Iniciatyva „Mokau ir mokausi su biblioteka“

Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (angl. International Federation of Library Associations and Institutions, IFLA) / UNESCO gairėse mokyklų bibliotekoms sakoma, kad mokyklos biblioteka suteikia mokiniams visą gyvenimą trunkančio mokymosi įgūdžius ir padeda jiems tapti atsakingais piliečiais. Skatindami mokinius mokytis ir tobulindami jų savarankiško mokymosi įgūdžius, mokytojai turėtų bendradarbiauti su biblioteka, integruoti mokyklos bibliotekos siūlomas paslaugas į savo dalykų programas. Tiek IFLA / UNESCO gairėse mokyklų bibliotekoms, tiek daugelio pasaulio mokyklų bibliotekų organizacijų išvadose pateikiami įrodymai, kad gerai organizuota mokyklos biblioteka garantuoja:

• aukštesnius mokinių akademinius pasiekimus ir egzaminų balus;
• geresnius skaitymo, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vertinimo rezultatus;
• aukštesnės kokybės projektinių darbų rezultatus dėl mokyklos bibliotekoje ugdomų informacinio raštingumo įgūdžių;
• teigiamą požiūrį į mokymąsi apskritai;
• motyvaciją ir teigiamą požiūrį į mokymosi užduotis;
• savigarbą ir platesnį požiūrį į saviugdą bei asmeninį tobulėjimą.

 

2017 m. gegužę Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija (LMBDA) tapo Tarptautinės mokyklų bibliotekininkų asociacijos (angl. International Association of School Librarianship, IASL) nare. IASL biuras nuo 2008 m. kiekvieną spalį skelbia Tarptautiniu mokyklų bibliotekų mėnesiu. Šių metų tema „Bendruomenių ir kultūrų bendradarbiavimas“. Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija palaikė šią IASL iniciatyvą ir spalio mėnesį paskelbė Lietuvos mokyklų bibliotekų mėnesiu. Ji kvietė mokyklų bendruomenes aktyviai ir kūrybingai savo bibliotekose organizuoti veiklas, diskusijas, renginius tema „Mokau ir mokausi su biblioteka“. Šios iniciatyvos tikslas – paskatinti mokyklas, jų bibliotekas ir bendruomenes glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti, siekiant bendrų švietimo ir ugdymo tikslų.

 

Mokyklos biblioteka atvira iššūkiams ir pokyčiams, kurių pagrindinis tikslas – padėti sėkmingai augti mokiniui, mokytojui ir visai bendruomenei. „Turime sau atsakyti į klausimą, kas norime, kad žinių lauke būtų mūsų vaikai: turistai, nuotykių ieškotojai ar tyrinėtojai“ (Suomijos švietimo ekspertas Juha Lahtinenas). Šiuolaikinė biblioteka siekia asmens ugdymosi sėkmės, kur saviraiškus mokinių dalyvavimas bibliotekos veiklose yra toks pat svarbus asmenybės augimui, kaip ir formalusis ugdymas. Mokyklų bendruomenės buvo kviečiamos diskutuoti, ieškoti bendrų susitarimų, dalytis patirtimi, kaip mokyklų bibliotekos gali prisidėti siekiant mokinių pažangos, telkiant ir vienijant bendradarbiauti mokyklų bei gyvenamosios vietos bendruomenes ir t. t. Informacija apie spalio mėnesį vykdomas veiklas ir diskusijas buvo dalijamasi mokyklų bibliotekų tinklaraštyje ir „Facebook“ paskyroje „Mokyklos biblioteka“ pavadinimu „Spalis – Lietuvos mokyklų bibliotekų mėnuo“.

 

„Mokyklų bibliotekininkėms svarbu bendrauti su savo profesine bendruomene. Mes dažnai dirbame po vieną, bet norisi pasikalbėti, išsakyti savo problemas ir džiaugsmus. Žmogui svarbu susitapatinti su tam tikra grupe, tai suteikia saugumo ir reikalingumo jausmą. Praėjusiais metais mokyklų bibliotekų skaitytojai rašė žinutę bibliotekai, gaminome knygų skirtukus ir jais keitėmės su kitų šalių mokiniais. Šių metų akcija buvo sutelkta į mokyklos bendruomenę, į ryšių kūrimą. Akcija pavyko. „Facebook“ puslapyje „Mokyklos biblioteka“ ir mokyklų bibliotekų tinklaraštyje www.inmedio.jimdo.com paskelbta daug gražių veiklų aprašymų. Šį puslapį galime laikyti gerosios bibliotekų patirties banku, kuris ne tik reikalingas mūsų patirties sklaidai, bet ir įrodo, kad biblioteka reikalinga mokyklai. Kad esame reikalingos, nereikėtų įrodinėti, kaip ir neįrodinėja įvairių dalykų mokytojai, kad be jų nebus visiškai įgyvendinamas mokymo(si) procesas. O štai mokyklos bibliotekininkams tenka tai daryti. Daug kalbame apie geros mokyklos koncepciją, ten pabrėžiamas išėjimas mokytis į kitas erdves, savivaldus mokymasis, mokymasis priimant iššūkius, mokymasis pagal kiekvieno mokinio tempą. Bibliotekos vaidmuo čia turėtų būti didesnis“, – sako LMBDA valdybos narė Žaneta Pratusevičienė, administruojanti mokyklų bibliotekų tinklaraštį.

 

Šalies mastu vyko daug įvairių veiklų ir renginių. Tradiciškai mokyklos bibliotekoje spalis darbingas ir produktyvus. Vyksta pirmokėlių pažintis su biblioteka, jos taisyklėmis, kai kur į pagalbą pasitelkiami vyresnieji mokiniai, kurie veda pamokėles mažesniesiems. Mokyklos biblioteka dažnai yra pirmoji biblioteka, kurioje apsilanko vaikas, todėl tai, kaip jis čia bus sutiktas, turės įtaką tolesnei jo kaip skaitytojo ir besimokančiojo visą gyvenimą brandai. Bibliotekoje ne tik skaitomos knygos, bet ir žiūrimos knygų ekranizacijos, animaciniai filmukai, mažieji skaitytojai patys kuria ir iliustruoja knygas. Bibliotekininkai turi daug idėjų, kaip organizuoti tokius užsiėmimus.

 

 

Mokyklų bibliotekose vyksta gausybė skaitymo skatinimo, skaitytojo ugdymo veiklų. Skaitymo kultūros mokomi pradinukai – patys mažiausi skaitytojai. Auginamas skaitantis, brandus, kritiškai mąstantis, gebantis atpažinti, diskutuoti ir spręsti problemas visuomenės pilietis. Patirtis rodo, kad skaitomumas pagerėja po susitikimų su knygų autoriais, rašytojais. Garsiniai skaitymai ne tik patinka vaikams, bet ir lavina teksto suvokimą. Po tokių renginių mokiniai mieliau ima knygas skaityti namuose. Bibliotekininkės pabrėžia skaitymą ir kaip terapiją, kaip nusiraminimą, moko mokinius surasti laiko patirti skaitymo malonumą. Renginiuose „Mano vasara su knyga“ mokiniai skatinami skaityti per vasaros atostogas. Bibliotekose vyksta daug pamokų, renginių, kai mokyklos bibliotekininkės su mokiniais skaito knygas ir įvairiais metodais padeda jiems suvokti tekstą. Taip pat skaito pranešimus tėvams apie skaitymo mažiesiems naudą, organizuoja skaitymus netradicinėse erdvėse.

Populiarūs tradiciniai Šiaurės šalių bibliotekų savaitės, „Knygų Kalėdų“, „Metų knygos rinkimų“ renginiai, minimi rašytojų jubiliejai. Renginiai skiriami Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Mokyklos bibliotekos veikla labai įvairiapusiška, siekiama įgyvendinti Geros mokyklos koncepciją: bendradarbiavimas su dalykų mokytojais, netradicinės pamokos bibliotekoje, įvairios ugdomosios veiklos ir integracija su mokomaisiais dalykais, projektinis mokymas, kintančios mokymosi erdvės. Svarbi mokyklų bibliotekininkų veikla – informacinio raštingumo ugdymas. Kai kuriose mokyklose yra tradicija biblioteka pasinaudoti rengiant projektus, bibliotekininkės pristato projektų reikalavimus, jų tikslingumą, moko sudaryti knygų sąrašą, konsultuoja. Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinės mokyklos bibliotekininkė pamokose su penktokais aiškinosi sąvokas „informacija“, „reikšminiai žodžiai“, informacijos paieškos etapus, ieškojo paslėpto lobio. Bibliotekose vyksta vaizdinio raštingumo projektai. Tauragės Žalgirių gimnazijos biblioteka rašo apie tai, kaip mokytojai aktyviai naudojasi biblioteka, čia randa būdų, kaip papildyti, pratęsti savo pamokas, taip pat įvairesnių žinių perteikimo, o dar geriau – ieškojimo metodų. Gimnazistai bibliotekoje kūrė anotacijas savo knygai pagal pateiktus egzistuojančių knygų pavadinimus, rinkosi žanrus, pristatinėjo „savo knygas“ klasės draugams. Maironio 155-ųjų gimimo metinių proga bibliotekoje išbandytas eksperimentas – ketvirtokai, remdamiesi Maironio kūryba (eilėraščių tekstais) ir albumais apie Lietuvą, bandė pristatyti pasauliui gimtąjį kraštą, į XIX a. poeto lyriškai pristatytą gimtinę pažiūrėti kitu kampu. Bibliotekoje galima ne tik vesti lietuvių ar užsienio kalbų pamokas, bet ir pasinaudoti čia esančia informacine literatūra.

 

Daug renginių vyksta ir Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekoje. Čia minimi rašytojų jubiliejai, knygų bičiuliai daug keliauja. Molekulės dieną, kuri minima spalio 23-iąją nuo 6.02 val. ryto iki 18.02 val. vakaro (tikslus laikas atitinka Avogadro skaičių), bibliotekos darbuotojos skaitykloje pirmokams surengė integruotą dailės, chemijos ir literatūros pamoką. Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus bibliotekoje mokiniams pristatoma literatūra, padedanti geriau pažinti savo profesinį kryptingumą, asmenines savybes ir gebėjimus, bendradarbiaudami su psichologe mokiniai atlieka savęs pažinimo užduotis, nes profesinio rengimo centro absolventams svarbu būti konkurencingiems, mokėti prisistatyti darbdaviui, ugdytis asmenybės savybes, kurios svarbios renkantis karjeros kelią.

 

Biblioteka svarbi kūrybiškumo skatinimo vieta. Čia vyksta kūrybinės dirbtuvės, įvairios netradicinės veiklos, mokinių kūrybinių darbų parodos. Dažnai mokyklos biblioteka tampa ugdymo įstaigos bendruomenės telkimo centru. Mokyklų bibliotekininkai įsijungia į tarptautinius mokykloje vykstančius projektus, ypač populiarus „eTwinning“ projektas. Klaipėdos rajono bibliotekininkai kartu su lietuvių kalbos mokytojais inicijavo projektą-konkursą „Knygų ekspertų kovos“, kuriame dalyvavo dvylika Klaipėdos miesto mokyklų 5–8 klasių komandų.

Buvo telkiama ir rajonų mokyklų bibliotekininkų bendruomenė. Marijampolės, Tauragės rajonų mokyklų bibliotekininkų metodinių būrelių nariai diskutavo apie mokyklos bibliotekos vietą šiuolaikinėje ugdymo įstaigoje, bibliotekininko svarbą informacijos, žinių sraute. Panevėžio rajono mokyklų bibliotekininkai aptarti spalio mėnesio renginių rinkosi į Panevėžio teatrą „Menas“. Klaipėdos miesto bibliotekininkai Tarptautinę mokyklų bibliotekininkų dieną pažymėjo edukacine kelione „Ievos Simonaitytės keliais“.

 

Lietuvos mokyklų bibliotekų iniciatyvą „Spalis – mokyklų bibliotekų mėnuo“ palaikė Ugdymo plėtotės centras (UPC) ir Vilniaus universiteto biblioteka. Lapkričio mėnesį Ugdymo plėtotės centras, bendradarbiaudamas su LMBDA ir Kauno rajono švietimo centru, organizavo apskritojo stalo diskusiją „Bibliotekininko vaidmenys mokyklos gyvenime“. Diskutuota apie mokyklos bendruomenę kaip besimokančią organizaciją, aptarti galimi mokyklos bibliotekininko vaidmenys įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją. Diskusiją vedė UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus vedėja Asta Morkūnienė ir skyriaus metodininkė Giedrė Tumosaitė. Diskusijoje dalyvavo Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonų mokyklų bibliotekininkai.

Moderatorės supažindino su koncepcijoje suformuluotais geros mokyklos bruožais ir geros mokyklos modeliu, diskusijos dalyviai buvo įtraukti į praktinę sampratos analizę, interpretaciją, į praktinius užsiėmimus grupėmis ir idėjos apie bibliotekos vaidmenį ateities mokykloje plėtotę. Bibliotekininkai pabrėžė, kad dabar labai svarbu atsigręžti į bendruomenę: matyti ją kaip besimokančią organizaciją. Mokyklų bibliotekininkams iškyla poreikis veiksmingiau bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis bei mokinių tėvais, įvairiomis mokyklos bendruomenės komandomis. Šiuolaikiškas bibliotekininkas turi sugebėti aiškiai formuluoti problemas ir tikslus, ieškoti atsakymų ir sprendimų, visapusiškai analizuoti idėjas ir būti kūrybiškas bei atviras pozityvioms naujovėms. Susitarta glaudžiau bendradarbiauti su Ugdymo plėtotės centru, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija ir regioniniais švietimų centrais.

 

Apskritojo stalo diskusija buvo organizuota ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Čia dalyvavo Vilkaviškio, Marijampolės, Šakių rajonų mokyklų bibliotekininkai. „Mokyklos biblioteka atlieka svarbų vaidmenį daugumoje Geros mokyklos koncepcijoje apibrėžtų sričių: tiek ugdymo(si), tiek aplinkų kūrimo, lyderystės, sutelktumo ir kt. Bibliotekininkas, atsižvelgdamas į mokyklos specifiką, prisideda prie įvairiausių veiklų organizavimo, mokyklos aprūpinimo, socialinės ir emocinės pagalbos mokiniui. Reikėtų ryžtingiau argumentuoti savo darbo svarbą, drįsti „išeiti iš savo rėmų“, dažniau atsakomybę perduoti mokiniams. Seminare mintis apie mokyklos biblioteką, bibliotekininko statusą išsakė Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Vaščėgienė, Švietimo pagalbos tarnybos andragogė Gileta Naujokienė. Ypač aktyviai į diskusiją įsitraukė marijampolietės Laima Vaičiūnienė ir Snaiguolė Raguckienė, Vilkaviškio rajono mokyklų bibliotekininkės Irma Galeckienė ir Inesa Mažeikienė, Šakių „Žiburio“ gimnazijos bibliotekininkė Žaneta Pratusevičienė. Per karštą diskusiją išsiaiškinta, kad mokyklos bibliotekininkas šalia kasdienių veiklų – informacijos teikimo, fondų formavimo, skaitytojų aptarnavimo, dokumentų tvarkymo, renginių organizavimo, bendravimo su mokiniais ir mokytojais ir t. t. – ateities mokykloje gali imtis įvairiausių pilietinių ir socialinių veiklų: mokyti senjorus, savanoriauti, taikyti biblioterapiją. Tam reikia mokytis, tobulėti. O kaip tai padaryti, jei mokyklų bibliotekininkams organizuojama labai mažai kvalifikacijos tobulinimo renginių ir nuo tiesioginio biurokratinio darbo lieka labai mažai laiko? Bibliotekininkai išsiskirstė susikaupę, mintyse išsinešė idealios mokyklos bibliotekos viziją. Tik neaišku, ar kada nors tai vizijai bus lemta išsipildyti, jei nepadės švietimo, kultūros politiką formuojančios institucijos“, – pasakoja Vilkaviškio rajono Mokyklų bibliotekininkų metodikos būrelio pirmininkė Joalita Arbačiauskienė.

 

Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija įkurta 2013 m. spalį. Jos veikloje aktyviai dalyvauja apie 200 mokyklų bibliotekininkų iš 33 Lietuvos savivaldybių. Vienas iš asociacijos tikslų – skatinti mokyklų bibliotekų veiklos pokyčius, atsižvelgiant į švietimui keliamus nuolat kintančio gyvenimo iššūkius.

 

Mokyklų bibliotekininkams trūksta kvalifikacijos tobulinimo renginių, todėl LMBDA iniciatyva organizuotos respublikinės konferencijos: Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazijoje surengta konferencija „Mokyklos biblioteka – iššūkių švietimui kontekste“ (2015), Garliavos Jonučių progimnazijoje – „Skaitymas – raktas į savarankišką bei kūrybinį mąstymą“ (2016). Klaipėdos universitete Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje konferencijoje „Aktyvi ir inovatyvi mokyklos biblioteka: lūkesčiai ir perspektyvos“ drauge su Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos nare Inga Leonavičiene pristatėme pranešimą „Mokyklos biblioteka. Kuo gyvename. Ko tikimės?“, pateikėme pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl mokyklų bibliotekų veiklos gerinimo (2016). LMBDA kartu su Kauno rajono švietimo centru organizavo seminarą mokyklų bibliotekininkams „Informacinis raštingumas ir jo svarba XXI a. mokykloje. Bibliotekininko vaidmuo“ (2017), Metodinę dieną Lapių pagrindinėje mokykloje (2017). VšĮ „Akademinė leidykla“ kartu su Vilniaus universiteto komunikacijos ir informacijos mokslų ekspertais dr. Arūnu Gudinavičiumi, dr. Modestu Grigaliūnu, dr. Andriumi Šuminu ir dr. Vincu Grigu vykdė projektą „Šiuolaikinės medijos ir informacija: požeminiai garažai Google karalystėje“. Projektas aktualus ugdant jaunimo, bibliotekininkų medijų ir informacinio raštingumo gebėjimus. Projekto partnerė – Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija. Utenoje, Jonavoje, Klaipėdoje vyko seminarai mokyklų bibliotekininkams „Šiuolaikinės medijos ir informacija“ (2016).

LMBDA, organizuodama seminarus mokyklų bibliotekininkams, palaikė glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Ugdymo plėtotės centru. LMBDA atstovė dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame pasitarime dėl naujos lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo (2016). Lietuvos mokyklų bibliotekininkams atstovavo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusiuose „Knygų Kalėdų“ akcijos renginiuose. Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija inicijavo Utenos, Zarasų, Ukmergės, Jonavos rajonų mokyklų bibliotekininkų susitikimus, pasidalijimą gerąja darbo patirtimi. LMBDA valdybos nariai atstovauja mokyklų bibliotekininkams Lietuvos bibliotekų taryboje, dalyvavo Kultūros ministerijos organizuotuose Bibliotekų plėtros gairių 2014–2020 m. rengimo darbo grupės susirinkimuose, savo problemas kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos švietimo ir kultūros komiteto posėdžiuose, dalyvavo susitikimuose, skirtuose mokyklų bibliotekų problemoms nagrinėti. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame susitikime LMBDA atstovai akcentavo problemas, iškylančias dėl dvigubo pavaldumo, pabrėžė mokyklos bibliotekos reikšmę mokinių medijų raštingumo ugdymui ir kt.