintų tai, ką suprato, savais žodžiais; pateiktų pavyzdžių, kurie iliustruotų mokomąją medžiagą; išspręstų kilusią problemą, susijusią su mokomąja medžiaga; surastų analogijų; rastų panašumų ir skirtumų, palygintų, apibendrintų tam tikrą medžiagą, padarytų išvadas; pritaikytų įgytas žinias naujoje situacijoje ar kitame kontekste ir kt..

Manau, jog lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie kintančių sąlygų yra vienas svarbiausių pažangių mokytojų bruožų. Dažnai vidinio įsivertinimo rezultatai rodo, kad šiuolaikiškos pamokos vadybos pokyčiai yra pragmatiški ir neturi ilgalaikės išliekamosios vertės. Sutarkime, kad privalome keisti darbo stilių, turimas nuostatas – skatinti aktyvų mokymąsi, sudaryti sąlygas rinktis. Pradėkime nuo mums iškelto tikslo: užtikrinti galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Šiame straipsnyje pristatau mokytojų kvalifikacijos tobulinimui gyvai arba nuotoliniu būdu rekomenduojamus tris seminarus iš organizuojamų šešių ilgalaikių programų, kurios aprobuotos ir paskelbtos tinklalapyje www.trakaisc.lt. Išsamesnės informacijos apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo modulius galima teirautis el. paštu vincas.tamasauskass@gmail.com.

+3

0