Visos dienos mokykla: kas? kaip? kodėl?..

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Tęsiame temą…

 

Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje mokyklų, nusprendusių įgyvendinti Visos dienos mokyklos (VDM) modelius, laukia seminarai. Planuojama organizuoti du seminarus I modelį išbandančioms mokykloms (nes jų yra dauguma) ir vieną seminarą II ir III modelį ketinančioms diegti mokykloms.

Paskui vyks konsultacijos mokyklose (rugsėjo–lapkričio mėnesiais). Mokyklų atstovai ekspertams iš anksto turės pateikti jiems aktualiausius klausimus, kad ekspertų atvykimas būtų tikslingas, o mokyklos sulauktų jiems reikalingos asmeninės informacijos ir pagalbos. Visa medžiaga bus pateikiama Ugdymo sodo interneto svetainėje (https://sodas.ugdome.lt).

 

Bet kokiomis nuotaikomis gyvena mokyklos šiandien? Kokias veiklas jau vykdo ir ką dar ketina nuveikti? Kokių klausimų joms kyla? Apie visa tai kalbamės su Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktore, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidente Aušra Burbiene (A. B.), Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos direktore Dalia Lapėniene (D. L.), Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Rozvita Brazaitiene (R. B.) ir Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Roberta Jankūniene (R. J.).

 

Kodėl nusprendėte dalyvauti VDM bandomajame projekte?

A. B. Pasirinkome dalyvauti VDM modelio bandomajame projekte, nes norime tobulėti, padėti vaikui atsiskleisti visapusiškai, būti saugiam, nepatirti streso. Be to, mokinių šeimos turės sąlygas visą dieną patikėti vaikus mokyklai ir ramiai dirbti. Ugdysime visišką pasitikėjimą mokykla. Iki šiol panašiai ir dirbome: 90 proc. mokinių likdavo pailgintos dienos grupėse iki 17.30 val.

 

D. L. Mūsų mokykla įgyvendina keturias ugdymo programas: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo. Mikrorajonas, kuriame įsikūrusi mokykla, yra senas, jame gyvena įvairių socialinių grupių vaikai, būtent tai mus paskatino kurti mokyklą, kurioje visą dieną vyksta prasmingos veiklos, yra galimybė ruošti namų darbus, rinktis neformalias veiklas. Tikime, kad Visos dienos mokyklos idėja yra Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas, sudarant sąlygas ir lygias galimybes kokybiškam, socialiai teisingam, visapusiškam vaiko ugdymui mokykloje.

 

R. B. Turime patirtį, didelis bendruomenės poreikis užtikrinti saugų ugdymo procesą iki 17.30 val. Gimnaziją motyvuoja darna tarp formalaus ir neformalaus ugdymo proceso bei pamokos socialinių partnerių edukacinėse erdvėse.

 

R. J. Mokykla nori būti konkurencinga, patenkinti kuo daugiau mokinių ir tėvų poreikių. Šiais laikais tėvai daug ir ilgai dirba, vaikai lieka su minimalia priežiūra, siekdami vaiko gerovės, norime užtikrinti jų buvimą mokykloje, pasiūlydami kuo daugiau ir įvairesnės veiklos.

 

Kurį VDM modelį pasirinkote įgyvendinti ir kokie iššūkiai Jūsų laukia?

A. B. Ketiname taikyti Visos dienos mokyklos integruoto ugdymo modelį (III modelis), kuris suteikia laisvės integruoti neformalųjį ugdymą su formaliuoju, privalomuoju ir išdėstyti tai per visą dieną.

Didžiausias iššūkis – suderinti ugdymo(si) tvarkaraštį su mokytojais dalykininkais ir neformaliojo ugdymo specialistais. Mokinių maitinimo tvarkos pasikeitimai.

 

D. L. Ketinama taikyti I modelį. Tikslinė grupė – pirmosios klasės. Bendrojo ugdymo pamokos vyktų įprasta tvarka ryte. Antroji dienos dalis prasidėtų po pamokų ir tęstųsi iki 16.00 val. Remiantis tėvų ir vaikų poreikiais, vaikai, pasibaigus formalaus ugdymo procesui, dalyvautų neformaliojo švietimo, pažintinėje veikloje, mokytojai ir specialistai padėtų užtikrinti kiekvieno mokinio pažangą, gerinti pasiekimus ir kt. Šioje dienos dalyje galėtų būti teikiama švietimo pagalba vaikui: pagalbos specialistų konsultacijos, mokymosi pagalba, pamokų ruoša, konsultacijos tėvams.

Galimi iššūkiai: erdvių, pritaikytų ne tik užsiimti įvairia veikla, bet ir pailsėti, trūkumas, specialistų, galinčių koordinuoti šią veiklą, bei papildomo finansavimo stoka, mokyklos veiklą reglamentuojančios higienos normos pritaikymas, nemokamo maitinimo užtikrinimas, ypač socialiai pažeistų šeimų vaikams.

 

R. B. Įstaiga renkasi I VDM modelį. Šio modelio fragmentus sėkmingai taikome kelerius metus. Dirbdami matome spindinčias vaikų akis ir vis didėjantį mokinių skaičių šiose veiklose.

Didžiausias iššūkis – žmogiškieji ištekliai ir mokinių pavėžėjimo į socialinių partnerių vykdomas veiklas klausimas.

 

R. J. Pirmiausia, atlikome mokinių tėvų apklausą, išsiaiškinome, koks modelis jiems būtų priimtiniausias. Atlikus anketos analizę, aptarus ją su pedagogais, mokyklos taryba nusprendė, kad „Saulės“ pradinėje mokykloje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. išbandant Visos dienos mokyklos modelius dvi priešmokyklinio ugdymo grupės dalyvautų pagal II modelį, o trys 1 klasės – pagal I modelį.

Susidūrėme su tvarkaraščio, vaikų užimtumo planavimo iššūkiu. Norisi sutelkti kuo daugiau būrelių, kurių laikas kuo mažiau dubliuotųsi, kad vaikai galėtų susipažinti su kuo daugiau veiklų. Nerimą kelia maitinimo klausimas – vaikai mokykloje praleis daugiau laiko, todėl reikia mąstyti apie maitinimą pavakariais.

 

Ar sprendimą kurti VDM priėmėte drauge su visa bendruomene, sulaukėte savivaldybės palaikymo? Kokia Jūsų mokyklos mokytojų / tėvų / mokinių nuomonė VDM klausimu?

A. B. Dėl visos dienos mokyklos modelio išbandymo per mokyklos elektroninį dienyną atlikome bendruomenės apklausą: 93,3 proc. tėvų pritarė šiam eksperimentui. Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo skyrius tam pritarė, kaip ir dar 7 Kauno mokykloms.

 

D. L. Sprendimas aptartas mokytojų taryboje, atlikta tėvų apklausa. Savivaldybė pritarė mokyklos norui dalyvauti VDM įgyvendinimo projekte. Bendruomenė turi bendrą tikslą – užtikrinti kiekvieno vaiko saugumą ir visapusišką ugdymą, didinti mokymosi motyvaciją, gerinti pasiekimus, mažinti atskirtį, formuoti ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius.

 

R. B. Sprendimą dalyvauti VDM priėmėme su visa gimnazijos bendruomene. Atlikta apklausa ir didelis tėvelių prašymų (dėl ugdymo proceso iki 17.30 val.) kiekis kitiems mokslo metams gimnazijos administraciją įpareigoja ieškoti būdų ir galimybių šiai veiklai.

 

R. J. Pirmiausia buvo išsiaiškintas poreikis. Atlikus tėvų apklausą, analizavus VDM viziją su mokyklos pedagogais, kartu sutarta, kad mes jungiamės ir bandome realizuoti VDM savo mokykloje.

 

Kokias savo mokyklos stiprybes galėtumėte įvardyti?

A. B. Mūsų mokyklos stiprybės: kūrybiškas, darbštus, inovacijų nebijantis pedagogų kolektyvas, jau 20 metų įgyvendinantis netradicinio Valdorfo pedagogikos ugdymo elementus, neformalaus ir bendrojo ugdymo mokytojų potencialas (turime 10 dalykininkų), didelis socialinių partnerių ratas (teatrai, muziejai, sporto ir bendrojo ugdymo, muzikos mokyklos), aktyvi tėvų savivalda, be to, jau seniai esame įgyvendinę I VDM modelį.

 

D. L. Mokyklos vidaus ir lauko patalpos yra tinkamos įvairioms veikloms vykdyti. Mokykla turi gana dideles vidaus erdves, kurias būtų galima panaudoti vaikų įvairiapusiam užimtumui.

 

R. B. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, ilgalaikė gimnazijos patirtis, infrastruktūra, gimnazijos savitumas.

 

R. J. Mokyklos patalpos pritaikytos vaikų darbui ir poilsiui, veikloms organizuoti. Mokiniai ir jų tėvai yra patenkinti neformalia mokyklos ir miesto organizuojama veikla (vyksta Muzikos, Dailės mokyklų užsiėmimai, šachmatų būrelis, kurį organizuoja miesto sporto mokyklos pedagogai, veikia Išmaniosios mokyklos, Gamtininkų centro būreliai). Tėvai patenkinti, kad darbo metu nereikia pavėžėti vaikų, jie prižiūrėti, gali laisvai keisti veiklas, ugdytis po pamokų.

 

Seminare Vilniaus Šv. Juozapo mokyklos direktorė pateikė jų ugdymo įstaigoje įgyvendinamą VDM modelį. Kokių minčių Jums tai sukėlė?

A. B. Šv. Juozapo mokykla tik drąsiai parodė tvarkaraščio lankstumo galimybes ir būtinybę finansiškai prisidėti mokinių tėvams, jei siekia, kad jų vaikai ugdytųsi visą dieną mokykloje…

 

D. L. Sužavėjo ugdymo proceso specifiškumas: daug dėmesio integracijai, dėmesys tarpusavio santykiams, bendravimui, ypatingas dėmesys vertybiniam vaikų ugdymui – tai žmogaus pamatas. Tai mokykla, turinti laiko vaikui, užimanti jį visą dieną, daug veiklų po vienu stogu. Kai sutari su savimi, tai sutari ir su draugu, sutari ir su Dievu…

 

R. B. Kiekviename pozityviame pavyzdyje yra įkvepiančių idėjų, kurias ruošiamės pritaikyti.

 

R. J. Taip. Minėta mokykla yra specifinė, turi kryptį ir yra privati. Bandysime ieškoti būdų ir galimybių, kad VDM taptų mūsų visa mokykla, o ne dalis jos.

 

Ką manote apie tai, kad bandomajam projektui nėra numatytas tikslinis finansavimas?

A. B. Supratome, kad šiuos metus tiesioginio finansavimo iš Švietimo ir mokslo ministerijos nebus, bet jau kitiems metams pagal mūsų sukauptą patirtį bus planuojamas valstybės biudžetas. Tai įgalintų 5 ministerijas (švietimo, socialinę, sveikatos, kultūros ir susisiekimo) iš tiesų susivienyti ir teisingai socialiai remti šeimas, švietimą laikyti prioritetine valstybės sritimi, kuriančia Lietuvos ateitį.

 

D. L. Supratome, kad bus galimybė turėti bent vieną papildomą mokytojo padėjėjo etatą, kuris labai reikalingas vykdant veiklas antroje dienos pusėje.

 

R. J. Finansavimas būtų tikslingas, norint visiškai įgyvendinti Visos dienos mokyklos modelius. Mokykloje reikia mokytojų padėjėjų ir pailgintos dienos grupės mokytojų…

 

Kokią matote VDM bandomojo projekto ateitį?

A. B. Manome, kad visos Lietuvos mokyklos turi tapti VDM ir tai tiesiogiai siejasi su etatiniu apmokėjimu bei mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Nemokami muziejai, visuomeninis transportas, gydytojų etatai mokyklose, nemokamas maitinimas, šeimų konsultavimo centrai turi būti kiekvienoje mokykloje.

 

D. L. Tikėtina, kad visos dienos mokykla bus patraukli mokiniams, bendruomeniška ir atvira, orientuota ne tik į akademinių pasiekimų gerinimą, bet ir į socialinių bei emocinių kompetencijų, kultūros ugdymą. Tokioje mokykloje stiprės savivalda, daugiau laiko bus skiriama saviraiškai, santykiams puoselėti, vertybių ugdymui.

 

R. B. Manome, kad VDM laukia sėkminga ateitis.

 

R. J. Manome, kad laikui bėgant visos mokyklos pailgins savo darbo laiką, suorganizuos daugiau veiklų ir skirs pakankamai dėmesio Lietuvos jaunimui.

 

Dėkojame mokyklų vadovams už skirtą laiką, o kitų šalies mokyklų atstovus kviečiame semtis patirties ir įkvėpimo iš jau veikiančiųjų…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.