Ugdymas drama – vaikų geros savijautos grupėje pamatas

Augdami ir mokydamiesi bendrauti vaikai dažnai tarpusavyje konfliktuoja. Konfliktų priežastis – ne tik skirtingi vaikų interesai ir pomėgiai, bet ir būdo bruožai: vieni jų yra pernelyg tylūs, kiti – nemoka išklausyti draugo iki galo, dar kiti – nori, kad draugai jiems besąlygiškai paklustų. Tai natūralus ir kasdienis reiškinys, per kurį suaugusieji turi galimybę vaikams parodyti, koks elgesys yra tinkamas ir priimtinas, o kurio geriau vengti. Psichologai nurodo, kad geriausias būdas mokyti vaikus tinkamų konflikto sprendimo būdų yra asmeninis pavyzdys, tačiau realiame gyvenime vaikai susiduria su tiek daug situacijų, kuriose skiriasi jų nuomonės ir interesai, kad praktiškai iš anksto jas numatyti ir aptarti yra sunku. Be to, išanalizavę ir aptarę vieną konfliktinę situaciją, vaikai dažnai netaiko analogijos spręsdami panašią situaciją. Siekdami mokyti vaikus pozityvaus tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo bei ugdyti jų savikontrolę kilus konfliktui, Klaipėdos Vitės progimnazijos „Žiniukų“ priešmokyklinio ugdymo grupėje taikome ugdymo drama metodą. Jo esmė – suburti vaikus į komandą ir sukurti vieną ar keletą spektaklių, kurių galutiniame rezultate matytųsi kiekvieno grupės nario indėlis.

Spektaklio siužetą ir turinį parenka patys vaikai, remdamiesi kasdiene bendravimo analize. Todėl perteikiamus personažus su jų charakteriais, balso intonacija, emocijomis taip pat pasirenka patys vaikai. Kuriant spektaklį siužetas ir turinys nuolat kinta, keičiasi ir personažai, kol vaikai nutaria, kad sukurtas turinys ir atliekama kokybė jau tenkina juos pačius. Įvairios spektakliui reikalingos situacijos modeliuojamos pasitelkiant įvairias lėlės (ant pagaliuko, pirštinines, riešo), taip pat šviesos ir šešėlių teatrus. Vaikams kuriant siužetus mokytoja modeliuoja įvairias situacijas, apsunkinančias darbą, bet kartu mokančias spręsti kylančias problemas. Tokiu būdu ugdytiniai turi mokytis išlikti viena komanda, gebančia nugalėti kylančias kliūtis. Kasdienėms probleminėms situacijoms modeliuoti mokytoja pasitelkia šešių Bono kepurių ir Disney metodus, kurie ne tik padeda suvokti problemą, bet ir skatina ją kūrybiškai spręsti. Taip visas ugdymo procesas paverčiamas kūrybinėmis dramos dirbtuvėmis: spektakliui sukurti vaikams reikalingos tam tikros žinios ir gebėjimai, kurių jie turi aktyviai siekti, norėdami kokybiško rezultato. Rezultato kokybė nuolat tikrinama vaikams pristatant savo kuriamą spektaklį ar jo dalį mokyklos renginiuose ar svečiuojantis ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Taip ugdytiniai ne tik išmoksta taisyklingai kalbėti, atsisakyti vartojamo žodžių slengo, bet ir įgyja savikontrolės įgūdžių, suvokia, kaip reikia spręsti kylančias socialines problemas, įgyja galimybę jas išgyventi pasirinkto personažo situacijoje.

Kūrybinis procesas tampa reikšmingesnis nei rezultatai, vaikai ugdosi valią, atsakomybę ir savitarpio pagalbą, suvokdami, kad kiekvienas jų yra komandos dalis. Šiais metais vaikai sukūrė spektaklį „Išradingoji mokykla“.

+68

0