Vaikams ir šeimoms palankių aplinkų kūrimas ikimokyklinėse įstaigose

Regina Sabaliauskienė
,
Ugdymo inovacijų centro direktorė

2018 m. gruodį pradėtas vykdyti trejų metų trukmės tarptautinis projektas „Aplinka ir ugdymas: vaikams ir šeimoms palankių aplinkų kūrimas ikimokyklinėse įstaigose“ (angl. „Space and Educare: Creating child and family friendly learning spaces in ECEC (Early Childhood Education and Care) centre“, EDUCAS).

 

Projektą ir jo veiklas Belgijoje koordinuoja Inovacijų ankstyvajame ugdyme centras (angl. Centre for Innovation in the Early Years), veiklas Italijoje koordinuoja Parmos universitetas, o Lietuvoje – Ugdymo inovacijų centras. Kiekvienoje šalyje projektą vykdo po dvi ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Lietuvoje jo vykdytojai yra Šiaulių r. Aukštelkės mokykla-daugiafunkcis centras, vadovaujamas direktoriaus Vaido Bacio, ir privatus darželis „Vaikystės sodas“, vadovaujamas dr. Austėjos Landsbergienės. Projekto idėjų ir rezultatų sklaidą tarptautiniu mastu vykdo tarptautinė „Step by Step“ asociacija (angl. International Step by Step Association, ISSA), kurios nariai yra švietimo kokybe besirūpinančios organizacijos iš daugiau nei 50 pasaulio valstybių.

Projekto idėją įkvėpė 2014 m. bendru ES valstybių sutarimu priimti Ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo kokybės kriterijai (angl. European Quality Framework), kuriuose, remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, pabrėžiama, kad, norint pasiekti visuomenės pažangą, svarbu, jog būtų teikiamos kokybiškos ankstyvojo ugdymo paslaugos, nes pirmieji gyvenimo metai yra itin svarbūs formuojant žmogaus viso gyvenimo įpročius, elgesio modelius ir kt.

 

Projekto EDUCAS tikslas – ikimokyklinėse įstaigose sukurti ugdymosi aplinkas, kurios skatintų visuminį vaikų ugdymąsi, atsižvelgiant į skirtingus kiekvieno vaiko ir jo šeimos poreikius.

2018 m. gruodžio mėnesį vyko pirmasis projekto partnerių susitikimas Ghente (Belgija), per kurį buvo aptartos numatomos projekto veiklos ir rezultatai.

2019 m. sausio–vasario mėnesiais kiekvienoje šalyje atlikta rašytinių šaltinių (tyrimų, knygų, įstatyminių aktų, straipsnių ir t. t.) analizė, siekiant išsiaiškinti, kaip šalyje formuojasi požiūris į ikimokyklinėse įstaigose kuriamas aplinkas ir kokią įtaką aplinka, jos emociniai ir fiziniai aspektai daro vaikų gerai savijautai ir sėkmei ugdymosi procese. Atlikta analizė daugiau nei 200 rašytinių šaltinių iš viso pasaulio, tarp jų 25 iš Lietuvos, 24 iš Belgijos ir 26 iš Italijos. Parmos universiteto mokslininkai taip pat išanalizavo ir daugybę šaltinių, išverstų į anglų kalbą, iš viso pasaulio.

Pagrindinės rašytinių šaltinių analizės išvados

 

Projektuojant ir įrengiant ikimokyklinių įstaigų aplinkas, turi būti atsižvelgta į visų suinteresuotų pusių nuomones: architektų, dizainerių, pedagogų, tėvų ir vaikų.

Aplinka turi būti saugi, svarbu užtikrinti vaikams galimybę rinktis jų amžiaus tarpsniui tinkamas skirtingas priemones, veiklas ir suteikti galimybę veikti individualiai, grupelėje su keliais vaikais ar su visa grupe. Rekomenduojama aplinką suskirstyti į veiklos centrus, įrengti patogius ramybės kampelius, kuriuose vaikas gali pailsėti ir nusiraminti.

Aplinka turi būti orientuota į vaiką, įrengta atsižvelgiant į skirtingus poreikius, skatinanti aktyviai veikti ir konstruoti naujas žinias, sąveikaujant su pedagogais, kitais vaikais ir ugdymosi priemonėmis.

Svarbu, kad pedagogai, įrenginėjantys ugdymosi aplinkas vaikams, nuolat reflektuotų savo patirtį, pastebėtų, kokie aplinkos aspektai, priemonės ar veiklos skatina ugdymąsi, o kas nesukelia vaikų susidomėjimo ir turi būti pakeista.

Veikla lauke turi būti organizuojama panašiai kaip grupėje: aplinka suskirstyta į veiklos centrus, kuriuose vaikai galėtų rasti didelę atviro tipo priemonių įvairovę, daug gamtinės medžiagos.

Ugdytojai turėtų suprasti, kad kiekviena veikla yra susijusi su vaikų ugdymu, t. y. sąveikaudami su vaikais, kai jie valgo, ruošiasi miegoti ar eina į tualetą, ugdytojai turi galimybę suteikti jiems naujų žinių ir tobulinti įgūdžius.

Bendradarbiavimas su tėvais – būtina sėkmingo vaikų ugdymosi sąlyga, todėl ugdymo įstaigos turi sudaryti galimybę tėvams bendradarbiauti tarpusavyje ir su pedagogais, t. y. aplinkoje turi būti vietos individualiems pokalbiams ir didesnių tėvų grupių susitikimams.

 

2019 m. kovo–balandžio mėnesiais kiekvienoje šalyje vyko po dvi grupines pedagogų ir tėvų apklausas. Stengtasi išsiaiškinti, kaip skirtingus aplinkos aspektus vertina pedagogai ir tėvai.

Lietuvoje apie aplinkas diskutavo po šešis pedagogus ir po šešis tėvų atstovus iš Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro ir privataus darželio „Vaikystės sodas“.

Išvados apibendrinus diskusijų rezultatus Lietuvoje

 

Akivaizdu, kad situacija skirtingose įstaigose ir net skirtingose tos pačios įstaigos grupėse yra nevienoda. Kai kuriais klausimais pedagogų ir tėvų nuomonės sutapo, o kai kuriais išsiskyrė.

Sutarta, kad itin svarbu, jog fizinė ugdymo įstaigos aplinka būtų saugi, bet dar svarbiau, kad aplinka užtikrintų gerą vaikų savijautą ir emocinį saugumą. Svarbu, kad kiekvienoje grupėje būtų jauki, patogi vieta, kurioje vaikas galėtų pabūti vienas, pailsėti. Aplinkoje turėtų būti užtikrintas vaikų gyvenimo ugdymo įstaigoje ir namuose tęstinumas: vaikai galėtų iš namų atsinešti mėgstamus žaislus, kurie padeda jiems užmigti ar nusiraminti, grupėje turėtų būti matomos šeimų nuotraukos, tėvai turėtų būti informuojami apie grupėje vykstančias veiklas ir aktyviai jose dalyvauti, namuose turėtų tęsti grupėje pradėtų įgūdžių formavimą, remdamiesi pedagogų patarimais ir t. t.

 

Diskusijos parodė, kad yra tam tikrų tėvų ir pedagogų nuomonių nesutapimų, kalbant apie pedagogų ir vaikų sąveiką valgant. Tėvai norėtų, kad pedagogai valgytų kartu su vaikais, kalbėtųsi, savo elgesiu prie stalo modeliuotų tinkamą elgesį. O štai dauguma pedagogų pasisako už tai, kad valgant būtų tylima. Nesutapo nuomonės ir kalbant apie vaikų savarankiškumo ugdymą. Tėvų nuomone, vaikai galėtų prisiimti daugiau atsakomybių dalijant maistą, tvarkant aplinką pavalgius ir t. t. Kai kurie pedagogai išsako abejonių, ar vaikai sugebės savarankiškai atlikti tokius darbus, ar neužsitęs valgyti skirtas laikas.

 

Nuomonės išsiskyrė ir kalbant apie veiklas lauke. Dauguma tėvų norėtų, kad vaikai daugiau laiko praleistų lauke, kad ta veikla būtų geriau organizuojama, vaikai galėtų prasmingai veikti natūralioje aplinkoje, panašiai kaip ir grupėje, o ne tik bėgiotų ir žaistų judriuosius žaidimus.

Tėvai grupės aplinkoje pasigenda gamtinės medžiagos, atviro tipo priemonių, kurios skatina vaikų kūrybiškumą. Tuo pat metu tėvai mano, kad grupės aplinkoje per daug plastmasės, didžiulių daiktų, kurie užima per daug grupės erdvės. Dar tėvai norėtų, kad rečiau būtų naudojami trafaretai, visiems vaikams vienodi darbeliai, o labiau skatinamas kūrybiškumas.

 

Paaiškėjo, kad egzistuoja tam tikras nesusikalbėjimas tarp pedagogų ir tėvų kalbant apie tėvų galimybę dalyvauti ugdymosi procese ir galimybę daryti įtaką sprendimams, susijusiems su grupės aplinkos kūrimu. Tėvai teigia, kad negauna visos informacijos apie darželyje vykdomas programas, projektus, dažnai nedrįsta siūlyti savo pagalbos pedagogams, nežinodami, kaip jų pasiūlymai bus sutikti.

Akivaizdu, kad pedagogai turėtų inicijuoti bendradarbiavimą su tėvais, aiškiai išsakyti, kokios pagalbos tikisi, pasiūlyti įvairių bendradarbiavimo formų, dalytis su tėvais informacija apie grupėje vykdomus projektus, vaikų ugdymo(si) procese naudojamus metodus, įsiklausyti į tėvų ir vaikų nuomonę, kuriant grupės aplinką, perkant priemones.

Per diskusijas paaiškėjo, kad tiek tėvams, tiek pedagogams trūksta galimybės tarpusavyje aptarti įvairius praktinius ugdymo proceso aspektus, išsakyti savo nuomones ir kartu priimti geriausius su vaikų ugdymusi susijusius sprendimus. Tokiai refleksijai reikėtų ne tik dalyvių noro, bet ir tam skirtos erdvės bei reikiamų laiko sąnaudų. Visa tai įgyvendinti galėtų padėti ugdymo įstaigos administracija.

 

***

2019 m. birželį vyko mokomasis projekto partnerių vizitas į Italiją, kur pristatyta trijų projekte dalyvaujančių valstybių ir anglų kalbomis rašytinių šaltinių analizės bei šalyse vykdytų grupinių diskusijų rezultatai. Vienuolika projekto dalyvių iš Lietuvos turėjo galimybę lankytis keturiose ikimokyklinėse įstaigose Parmoje ir Turine, susipažinti su italų pedagogų vaikams ir šeimoms kuriamomis aplinkomis, diskutuoti įvairiais rūpimais klausimais su kolegomis iš Italijos, Belgijos ir Lietuvos.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.