Tarptautinio bakalaureato programos absolventas: čia mokomasi ne į paviršutinišką plotį, o į gylį

Martynas JAUGELAVIČIUS – vienas iš tų jaunuolių, kuris nenorėjo daryti to, ką daro dauguma, todėl gimnazijoje pasirinko mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato (toliau – TB) programą. Vaikinas dar mokydamasis gimnazijoje sau pasakė, kad gyvenime sieks ne „praslysti“, o sunkiai ir atsakingai dirbti dėl sėkmingos ateities karjeros. Šiandien jis – skaitmeninės komunikacijos projektų vadovas VĮ Lietuvos oro uostuose, svajojantis apie magistro studijas, naujų užsienių kalbų mokymąsi ir grįžimą prie pianino klavišų…

Kviečiame į pokalbį, kaip ir kada Martynas pradėjo siekti tikslų, ko jį tai išmokė ir kur tai veda.

 

Martynai, kodėl nusprendėte mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato programą?

Kadangi 9–10 klasėse mokiausi parengiamojoje TB klasėje, tai buvo natūralus žingsnis. Niekada nemėgau daryti to, ką daro visi, todėl netęsiau mokslų pagal nacionalinę programą ir įstojau į TB programą. Tokiu sprendimu neabejojau dar ir dėl to, kad į ją įstoti galima tik kartą metuose, o išstoti, jei programa nepatinka, galima bet kada. Tiesa, baigęs Jovaro progimnaziją, tikslingai ir iš anksto apgalvojęs pasirinkau būtent Šiaulių Didždvario gimnaziją, nes ji vienintelė Šiaurės Lietuvoje mokinius ruošia pagal TB programą.

 

Ką apie šią programą buvote girdėjęs, prieš stodamas į ją?

Kad pamokos vykdomos anglų kalba, kad tai yra ilgametę globalią patirtį turinti programa, kad joje viskas vyksta kitaip ir kad mokomasi į gylį, o ne į paviršutinišką plotį. Kadangi šią programą turi palyginti nedaug mokyklų, susidarė įspūdis, kad TB programą vykdanti mokykla tam tikra prasme yra elitinė.

 

Kaip vyko atranka į Šiaulių Didždvario gimnazijos TB programos klases?

Norint įstoti, reikėjo atlikti anglų kalbos ir matematikos testus. Matematikos testą išlaikiau ne itin gerai, nors baiminausi dėl stojimo rezultatų, vis dėlto į gimnazijos TB programos klasę įstoti pavyko. Turbūt visų tais metais stojusiųjų matematikos žinių patikrinimo rezultatai buvo prastoki, manau, tik dėl to, kad buvome pratę prie visai kitokių užduočių.

Puikiai suvokiau, kad universitete, darbe ar apskritai tolesniame gyvenime lengviau nebus, todėl galvojau, jog atėjimas mokytis pagal TB programą bus pirmas geras žingsnis, padėsiantis sustiprinti atsakingą požiūrį į darbą.

 

TB programa reikalauja ypač daug pastangų ir įdirbio iš mokinio pusės… Ar Jums, tada dar paaugliui, nebuvo baisu, kad visas jėgas reiks skirti mokslams?

Kiek gąsdino ne pats būsimo darbo krūvis, bet nežinojimas, kaip ir kas toje programoje vyksta. Tai natūralu bet kokioje situacijoje, nes nežinomybė greitai virsta į nepagrįstų klausimų laviną, dvejones ir abejones. Man kryptingas darbas niekad nebuvo svetimas, tad dėmesio sutelkimas mokslams dvejiems metams buvo iššūkis, bet aš jo nesibaiminau. Puikiai suvokiau, kad universitete, darbe ar apskritai tolesniame gyvenime lengviau nebus, todėl galvojau, jog atėjimas mokytis pagal TB programą bus pirmas geras žingsnis, padėsiantis sustiprinti atsakingą požiūrį į darbą.

Džiaugiausi, kad mokausi pagal tarptautinį pripažinimą pelniusią programą, kad naudojame geriausius vadovėlius, šaltinių ieškome didžiausiose duomenų bazėse, svarbiausia – gilinamės, o ne tik paviršutiniškai prabėgame mokymosi medžiagą.

 

Kuo labiausiai džiaugėtės mokydamasis pagal TB programą?

Tai, kad mūsų mokykloje buvo nedaug ir jautėmės artimi. Su bendraklasiais „plaukėme“ tuo pačiu laivu, tad bent jau aš jaučiausi dalimi komandos, turinčios ne tik individualius tikslus, bet ir bendrą siekį – sėkmingai baigti šią programą. Šioje programoje ne tik ištobulinau rafinuotos anglų kalbos žinias, bet ir pamačiau, kokia ši kalba yra patogi, rašant akademinius tekstus, ir kokia ji universali, įvairiapusiška. Kadangi tiek universitete, tiek vėliau, jau dirbant, oficiali kalba buvo anglų, labai gerai supratau jos svarbą ir kaip stipriai ją sustiprinau būtent gimnazijoje. Taip pat džiaugiausi, kad mokausi pagal tarptautinį pripažinimą pelniusią programą, kad naudojame geriausius vadovėlius, šaltinių ieškome didžiausiose duomenų bazėse, svarbiausia – gilinamės, o ne tik paviršutiniškai prabėgame mokymosi medžiagą. Tyrėme, eksperimentavome, analizavome, daug rašėme, skaitėme, kalbėjome, kūrėme ir savanoriavome, todėl tikrai galiu pasidžiaugti per dvejus metus nuveiktų darbų sąrašu.

 

O ar buvo sunkumų?

Nors ir mokiausi parengiamojoje klasėje, pirmi du TB mėnesiai buvo kupini iššūkių, nes paprasčiausiai viskas buvo kitaip. Mokymosi filosofija, vertinimo sistema, darbų apimtys, tempas ir visa kita. Bet pamažu, per kelis mėnesius, pripratau ir vėliau viskas ėjosi sklandžiai.

Noriu pabrėžti, kad TB diplomas nėra tiesiog popierius – tai didelio ir nuolatinio darbo įvertinimas, tai – visame pasaulyje atpažįstamas ir pripažįstamas dokumentas, kurį savo rankose turi tokie žmonės kaip Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras ar Kanados premjeras Džastinas Triudo.

 

Kas Jums labiausiai įsiminė mokantis pagal TB programą?

Kad dariau kažką kito negu visi likę Lietuvos mokiniai, mane nuolat lydėjo tas galutinis tikslas gauti TB diplomą. Čia noriu pabrėžti, kad TB diplomas nėra tiesiog popierius – tai didelio ir nuolatinio darbo įvertinimas, tai – visame pasaulyje atpažįstamas ir pripažįstamas dokumentas, kurį savo rankose turi tokie žmonės kaip Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras ar Kanados premjeras Džastinas Triudo. Įsiminė ir tai, kiek daug ir kiek skirtingų dalykų nuveikiau programoje – tai toli gražu nebuvo vien tik knygų skaitymas ar tekstų rašymas.

 

Ar po pamokų, projektų ir namų darbų likdavo laiko asmeniniams pomėgiams?

Taip jau nutinka, kad kuo daugiau turi darbo, tuo daugiau atsiranda laisvo laiko. Vienas TB programos reikalavimų yra CAS (angl. Creativity, Action, Service) sistema, kurioje reikia surinkti bent 150 socialinės veiklos valandų. CAS suteikia galimybę įsitraukti į veiklas, į kurias galbūt pats net negalvotum ar nedrįstum įsitraukti. Man labiausiai įsiminė protų kovų turnyrų organizavimas mokyklos bendruomenei ir dalyvavimas „Maisto banko“ akcijose. Kaip CAS veikla nesiskaito mechaninis darbas – veiklos turi turėti socialinį aspektą, jos taip pat turi būti apmąstytos ir aprašytos dienoraštyje bei patvirtintos CAS prižiūrėtojo. O savo, ko gero, pagrindinį hobį – fotografiją – įgalinau įsitraukdamas į mokyklos „Radijo klubo“ veiklą ir fotografuodamas mokykloje vykusius renginius.

 

Gal atradote ir kitų mėgstamų veiklų, padedančių išreikšti save?

Prieš dešimtmetį susidomėjau aviacija, kuria aktyviai domiuosi iki šiol. Nors šio hobio gimnazijoje neteko plačiai pritaikyti, baigiamąjį TB matematikos rašto darbą rašiau apie skrydžių NYLON maršrutu tarp Londono ir Niujorko bilietų kainas.

Reikia suprasti, kad, nepaisant to, jog mokykloje dar gali pasisekti „praslysti“, universitete tai padaryti bus itin sunku, o karjeroje – beveik neįmanoma.

 

Kaip manote, kuo TB programa padėjo Jums kaip asmenybei, žmogui, mokiniui?..

Programa padėjo suprasti, kad gyvename globaliame pasaulyje – dažnai buvo pabrėžiamas „mąstyk globaliai – veik lokaliai“ konceptas. Taip pat TB programa išmokė nuodugniai analizuoti tekstą, įdiegė skaitymo įprotį, išmokė viską nuolat reflektuoti, klausti konkrečių ir gilių klausimų, išugdė kritinį ir globalų mąstymą. Kadangi darbo tempas buvo intensyvus, dėl šios programos išmokau disciplinos ir geriau planuotis laiką. Jei reikėtų įvardyti vieną svarbiausią dalyką, pavadinčiau tai „zero-bullshit approach“: išmokau į visus dalykus ir darbus žiūrėti rimtai. Reikia suprasti, kad, nepaisant to, jog mokykloje dar gali pasisekti „praslysti“, universitete tai padaryti bus itin sunku, o karjeroje – beveik neįmanoma. Tad kuo anksčiau žmogus įgyja atsakingą požiūrį į darbą, tuo paprasčiau jam bus tolesnėse studijose ir konkurencingoje darbo rinkoje.

 

Ar ilgai rinkotės, kur studijuoti po mokyklos?

Studijuoti norėjau Lietuvoje, bet anglų kalba, tad įstojau ir neseniai baigiau Vilniuje įsikūrusį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Pasirinkau jį, nes sutapo jo ir TB mokymosi filosofija, požiūris į akademinį sąžiningumą ir tarptautiškumą. Be to, ISM buvo (o gal ir tebėra) vienintelis universitetas Lietuvoje, vertinantis mokinių TB įgytą patirtį, todėl pridedantis papildomų balų stojant. Baigiau Tarptautinio verslo ir komunikacijos programą, nes ji apėmė plačiausią mokymosi sričių spektrą. Mano baigiamasis bakalauro darbas buvo įvertintas dešimtuku ir komisijos įvardytas kaip viršijantis bakalauro darbo reikalavimus – ir dėl to esu dėkingas TB programai, nes būtent per ją išsiugdžiau skaitymo, šaltinių analizavimo ir akademinių darbų rašymo įgūdžius.

 

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad TB mokiniai ruošiami užsienio darbo rinkai ir užsienio universitetams. Ką apie tai manote?

Gyvename laisvoje šalyje, kur kiekvienas žmogus gali savarankiškai spręsti savo ateitį ir laisvai pasirinkti. Mes turime unikalią galimybę studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose ir įgyti aukščiausio lygio išsilavinimą, esu labai laimingas, kad mano draugai, baigę TB programą, studijuoja ar jau baigė studijas Londono, Sidnėjaus, Abu Dabio ar Niujorko universitetuose. Nepamirškime, kad šie žmonės, gavę neįkainojamos tarptautinės patirties, dažnai grįžta į Lietuvą, čia dirba, gyvena ir kuria. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad TB yra emigrantų klasė – aš pats studijavau Lietuvoje, mano draugai, baigę TB, studijavo Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir kituose Lietuvos universitetuose. Pavyzdžių yra įvairiausių.

 

Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su savivaldybėmis turėtų rimtai galvoti apie TB programą kaip investiciją ir papildomą priemonę paskatinti grįžti emigrantų šeimas į Lietuvą. Emigrantų vaikams, užaugusiems, pavyzdžiui, anglakalbėje aplinkoje Didžiojoje Britanijoje ir besimokiusiems pagal anglakalbę švietimo sistemą, TB programa leistų kokybiškiau integruotis grįžus čia, nes programa ne tik dėstoma anglų kalba, bet ir turi kur kas daugiau panašumų su vakarietiškomis švietimo sistemomis nei su lietuviška. Kadangi mokyklos moka nemažas sumas TB organizacijai už akreditacijas, mokytojų kvalifikaciją, vadovėlius ir pan., esu tikras, kad finansinis šių mokyklų skatinimas ir TB mokyklų steigimas visoje Lietuvoje ne tik išugdytų daugiau aukščiausio lygio abiturientų, bet ir veiktų kaip paskatinamoji bei integracinė priemonė į Lietuvą sugrįžusių žmonių vaikams.

 

Gal galite pasidalyti, kuo užsiimate dabar?

Vasario pabaigoje įgijau bakalauro laipsnį ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, trejus metus per studijas dirbau „Small Planet Airlines“, dabar dirbu skaitmeninės komunikacijos projektų vadovu VĮ Lietuvos oro uostuose. Kadangi pastarąjį dešimtmetį mano du hobiai buvo (ir yra) fotografija ir aviacija, labai džiaugiuosi galėdamas dirbti šioje srityje.

 

Leiskite pasiteirauti, kas yra Jūsų autoritetai gyvenime?

Labai nemėgstu šventų karvių ir stabų, kuriuos žmonės seka nekvestionuodami. Neturiu vieno ar kito autoriteto, kurį fanatiškai seku. Juo įvardinčiau savo tėtį. Kadangi jis yra vokietis, užaugau tarptautinėje šeimoje, kurioje bendravimas vyko maišyta anglų, vokiečių ir lietuvių kalba. Jis yra labai knygas vertinantis diplomatas, apkeliavęs kone pusę pasaulio ir mokantis ne vieną užsienio kalbą. Šios vertybės, kurių puoselėjimą mačiau nuo vaikystės, man iki pat šiol yra sektinos. Manau, kad nemažai gyvenimo pasirinkimų priėmiau vadovaudamasis būtent tais įgytais tarptautiškumo, diplomatijos ir įsigilinimo į situaciją principais.

Visada turime alternatyvą rinktis, tačiau laisvei alternatyvos nėra.

 

Kas Jums, jaunam žmogui, gyvenime yra svarbiausia?

Mano galva, bet kokia veikla, kurią darote, turi jums arba teikti malonumą, arba atnešti finansinės naudos, arba kažko išmokyti. Konceptualiai mąstant, man svarbūs yra du dalykai – mano sveikata ir mano šalies laisvė. Sveikata gyvenime yra svarbiausia, nes visa kita gali pasidaryti pats. Na, o Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė mums atveria be galo daug galimybių, kurių neturėjo mūsų tėvai ar seneliai. Visada turime alternatyvą rinktis, tačiau laisvei alternatyvos nėra.

 

Apie ką šiuo metu svajojate?

Prieš beveik dešimtmetį baigiau muzikos mokyklą, kurią lankiau devynerius metus. Grojau pianinu, tačiau dabar įgūdžių visiškai neliko, todėl norėčiau atrasti laiko vėl prisėsti prie klavišų ir prisiminti, kaip groti. Taip pat norėčiau atrasti laiko išmokti naują užsienio kalbą. Esu tikras, kad kalbų mokėjimas atveria daug durų ir tiesia tiltus tarp žmonių, todėl investicija į kalbas yra itin svarbi.

 

Kaip save matote po 5 metų – ką norėtumėte veikti, ko norėtumėte pasiekti?

Prognozės yra sudėtingas dalykas. Nežinau, ką veiksiu po mėnesio, tad labai sunku pasakyti, kur būsiu ir ką veiksiu po penkerių metų. Bet jeigu galėčiau pasvajoti, norėčiau būti baigęs magistro studijas, pamatęs daugiau pasaulio ir sužinojęs daugiau, nei šiandien žinau.

 

Labai ačiū už nuoširdžius atsakymus!