Švietimo eksperimentas: sėkminga ir saugesnė aplinka visos dienos mokykloje su dviem mokytojais

Justina Žiauberienė
,
Vilniaus „Genio“ prog-jos direktoriaus pavaduotoja

Dviejų mokytojų komandos darbas su klase pasaulyje nėra švietimo naujovė. Jau prieš gerą dešimtmetį atlikta mokslinė studija, kuriai vadovavo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijos šalyse dirbantis profesorius S. Y. Jangas, atskleidė, kad mokinių, kuriuos klasėje vienu metu mokė du pedagogai, egzaminų rezultatai ir pasiekimai buvo vidutiniškai aukštesni. Be to, dauguma mokinių įvertino, kad dirbti su dviem mokytojais jiems patiko labiau nei su vienu.

Lietuvoje taip pat yra mokyklų, kuriose derinamas dviejų mokytojų, dirbančių klasėje, modelis. Mokytojas su asistentu dirba pradinėse privačios „Šiaurės licėjaus“ mokyklos klasėse, o valstybinėje Vilniaus „Genio“ progimnazijoje toks modelis veikė du dešimtmečius padedant tėvams, bet šiuo metu yra sustabdytas, ieškant tinkamo reglamentavimo.

Per daugelį metų įgyta sėkmingo darbo patirtimi „Genio“ mokyklos pedagogai dalijasi su kolegomis iš visos Lietuvos, o administracija ieško būdų, kaip išsaugoti gerąją praktiką. Plačiau apie tai – mokyklos atstovų, tėvų ir švietimo ekspertų komentaruose.

Vaikams suteikia daugiau saugumo

 

„Toks modelis, kai su klase dirba du pedagogai, suteikia galimybę ir mokyti, ir stebėti visus vaikus, reaguoti ir suteikti pagalbą bei papildomą dėmesį tiems, kam jo prireikia. Kalbant apie dviejų mokytojų komandinį darbą, labai svarbu, kad abu būtų vienodai profesionalūs pedagogai, nes abiems tenka atsakingi vaidmenys“, – teigia vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Pasak psichiatro, nors pagrindinė švietimo paskirtis yra pirmiausia akademiniai pasiekimai, tačiau svarbu kalbėti apie tai, kaip siekiame rezultatų, vertinti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius rodiklius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) švietimo rekomendacijose Lietuvai taip pat pabrėžė, kad „būtina nuo vienodumo pereiti prie įvairovės, siekti, kad centre būtų ne ugdymo turinys, o mokinys, ne mokymosi vieta, o veikla, aukščiausiu lygiu turėtų mokytis ne kai kurie, o visi mokiniai.“

 

„Vienas vaikas gali gauti vidutinišką įvertinimą ir jaustis gerai, o kitas – beveik aukščiausią balą, bet dėl to labai išgyventi. Todėl yra labai svarbu atsižvelgti, ar vaikai mokosi, vaizdingai tariant „su daina“, ar su liūdesiu. Du mokytojai padeda tą patį akademinių žinių rezultatą pasiekti su daina, nes suteikia vaikams daugiau saugumo, jiems lengviau dviese dirbant ne tik išdėstyti temą, bet ir suteikti mokymosi prasmės jausmą. Šiuolaikiniams mokiniams tai – ypač svarbu, todėl turime siekti kurti klasėje gerą žmogišką santykį, kad vaikai noriai eitų į mokyklą ir gerai joje jaustųsi“, – teigia L. Slušnys.

Tėvai patys rinkosi klases su dviem mokytojais

 

Mokykloje veikusį dviejų mokytojų darbo modelį palaiko ir vieno iš „Genio“ progimnazijos trečiokų mama Rūta Latinytė. Ji negailėjo gerų žodžių klasės mokytojai ir jai talkinusiai antrajai pedagogei.

„Galimybė klasėje dirbti dviem pedagogams buvo labai didelė pagalba mano ir kitiems vaikams, kartu su kitais tėveliais labai palaikome tokį modelį. Klasėje mokosi ir labai gabių vaikų, taip pat yra ir aktyvių nenuoramų, tačiau per kelerius metus mokytojoms pavyko rasti būdą su visais susikalbėti. Kartais bet kuriam vaikui tiesiog prireikia daugiau individualios pagalbos – tuomet abi mokytojos pasidalija užduotimis ir niekas nelieka pamirštas. Labai džiaugiausi, kad tos pačios mokytojos organizavo veiklą ir po pamokų, nes pradinukams tenka likti mokykloje, kol tėvai pabaigs darbus – dirbančiam žmogui tiesiog nėra kitokio pasirinkimo. O štai po pamokų vaikai mokykloje ne tik žaisdavo, bet pratęsdavo tos dienos temos veiklas, taip pat paruošdavo namų darbus ir pasivydavo, jei ko nebuvo spėję išmokti“, – teigia R. Latinytė.

Mokinio mama taip pat pabrėžė, kad antrasis mokytojas visada sėkmingai pavaduodavo, jeigu pagrindinė klasės mokytoja susirgdavo. Dviese pedagogės taip pat sklandžiai galėjo vestis klasę į išvykas mieste, į greta esančią Martyno Mažvydo biblioteką ar ekskursijas – tam nereikėdavo ieškoti papildomo lydinčio asmens.

Svarbu tiek patiriantiems sunkumų, tiek gabiems vaikams

 

Pasak psichiatro L. Slušnio, ypatingo dėmesio reikalauja atvejai, kai klasėse mokosi specialiųjų poreikių arba elgesio sunkumų turintis vaikas, o tokių sutiksime kiekviename kolektyve.

„Žmonės klaidingai mano, kad specialieji poreikiai yra tik tam tikrų vaikų problema. Iš tiesų bet kuris žmogus gali atsidurti specialiųjų poreikių gretose dėl tam tikro amžiaus tarpsnio ar gyvenimo aplinkybių. Kai klasėje dirba du mokytojai, jie gali sinchronizuoti savo veiksmus, dviese jiems dirbti bus lengviau, o vaikai jausis saugiau ir ramiau“, – teigia vaikų ir paauglių psichiatras.

Visos dienos mokykla – ne popamokinė priežiūra

 

Vilniaus „Genio“ progimnazijoje išbandytas visos dienos mokyklos modelis leido parodyti, kaip papildomas neformalusis ugdymas gali įsilieti ir praturtinti įprastą formalųjį mokymą.

„Antrojo mokytojo darbas mūsų mokykloje veikė kaip neformaliojo ugdymo veikla, papildanti pagrindinį ugdymą. Pirmasis mokytojas, kaip ir kiekvienoje mokykloje, dirbo pagal bendrojo ugdymo programą, o antrojo mokytojo vaidmuo buvo talkinti atliekant papildomas užduotis, organizuojant užklasinę veiklą, stiprinant mokinio pasitikėjimą savimi ir kitais. Bendradarbiaudami abu mokytojai galėjo rodyti vaikams pavyzdį, kaip bendrauti, atlikti bendrą veiklą, padėti vienas kitam. Viso to vaikai geriausiai išmoksta iš gyvai matomos patirties. Dar vienas privalumas, kai dirba du mokytojai, ugdymo aplinką galima nuolat keisti ir pamokos vyksta įvairiose vietose“, – Vilniaus „Genio“ progimnazijos direktorius teigia Rimantas Remeika.

 

Pasak direktoriaus, visos dienos mokykla nėra tas pats, kas vaikų priežiūra po pamokų. Tai yra laikas, kuriam pedagogas turi ruoštis lygiai taip pat, kaip ir formalioms pamokoms, skiria jį namų darbų ruošai, projektinei veiklai, užsiėmimams, kurių neįmanoma atlikti per pamokas, kai tam reikia daugiau laiko ir kitokios aplinkos. Tokį vaiko aplinkos mokykloje kūrimą palaiko ir psichiatras L. Slušnys.

„Man teko viešėti Norvegijoje, kur vaikai mokykloje būna visą dieną, tačiau šis laikas ir veiklų krūvis yra labai apgalvotai paskirstytas. Po pirmų trijų pamokų vidurdienį vaikai turi ilgesnę pertrauką, per kurią žaidžia, ilsisi, atlieka savarankiškas užduotis, skaito. Vėliau, po pietų, vyksta dar dvi ar trys pamokos, kada pailsėję mokiniai gali geriau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Jie grįžta namo vakare ir ten neruošia namų darbų, nes visa tai būna atlikę mokykloje. Vėlyvą vakaro laiką namuose vaikai gali skirti bendravimui, poilsiui ir kitoms veikloms“, – teigia L. Slušnys.

Galėtų būti taikoma ir kitose mokyklose

 

„Dviejų mokytojų modelis „Genio“ progimnazijoje veikė 15 metų, jeigu savivaldybė leis, būtų galima taip dirbti vėl, tik viską aiškiai reglamentavus pagal šiandienos poreikius. Šiuo metu kartu su savivaldybe vis dar ieškome tinkamo būdo, kaip sklandžiai finansuoti dviejų mokytojų darbą klasėje ir visavertę visos dienos mokyklą“, – apie planus pasakoja progimnazijos direktorius.

Mokslo metų pabaigoje Vilniaus „Genio“ progimnazijoje visą savaitę vyko pedagogų stažuotė, per kurią mokytojai susipažino su visos dienos mokyklos modelio galimybėmis. Progimnazijos direktorius Rimantas Remeika džiaugėsi seminarų dalyvių įspūdžiais ir vylėsi, kad panašų modelį būtų galima tęsti bei išbandyti ir kitose Lietuvos mokyklose.

Vaikų psichiatras L. Slušnys pritaria, kad toks modelis iš pradžių galėtų būti eksperimentinis, o vėliau, pritaikant gerąją praktiką, perkeltas ir į kitas mokyklas su tėvų, rėmėjų pagalba ar tiesiog pasitelkus didesnį valstybinį finansavimą. Tai ypač svarbu Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur klasės ir mokyklos yra didelės.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *