Kodėl automobilis rieda, o pyragas su skylutėmis?

Kūrybiškumas – sąvoka, kurią šiandien galima rasti įvairiuose švietimą ir ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose. Tai sąvoka, kuri itin dažnai įvardijama kaip viena iš esminių ugdomųjų kompetencijų šiandienos mokykloje. Tad galime džiaugtis, jog atskirų regionų mokyklos imasi iniciatyvų skatinti vaikų kūrybinį mąstymą nuo pat mažumės.

Rugpjūčio 31 d. Alytaus profesinio rengimo centro (APRC), Alytaus Senamiesčio pradinės, Alytaus Dzūkijos mokyklų ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos vadovai pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigoja bendradarbiauti įgyvendindamos Kūrybinio mąstymo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo programą.

 

Jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad minėtos švietimo įstaigos sudarys sąlygas mokiniams mokytis pagal individualų ugdymo planą, organizuos mokinių mokymą Alytaus profesinio rengimo centro Inžinerinės pramonės ir Darbų saugos bei statybos praktinio mokymo centruose, partnerio teisėmis dalyvaus šalių ugdymo karjerai renginiuose, o 1–8, 9–10 klasių ir I–IV gimnazijos klasių mokiniams organizuos pažintines ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, profesinės veiklos praktiką. Bendradarbiaudamos visos šalys vykdys mokomuosius, tiriamuosius ir pažintinius projektus, sudarys galimybę mokiniams dalyvauti įgyvendinant inžinerinės kūrybos projektų vykdymą, susipažinti su realaus darbo ir verslo sąlygomis.

 

Apie tai, kokių tikslų mokyklos siekia ir kokią šio jungimosi viziją mato ateityje, kalbėjomės su Alytaus Dzūkijos mokyklos direktore Vilija Sušinskiene (V. S.) ir Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos direktore Jolita Petkevičiene (J. P.)

 

Galėtumėte papasakoti apie šią unikalią iniciatyvą, kaip gimė idėja joje dalyvauti? Kokių tikslų vedini jungėtės draugėn?

J. P. Esame skirtingų tipų mokyklos, tačiau jau gerą dešimtmetį didžioji dalis mūsų Senamiesčio pradinės mokyklos mokinių renkasi mokymąsi tęsti Dzūkijos mokykloje, o šią mokyklą baigę, dauguma jų, vidurinio išsilavinimo siekia Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje. Nuolat siekiame, kad mokiniai kuo sėkmingiau įveiktų skirtingo ugdymo pakopas, o adaptacija kitoje mokykloje būtų kaip galima sklandesnė, tad, diskutuojant apie vaikų poreikių tenkinimą, ugdymo kokybės tobulinimą, kilo mintis kūrybinio mąstymo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo programą įdiegti visose mokyklose, kad būtų užtikrintas programos tęstinumas ir nuoseklumas. Smagu, kad prisideda ir Alytaus profesinio rengimo centras – čia mokiniai turės galimybę praktiškai įgyvendinti savo idėjas rengdami projektus, nagrinėdami inžinerinių mokslų tematikas.

 

Jūsų nuomone, kuo šis susitarimas tarp kelių skirtingų mokyklų naudingas Jūsų mokiniams?

V. S. Kūrybinio mąstymo dėka ir taikant inžinerines kompetencijas pamokose, atsiranda tikslinga metodų įvairovė, galimybė mokytis kūrybiškiau, įdomiau, susipažinti su inžinerinio profilio specialybėmis. Visa tai telkia mokyklos bendruomenę nestovėti vietoje, mokytis, judėti į priekį, taikyti naujoves, o pamokos tampa patrauklesnės, atsiranda daugiau praktinės pažintinės veiklos, suteikiančios galimybių geriau pažinti save. Svarbu ugdyti – ne daugiau, bet savaip.

 

J. P. Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams ugdyti(s) kūrybinį mąstymą ir inžinerinę kompetenciją, įgyjant šių žinių ir gebėjimų: procesų inicijavimo, informacijos rinkimo ir analizavimo, eksperimentavimo, valdymo; informacinių technologijų, matematinio, finansinio raštingumo; kritinio mąstymo ir problemų sprendimo; pažinimo, bendradarbiavimo, smalsumo, kūrybiškumo, iniciatyvumo, atkaklumo; lyderystės. Viso to stengsimės tikslingai siekti.

 

Dar tik žengiate pirmuosius žingsnius, bet neabejoju, kad jau yra tam tikrų planų, ugdymo proceso išpildymui, gal galėtumėte pasidalyti jais?

V. S. Pirmaisiais žingsniais Dzūkijos mokykloje įvardinčiau planuojamą įgyvendinti pradinio ugdymo programą kartu su kūrybinio mąstymo ir inžinerinės kompetencijos ugdymo programa, o 1–8 klasėse inžinerinio ugdymo elementus integruoti į mokomuosius dalykus. Ugdymosi proceso metu kiekvienas mokinys turės atlikti kūrybinių, projektinių, tiriamųjų darbų. Vykdant mokomuosius, tiriamuosius ir pažintinius projektus, mokiniams sudaromos galimybės realiai dalyvauti įgyvendinant inžinerinės kūrybos projektus, susipažinti su realaus darbo ir inžinerinio verslo sąlygomis.

Mokykloje siūlomos neformaliosios veiklos: šachmatai, programavimo akademija, „lego“ inžinerija, gamtos inžinerija, „micro:bit“ kūrybinės dirbtuvės, 3D objektų ir aplinkos kūrimas, modeliavimas, matematika ir robotai.

Svarbus bendradarbiavimas su Senamiesčio pradine mokykla, tokiu būdu suteikiant mokiniams galimybę tęsti ugdymą mūsų mokykloje bei A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje, sudarant sąlygas tęsti inžinerinį kūrybinį ugdymą 9–12 klasėse.

Praktinis bendradarbiavimas vyks su APRC, mokiniai galės ne tik susipažinti su ten įgyjamomis specialybėmis, atlikti kūrybinių, projektinių, tiriamųjų darbų, bet ir praktiškai išmėginti jėgas pasirinktose profesinėse srityse.

 

J. P. Šie, pirmieji metai – ieškojimų, bandymų ir atradimų metas. Didžioji programos dalis integruojama į mokomuosius dalykus ir įgyvendinama integruojant ugdymo turinį. Džiaugiamės, kad mokykloje startavę programos įgyvendinimui skirti neformaliojo švietimo būreliai: „Lego“ programavimas, Kūrybinės dirbtuvės, Mažasis informatikas, šachmatų būrelis, sulaukė ypatingo mokinių dėmesio. Programavimą norėtų lankyti net 86 pradinukai – šie skaičiai rodo, kad mažieji – itin smalsūs ir nori išbandyti naujų dalykų. Kitas žingsnis, kuriam mokiniai ir mokytojai jau ruošiasi – teminio projekto pasirinkimas. Kiekvienas mokinys kartu su draugais pristatys ilgalaikį darbą, kuriame nagrinės pasirinktas problemas, susijusias su gamtos ir/ar žmogaus sukurta aplinka, paprastais inžineriniais procesais. Darbas bus paremtas mokinio(-ų) praktinės veiklos – tyrimų, eksperimentų, stebėjimų, konstravimų metu gautomis išvadomis.

 

Smagu, kad jau galime įvardinti realius bendrus darbus – Profesinio rengimo centras rengia projektą kūrybinių dirbtuvių erdvės įrengimui. Ir tai neapsieis be mokinių dalyvavimo erdvės baldų gaminimo procese. O mažųjų apsilankymas Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos gamtos mokslų laboratorijose visada palieka neišdildomą įspūdį. Negali žinoti – juk smalsumo sužadinimas pradinėse klasėse gali užauginti tikrą mokslininką.

 

Iniciatyva orientuota į tiksliuosius-inžinerinius mokslus, bet skirta ir pradinukams, Jūsų nuomone, ar mažieji piliečiai geba mokytis tokių ganėtinai sudėtingų dalykų? O gal visa tai skirta tik gabiausiems? Kokiu būdu atrenkami vaikai, o gal gali dėtis visi norintieji?

V. S. Kodėl automobilis rieda ir kodėl pyragas su skylutėmis? Ar išardžius kompiuterį yra medžiagų, iš kurių galime padaryti papuošalą? Tai – kiekvienam smalsiam vaikui įdomūs klausimai, į juos atsakyti jie gali pagal savo gebėjimus. Svarbu, kad vaikas galėtų svajoti, fantazuoti ir, pasitelkdamas pagrįstus mokslinius faktus, kurti. Galimybė plėsti individualų tiksliųjų-inžinerinių žinių ratą priklauso nuo parinktų darbo būdų bei aktyvių metodų. Tada vaiko gebėjimai auga kartu su juo, mokytojui padedant suvokti reikiamas žinias ir jas pritaikyti.

 

J. P. Ši programa skirta visiems pradinių klasių mokiniams – ji bus integruojama į bendrųjų programų turinį, neformalųjį švietimą, projektines veiklas. Įgyvendinant programą pradinėse klasėse, didžiausias dėmesys bus skiriamas kūrybinio mąstymo kompetencijos ugdymui: gebėjimui kelti idėjas, mąstyti savarankiškai, šiuolaikiškai, spręsti problemas, ieškant kelių sprendimo variantų, pritaikyti patirtį praktiškai.

 

Pradinio ugdymo pakopoje mokiniai mokosi išreikšti smalsumą, aktyviai ieškodami ir tyrinėdami: nagrinėja, aiškinasi, tikrina, stengiasi suprasti, suvokti ir išbandyti dominančius ar naujus dalykus. Bendradarbiaudami tarpusavyje, mokosi pristatyti savo idėją, įtikinti kitus ją įgyvendinti, išsako asmeninę nuomonę, kaip galima tobulinti kitų siūlomas idėjas, veiklas, rezultatus, yra atviri kitų nuomonei asmeninės kūrybos atžvilgiu.

Kritiškas veiklos ir rezultato vertinimas vaikus skatina pastebėti trūkumus, juos ištaisyti, o svarbiausia – mokiniai mokosi būti drąsūs, nebijoti rizikuoti, klysti, o klaidą paversti nauja galimybe. Mokykloje nuolat kartojame, kad net nepavykęs projektas yra sėkmė, jei gebi įvardyti klaidas ir numatai, ką kitą kartą darysi geriau.

Labai svarbu, kad sukurtume tokią mokymosi aplinką, kurioje nuo mažens į klaidą būtų žiūrima kaip į dar vieną suteiktą šansą tobulėti.

 

Jūsų nuomone, kokių tikslų būsite pasiekę po vienerių šios programos metų – tikriausiai turite viziją ir savų lūkesčių?

V. S. Tikslas vienas – ugdyti ne daugiau, bet savaip. Suteikti mokiniui galimybę įgyti teorinių kūrybinio mąstymo ir inžinerinės kompetencijos žinių bei mėginti jas realizuoti kūrybinio praktinio darbo metu. Žingsnis po žingsnio, metai po metų, tikimės sukurti mokykloje stiprią ugdymo bazę inžinerinio ugdymo krypčiai įgyvendinti bei suteikti galimybę kiekvienam mokiniui išmėginti jėgas tiksliųjų, gamtamokslinių, inžinerinių mokslų srityse.

 

J. P. Labai norisi, kad praktine bei kūrybine veikla grindžiamas mokymasis būtų mokiniams ne tik įdomus, įtraukiantis, žadinantis smalsumą, bet ir prasmingas. O kolegialus mokyklų bendradarbiavimas, dalijimasis edukacinėmis erdvėmis, patirtimi, padėtų „įžeminti“ programoje įvardytus tikslus ir uždavinius.

 

Dėkoju už pokalbį.