Apie projektų integravimą ir ne tik

Klausimas integruoti ar neintegruoti jau kurį laiką nekyla. Aktualiau – kaip integruoti ir ką integruoti. Dažnai atsigręžiame į Suomijos patirtį. Puiku, kad yra gerų pavyzdžių. Tačiau daug dalykų kaimynams ne tokie aktualūs, tad atitinkamai ir dėmesio jiems neskiriama. Dirbu su pradinukais. Į pirmą klasę susirenka vaikai iš skirtingų socialinių sluoksnių, šeimų, savaip suvokiančių, savaip vertinančių, galų gale savaip matančių supantį pasaulį. Na, o dažnas vaikas nenori būti prastesnis už kitus. Tada ir randasi noras išsiskirti, būti „kietesniu“.

 

Jau rugsėjį pradedu „studijuoti“ pirmokų elgesį: ar turi draugų, kuo domisi, kuo norėtų tapti užaugę. Šiais mokslo metais paaiškėjo, kad daugelis vaikų svajoja rinktis policininko, bankininko, verslininko profesiją. O vienas berniukas svajoja užaugęs tapti „veiperiu“ ir visą laisvą laiką „veipinti“. Žinoma, mūsų mokykloje į ugdymo procesą  integruota ne viena prevencijos programa, bet neslėpsiu, teko pasidomėti, kokia žodžio „veipinti“ reikšmė. Pasijutau, lyg iš akmens amžiaus būčiau atvykusi…

Neplaninė klasės valandėlė, skirta pasikalbėti apie profesijas nelabai tepadėjo. Po poros savaičių pirmokėlis jau rodė klasiokams, kaip realiai atrodo elektroninė cigaretė. Buvo ką veikti…

Pasaulio pažinimo pamokos, fizinio lavinimo, dailės, lietuvių kalbos pamokos bei projektinė (įvairūs bandymai įrodantys rūkymo žalą) veikla labai pasitarnavo.

 

Laikai keičiasi, keičiasi vaikai, tačiau problemos – išlieka. Taip, darbo su prevencinėmis programomis mokykloje tikrai yra. Deja, kad ir kaip norėtųsi, jog daugiau dėmesio šioms problemoms būtų skiriama šeimoje, taip nėra. Nepakanka klasės valandėlės ar pokalbio – tai – nuolatinis darbas, „matymas į priekį“, prevencija. Todėl neįsivaizduoju darbo mokykloje be įvairių programų (ne tik prevencijos) integravimo į ugdymo procesą bei įvairių projektų.

Dažnai į pamokos planą nė nekyla mintis įtraukti vieną ar kitą dalyką, bet negali numatyti, kokia situacija gali ištikti – tada suveikia ugdymo improvizacijos metodas. Visos priemonės tinka, jei tai pasiekia vaiką ir padeda suvokti…

 

Mūsų mokykla turtinga vykdomais projektais. Tai ir „Erasmus+“ KA1, KA2, „Nordplus“, „eTwinning“, „Sveikatiada“. Visi jie integruojami į ugdymą, dauguma veiklų vyksta įvairių pamokų metu.

 

Prieš pora metų pradėjome „Erasmus+“ „eTwinning“ projektą „Alisa stebuklų šalyje“, veiklas integruojame į ugdymo procesą. Pasaka tapo projekto atspirties tašku, jo metu pradinukai dalyvauja realiose gyvenimo situacijose, sužino apie socialinį teisingumą, tokiu būdu kurdami įtraukiančią mokyklos aplinką. „Alisa stebuklų šalyje: atrask mūsų šaknis“, tarsi kviečia vaikus apmąstyti elgesį, emocijas, situacijas, kurių jie dar nesuvokia.

 

Projekto veiklos suplanuotos remiantis keturiomis pagrindinėmis temomis: „Imigracija Europoje“, „Demokratija“, „Kartu mes galime pasiekti daugiau“ ir „Siurrealizmas bei Salvadoras Dali – kaip Europos kultūros paveldo dalis“. Pagrindinis tikslas – pagerinti mokyklos įtrauktį, suteikiant galimybių „kitokiems“ vaikams.

 

Daug veiklų ir temų nagrinėta dorinio ugdymo, dailės, technologijų, pasaulio pažinimo pamokose. Vienas, iš Europos Komisijos (EK) paskelbtų, metų prioritetų – „Naujos Europos demokratijos postūmis“ – glaudžiai siejasi su mūsų projekto uždaviniais.

 

Dalyvaujantys projekte mokytojai bei mokiniai bendravo virtualiai, planuodami, kaip ir kokiu būdu vykdys suplanuotas veiklas. Mokiniai, kurie gegužės 15 dieną planavo susitikti Jungtinėje Karalystėje – susitiko, susipažino ir pasipasakojo, virtualiame susitikime. Juk projektas vyks ir kitais metais, tad vaikams, susitikus realiai, bus smagiau ir ramiau matyti pažįstamus veidus.

 

Šiandien negalime įsivaizduoti ugdymo be informacinių technologijų (prie skaitmeninio amžiaus diktuojamų poreikių prisitaikanti Europa – dar vienas iš EK paskelbtų prioritetų). Su pirmokais dalyvavome projekte, skirtame saugaus interneto dienai – „Mėlynojo meškiuko saugaus interneto kampanija“, jos metu siekta mokinių sąmoningumo ir saugesnės interneto aplinkos, skatintas  mokinių kūrybingumas. Ir vėl – dauguma veiklų vykdytos pamokų metu. Integruojant įvairias pamokas, „eTwinning“ projekto „ABC tai tik pradžia“, nesustabdė net Covid-19 virusas, karantinas bei nuotolinis ugdymas.

 

Projekte dalyvavo tik keturių mokyklų pirmokai, jų mokytojos, talkino tėveliai. Mokiniai draugavo su lietuvių kalbos garsais, raidėmis, knygelėmis, mokėsi pristatyti perskaitytas knygas, jas reklamuoti, šventė valstybės šventes, ieškojo šeimos vertybių, kūrė…

 

Projektas apėmė ne tik lietuvių kalbos pamokas. Kartais vaikai net negalėdavo įvardinti, kokia tai pamoka, nes veiklos apimdavo visumą. Teko klausytis ne vienos, tradicinio  mokymo griovėjo M. Kaziniko paskaitos, jo mokymo sistemos tikslas, kad vaikai suvoktų didžiulį, panoraminį ryšį „visa ko, su viskuo“. Būtent šis projektas ir vyko vadovaujantis šio puikaus pedagogo idėjomis.

 

„Nordplus-eTwinning“ projektas „Skaitmeninio pasaulio stebuklai“ taip pat apima daugelį ugdomųjų dalykų, o dalyvauja skirtingo amžiaus mokiniai (pirmos, trečios ir ketvirtos, penktos klasės), tačiau tai netrukdo išsamiai gilintis ne tik į skaitmeninius, bet ir integralaus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymo (STEAM) „stebuklus“ – mokinukams geriau sekasi suvokti informacinių technologijų taikymo, įvairiose pamokose, svarbą, pritaikyti įgūdžius bei praktines žinias pasirinktose veiklos srityse.

 

Bendraujant su buvusiais, jau vyresnių klasių mokiniais, malonu išgirsti, kaip smagu buvo pradinėse klasėse, kaip patiko praktiškai išbandyti tai, apie ką mokomasi ir kaip to ima trūkti užvėrus  pradinio koncentro duris.

 

Dažnai susimąstau, kokių veiklų pasiūlyti ugdytiniams, kad patiktų, būtų įdomu, kad noriai dalyvautų. Šiuolaikiniai vaikai neretai pertekę ne tik įvairių daiktų, bet ir veiklų, nes lanko galybę būrelių, užsiėmimų. Tad tenka išgirsti – „neįdomu, jau mačiau, buvau, dariau“…

 

Kol mano vaikai buvo maži, turėjau puikius rodiklius, kuo sudominti pradinių klasių vaikus. Vėliau supratau, kad, dirbant su mažaisiais, veiklos, projektai – pirmiausiai turi patikti mokytojui. Pradinukus labai lengva „užkrėsti“, bet tuo turi „sirgti“ ne tik mokytojas, būtina suvokti, kad veikla, po kurios dedamas taškas – niekur neveda!