Skirtas finansavimas studentų projektams

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė pilietinių, mokslinių, kūrybinių ir sportinių studentų projektų, kuriems įgyvendinti skyrė 180 tūkst. eurų, sąrašą. Finansavimas paskirstytas 28 projektams, kuriuos pateikė universitetų ir kolegijų studentų atstovybės, aukštosios mokyklos, Lietuvos studentų sąjunga. Dalis jų susiję su menu ar sportu, kūrybinėmis dirbtuvėmis, konkursais, kiti – skirti ištirti, kaip studentai derina studijas ir darbą, akademinį sąžiningumą perkant ir parduodant studijų darbus, studentų požiūrį į pedagogikos prestižą. 

 

„Studijų metu jaunuoliai ne tik semiasi būsimai karjerai reikalingų žinių, bet ir aktyviai dalyvauja pilietinėje, mokslinėje, kūrybinėje ir sportinėje veikloje. Tad labai svarbu palaikyti šias iniciatyvas, atskleisti studentų gebėjimus, juolab, kad projektų rezultatai naudingi visai akademinei bendruomenei“, – sako įsakymą dėl lėšų skyrimo pasirašęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Dirbančių studentų klausimas

 

Lietuvos studentų sąjunga laimėjo finansavimą projektams „Studentų studijų ir darbo derinimo vertinimo analizė“ bei „Erasmus+ studijų mobilumo tyrimas“. Šios sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas papasakojo, kad 2019 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centras atlikto studentų socialinių ir ekonominių sąlygų tyrimą, paaiškėjo keletas opių problemų – kas ketvirtas studentas teigia patiriantis sunkumų. Dažniausiai pasitaikantys – didelis mokymosi krūvis, motyvacijos stoka bei finansiniai sunkumai.

 

Dirbantys studentai vidutiniškai turi dvigubai didesnį krūvį nei nedirbantys, tačiau jie norėtų skirti daugiau laiko studijoms, paskaitų lankymui. Verta pastebėti, kad net kas ketvirtas respondentas atsakė, jog turi sveikatos problemų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad studentai, dėl finansinių sunkumų turintys derinti darbą ir studijas, patiria perteklinį krūvį, dėl kurio ilgainiui jaučia fizinės ir / ar psichinės sveikatos sutrikimus, o įsidarbinimo galimybių atsisakytų, jei būtų užtikrinamas finansinis šaltinis (pavyzdžiui, tėvų ar valstybės parama).

 

„Esame ne pelno siekianti organizacija, pakankamai dažnai dalyvaujame įvairiuose finansavimo konkursuose, o atsakant į klausimą, ar tikėjomės gauti finansavimą – tikėjomės, nes turime aiškų planą, ko siekiame Lietuvos studentų studijų laikotarpio gerinimui ir ieškome priemonių tą planą įgyvendinti. Kadangi atstovaujame visiems Lietuvos studentams, nusprendėme atlikti studijų ir darbo derinimo vertinimo analizę – nustatyti studentų darbo paplitimą studijų laikotarpiu, įvertinti valstybės finansinės paramos sistemos patrauklumą ir koreliaciją su įsidarbinimo rodikliu, įvardinti esminius veiksnius, skatinančius studentus įsidarbinti. Remiantis šia analize, bus planuojami tolesni Lietuvos studentų sąjungos ir studentų savivaldų veiksmai – valstybės teikiamos finansinės sistemos peržiūra, nagrinėjant atskiras sritis: studijų paskolos modelio, stipendijų ir socialinių stipendijų dydžių, studentų paskolų modelio peržiūros ir kt. Tikimasi, kad analizės rezultatai bus racionalios ir pagrįstos diskusijos su aukštosiomis mokyklomis pamatas“, – pasakojo E. Sarkanas.

Tuo tarpu „Erasmus+“ programos pagrindu ugdomos minkštosios studentų kompetencijos  suveikė kaip postūmis aukštosioms mokykloms atnaujinti studijų tinklelius, gerinti studijų kokybę, atnaujinti studijų modulius ir ruošti juos anglų kalba. Nors teigiamų „Erasmus+“ programos aspektų galima įvardinti ir daugiau, visgi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai nelinkę išvykti į „Erasmus+“ studijas. Ne vienerius metus „Erasmus+“ studijų mobilumo programos populiarinimas – vienas iš iššūkių, tenkantis aukštosios mokyklos administracijai.

 

Priežasčių, kodėl „Erasmus+“ programa yra praradusi savo potencialą studentų bendruomenėje, yra įvairių, tačiau racionalios, pagrįstos įžvalgos gali būti pateikiamos tik atlikus kryptingą ir išsamų tyrimą. Todėl Lietuvos studentų sąjungos tikslas – atlikti analizę, identifikuoti potencialių dalyvių nuomonę, požiūrį, išgryninti tobulintinas „Erasmus+“ studijų mobilumo programos sritis bei pateikti rekomendacijas Lietuvos aukštosioms mokykloms ir kitoms suinteresuotosioms šalims.

Studentų kūrybiškumo ir mokslinės kompetencijos ugdymas

 

16 600 eurų ŠMSM skyrė trims Vilniaus kolegijos (VK) Verslo vadybos fakulteto projektus, skatinančius pilietinę, mokslinę, kūrybinę ir sportinę studentų veiklą, įgyvendinti. Pasak dekanės Nidos Mačerauskienės, nuo pat įkūrimo vienas iš svarbiausių VK Verslo vadybos fakulteto siekių – ugdyti studentų kūrybiškumo, bendravimo bei bendradarbiavimo gebėjimus sprendžiant realias verslo bei organizacijų problemas. Įgyvendinant šį siekį padės rugsėjį organizuojamos trys Kūrybiškumo stovyklos, kuriose dalyvaus 250 jaunų žmonių iš mažiausiai trijų Lietuvos ir užsienio mokymo institucijų.

 

Siekiant tobulinti Lietuvos studentų mokslines kompetencijas ir sudominti taikomųjų mokslinių tyrimų galimybėmis, lapkritį vyks 9-oji tarptautinė studentų konferencija „Jaunimas besikeičiančioje visuomenėje“. Konferencija išsiskirs dalyvių gausa ir tarptautiškumu: studentai organizuos ir ves konferenciją, kurioje dalyvaus daugiau kaip 160 studentų iš Lietuvos ir užsienio šalių (Portugalijos, Danijos, Indijos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų). Kadangi šiuo metu dalis VK Verslo vadybos fakulteto studijų programų vykdomos nuotoliniu būdu, studentams bus suteikta galimybė tokiu būdu skaityti pranešimus.

 

Glaudžiai bendradarbiaudami trijų Lietuvos kolegijų mokslinių draugijų studentai bei dėstytojai, įgyvendindami trečiąjį VK Verslo vadybos fakulteto projektą, atliks darbdavių, studentų ir aukštųjų mokyklų darbuotojų nuomonės tyrimą, siekdami identifikuoti iššūkius ir inovatyvius sprendimus, susijusius su darbo ir studijų derinimu, o jo rezultatus pristatys aukštųjų mokyklų vadovybei bei tarptautinėje konferencijoje „Jaunimas besikeičiančioje visuomenėje“.

„Įgyvendinti šiuos pilietinę, mokslinę, kūrybinę ir sportinę studentų veiklą skatinančius projektus per likusius šių metų mėnesius bus tikras iššūkis, tačiau Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto sukaupta patirtis įgyvendinant projektus, platus partnerių tinklas ir kūrybiški studentai juos įgyvendins sėkmingai“, – įsitikinusi N. Mačerauskienė.

Iš viso konkursui šiemet pateiktas 41 projektas. Toks konkursas vyksta kasmet, privalu, kad siūlomi projektai atitiktų Lietuvos mokslo ir studijų politiką bei turėtų papildomų finansavimo šaltinių; paraiškas vertina ir konkurso laimėtojus renka švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta komisija.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *