Tolimasis Taivanas – kaip vaikai mokosi ten?

Taivanas – Rytų Azijoje, Ramiojo vandenyno salose, esantis administracinis vienetas, priklausantis Kinijos Respublikai. Taivanas pasaulyje garsėja kaip labai pažangios pramonės šalis. Iš Taivano į visą pasaulį eksportuojami automobiliai, televizoriai, laikrodžiai… ir gabūs jauni žmonės, kuriuos noriai priima garsiausi pasaulio universitetai. Ir ne veltui – Taivano mokiniai rikiuojasi tarptautinių mokinių tyrimų rezultatų lentelių viršuje. Taivane šiuo metu vykdoma švietimo reforma, kurią tikimasi užbaigti 2023 m.

 

Kas padeda mokiniams pasiekti puikių mokymosi rezultatų, kokius virsmus išgyvena Taivano švietimo sistema ir kaip ji tobulinama, papasakojo edukologė dr. Rasa Nedzinskaitė, kuri stažavo pietinėje Taivano salos dalyje esančiame Nacionaliniame Pingtung universitete.

Pasak mokslininkės, Taivano mokinių tarptautinių pasiekimų tyrimų rezultatai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių susipažinti su šios šalies švietimo sistema iš arčiau. „Pirmiausia domino pati švietimo sistema, mokytojų rengimo praktika. Pažintis su Taivano mokslininkais per vieną tarptautinę konferenciją atvėrė tolesnio bendradarbiavimo kelius ir leido susipažinti su šia kultūriškai visiškai skirtinga šalimi“, – pasakoja R. Nedzinskaitė.

 

Autorės nuotraukos

 

Stažuodama Nacionaliniame Pingtung universitete Rasa turėjo galimybę susipažinti su visomis švietimo sistemos grandimis: nuo ankstyvojo ugdymo iki universitetinio lygmens. „Kalbėdami apie švietimo sistemos ypatumus ir mokinių mokymosi rezultatus, turime atsižvelgti į kultūrinį Azijos kontekstą. Iki 2014 m. pradėtų švietimo reformų sistemoje dominavo klasikinės paradigmos žinių ir mokymo proceso nuostatos, kontrolės mechanizmas. Kitaip sakant, dėmesys buvo sutelktas į žinių įsiminimą, atkartojimą, o ne į kūrybiškumą ir bendradarbiavimą, dėl ko Taivanas buvo nuolatos kritikuojamas. O ir šiandien situacija keičiasi pamažu. Be to, laikas, kurį vaikas praleidžia mokykloje, – net 8,5 val. Jau pradinėje mokykloje vaikams vyksta po 7 pamokas. Atrodo, galėtume daryti išvadą, kad ši nuolatinio mokymosi kultūra ir lemia tokius aukštus mokinių pasiekimus visuose tarptautiniuose tyrimuose. Įdomus faktas tas, kad, kaip rodo tarptautinių tyrimų (EBPO PISA, 2015) rezultatai, Taivano penkiolikamečių problemų sprendimo bendradarbiaujant gebėjimai informacinių ir komunikacinių technologijų aplinkoje yra 11 pozicijoje iš 51 ir šie rezultatai yra aukščiau už Ekonominio ir plėtros organizacijos šalių vidurkį (Lietuva užima 35 vietą)“, – apie Taivano švietimo sistemą kalba edukologė.

„Tipinė diena Taivano mokykloje prasideda nuo visuotinio mokinių tvarkymosi (mokyklose nėra valytojų, mokyklų erdves ir aplinką tvarko mokiniai), kuris, atsižvelgiant į mokyklos tipą ir dydį, trunka 20–30 min.

 

Iš esmės pati sistema turi daug panašumų į Lietuvos, skiriasi tik kultūrinis kontekstas. Nuo 2014 m. pereita nuo devynmetės prie dvylikametės bendrojo ugdymo struktūros, kurią sudaro pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Taivane nėra privalomas, o pradinis ugdymas trunka 6 metus. Aukštasis mokslas apima ketverių metų bakalauro, dvejų metų magistro ir doktorantūros studijas. Apie neformalųjį vaikų švietimą kalbėti sunku, nes švietimo sistema vis dar gana formalizuota, nepaisant to, kad pasitelkus reformą šalia akademinių ir kognityvinių pasiekimų skatinamas ir fizinis aktyvumas, ir meninis ugdymas, ypač akcentuojamas gimtosios kalbos ir savosios kultūros puoselėjimas.

 

„Tipinė diena Taivano mokykloje prasideda nuo visuotinio mokinių tvarkymosi (mokyklose nėra valytojų, mokyklų erdves ir aplinką tvarko mokiniai), kuris, atsižvelgiant į mokyklos tipą ir dydį, trunka 20–30 min. Vėliau 10–20 min. skiriama įvairioms veikloms: šis laikas išnaudojamas skaitymui, fiziniam aktyvumui lauke (oras tai leidžia daryti ištisus metus). Ir tik po šių veiklų prasideda pamokos. Iki pietų poilsio laiko mokiniai turi keturias pamokas, tada – pietūs ir pogulio laikas, trunkantis 40 min. Mokyklose nėra ir valgyklų – visiems mokiniams tiesiog pristatomi nemokami maisto daviniai, kuriuos jie nešasi į klases, valgo, papietavę patys išrūšiuoja atliekas ir susitvarko. Po pogulio mokiniai turi dar tris pamokas, kurios trunka iki 16 val. Nuo 16 iki 18 val. dar liekama mokykloje. Dažnai šis laikas skiriamas vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų, arba tiems, kuriems tiesiog reikia pagalbos ruošiant pamokas“, – įspūdžiais dalijasi Rasa.

 

Rasos Nedzinskaitės nuotraukos

 

Šiandien Taivane ypač daug dėmesio skiriama mokykloms, esančioms regionuose, kaimo vietovėse. Vienas iš švietimo sistemos tikslų – išsaugoti kaimo mokyklas, o per jas – tautinį, kultūrinį, etninį, kalbinį savitumą ir tapatumą. R. Nedzinskaitė pasakoja, kad vaikai mokosi keturių kalbų: mandarinų, taivanių, anglų ir vietinės genties kalbos. Tapatumo išsaugojimas atsispindi ir vadovėliuose, net anglų kalbos mokoma per savo kultūros pristatymą ir pažinimą.

Šalyje populiarus mokymas(is) namuose (angl. homeschooling). Skiriamas trijų formų namų ugdymas: individualus, grupinis ir institucinis namų mokymas. 2014 m. duomenimis, tokiu būdu mokėsi apie 3000 Taivano vaikų.

 

Taivane kuriamos eksperimentinės mokyklos, kurios gauna teisę pačios konstruoti ir kurti ugdymo turinį. Į šį procesą įtraukiama ir bendruomenė – nuo tėvų iki verslo atstovų, kurie įsipareigoja mokykloms padėti specialistų konsultacijomis ir finansine parama. Mokyklose veikia ugdymo turinio plėtros komitetai (angl. Curriculum development education committees). Formuojant ugdymo turinį kaip patarėjai ir konsultantai su mokyklomis glaudžiai bendradarbiauja universitetai.

 

Šalyje populiarus mokymas(is) namuose (angl. homeschooling). Skiriamas trijų formų namų ugdymas: individualus, grupinis ir institucinis namų mokymas. 2014 m. duomenimis, tokiu būdu mokėsi apie 3000 Taivano vaikų. Kad toks mokymosi būdas būtų veiksmingas, sukurta gana sudėtinga ir formalizuota sistema: tėvai turi parengti ugdymo programas atitinkančius ugdymo planus, kurie tvirtinami savivaldybės administracijų, šių vaikų, kaip ir visų kitų šalies vaikų, pasiekimai taip pat vertinami sistemiškai.

Tikriausiai visada verta žiūrėti į kitas šalis ir jų pavyzdžius kritiškai, nes tai, kas vienose šalyse veikia puikiai, nebūtinai tiks ir mūsų valstybei. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies socialinį, kultūrinį kontekstą.

 

Iš Taivano galėtume pasimokyti, kaip populiarinti mokytojo profesiją, juk „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ – viena iš trijų patvirtintų idėjų Lietuvai. „Taivane mokytojo profesija nebuvo prestižinė, atlyginimai buvo maži. Valstybės mastu buvo nuspręsta ekonominį prieaugį nukreipti į švietimo sektorių. Antai 2017 m. švietimui skiriama valstybės suma sudaro 23 proc. viso šalies biudžeto (t. y., 12 bilijonų naujųjų Taivano dolerių). Stipriai pakilo mokytojų atlyginimai. Galime palyginti: šalies vidutinis atlyginimas – 24 tūkst., o mokytojo, turinčio magistro laipsnį ir 10 metų stažą, – 50–60 tūkst. naujųjų Taivano dolerių. Be to, mokyklos turi įvairių būdų ir šaltinių, kaip pritraukti lėšų: finansavimą galima gauti iš centrinės valdžios, savivaldos, verslo sektoriaus, taip pat yra galimybė gauti stipendinį finansavimą“, – pasakoja pašnekovė. Mokytojai turi būti įgiję bakalauro arba magistro laipsnį. Priešmokyklinio ir pradinio mokymo specialistai dažniausiai rengiami koledžuose, o dalykų mokytojai – universitetuose. Mokyklos vadovų skyrimo tvarka panaši kaip Lietuvoje, tačiau norintys tapti mokyklos vadovais privalo turėti administracinio darbo patirties ir gauti licenciją, kuri išduodama tik 1–2 metus išdirbus to regiono administracinėje sistemoje. Tiek mokyklų vadovai, tiek mokytojai turi galimybę sulaukę 55 metų išeiti į išankstinę pensiją. Vidutinis mokinių skaičius, statistiškai tenkantis vienam mokytojui, – 15,27 mokinio. Darbo diena trunka 8 val., o pamokos trukmė gali skirtis priklausomai nuo dalyko. Mokyklose populiarios įvairios vasaros mokymosi programos, taip pat akcentuojama tarptautinės patirties svarba – tarptautiniai mainai skatinami dar mokykloje, daug dėmesio skiriama elektroniniam mokymuisi.

 

„Tikriausiai visada verta žiūrėti į kitas šalis ir jų pavyzdžius kritiškai, nes tai, kas vienose šalyse veikia puikiai, nebūtinai tiks ir mūsų valstybei. Pirmiausia reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies socialinį, kultūrinį kontekstą. Pavyzdžiui, Taivane socialinė sistema nėra taip sustyguota kaip Lietuvoje, vadovo ir pavaldinio santykiai ten vis dar gerokai hierarchizuoti, tai, be abejo, atsispindi ir švietimo sistemoje. Tačiau iš Taivano tikrai galėtume pasimokyti namų mokymo (angl. homeschooling) praktikos, nes pastaruoju metu šis mokymo(si) modelis tampa vis aktualesnis Lietuvoje. Kitas elementarus, bet labai vertingas dalykas – mokytojo aprūpinimas priemonėmis. Taivano mokyklose vyrauja požiūris, kad pamokoms reikalingų priemonių neturėjimas stabdo visą ugdymo procesą, tad mokyklos uždavinys – jomis aprūpinti kiekvieną vaiką ir taip užtikrinti ugdymo kokybę“, – apibendrina Taivane besistažavusi edukologė.