Skaitymo sutrikimai: kaip atpažinti ir padėti
Lietuvos aklųjų bibliotekoje praėjusių metų gruodžio 5 d. vyko seminaras tema „Skaitymo sutrikimai: kaip atpažinti ir padėti“. Seminaras buvo skirtas specialistams, dirbantiems ar planuojantiems dirbti su skaitymo sutrikimų turinčiais mokiniais, ir visiems, kuriems ši tema yra aktuali.
Seminaro tema pasirinkta siekiant skleisti žinią, kad Lietuvos aklųjų biblioteka, turinti didžiulį garsinių leidinių fondą ir kiekvienais metais išleidžianti ne mažiau kaip 400 pavadinimų knygų garsiniu formatu, yra atvira visiems negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, tarp jų ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.
Pirmąjį seminaro pranešimą skaitė Lietuvos disleksijos asociacijos pirmininkė ir Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Reda Gedutienė. Jos pranešimo tema buvo apie tai, kaip kurti disleksijai draugišką bendruomenę. Pranešime lektorė pasidalijo savo žiniomis apie tai, kas yra disleksija ir kaip ją atpažinti. Pranešimo pagrindinė mintis buvo, kad tik pažinę ir supratę, kas yra disleksija, galėsime padėti. Lektorė išsakė savo įžvalgas, pasidalijo pagrįstomis žiniomis, kokia galėtų būti pagalba. Svarbiausia – kuo ankščiau atpažinti ir įvertinti disleksijos riziką, taikyti skirtingus pagalbos būdus skirtingais disleksijos raidos etapais.
Įdomus ir prasmingas buvo Kaniterapijos asociacijos pirmininkės, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentės dr. Vilmantės Pakalniškienės pranešimas apie skaitymą su šunimis. Anot Vilmantės, nors kaniterapija nepretenduoja įvardyti savęs kaip pagalbininkės vaikams turintiems skaitymo sunkumų, patirtis rodo, kad skaitymas su šunimi atpalaiduoja ir sumažina stresą. Juk skaitančio vaiko besiklausantis, šiam tikslui parengtas šuo nevertina skaitymo kokybės. O tai labai svarbu skaitymo sunkumų patiriančiam vaikui.
Kaip padėti skaitymo sutrikimų turinčiam vaikui, dalijosi Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės Lina Narkevičienė ir Katažyna Labanienė. Pasidalijusios savo patirtimi ir žiniomis apie sunkumus, kuriuos patiria ir vaikas, ir tėvai, lektorės įvardijo tris svarbiausius veiksnius, padėsiančius disleksiją turinčiam vaikui. Tai – mokytojų, tėvų ir visos mokyklos bendruomenės supratimas, mokymo programų pritaikymas ir komandinis mokytojų, tėvų ir specialistų darbas.
Mano pranešimas buvo apie Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugas ir išteklius skaitymo sutrikimų turintiems vaikams. Atkreipiau dėmesį, kad specialistų pranešimuose pabrėžiama garsinių knygų nauda skaitymo sutrikimų ar disleksiją turintiems vaikams. Tad aklųjų bibliotekos fondas ir paslaugos yra kelias į laisvę skaityti. Garsinė knyga nėra mokymo metodų pakeitimas, bet tai dar viena galimybė tapti lygiaverčiu skaitytoju. Juk visada puiku turėti galimybę rinktis.
Paskutinį pranešimą skaitė disleksijos centro įkūrėja Jurgita Pocienė. Jurgita augina disleksiją turinčią dukterį, tad pranešime papasakojo, kokius sunkumus jai teko ir vis dar tenka patirti. Auditorijai buvo pristatyta ne tik Jurgitos kaip mamos patirtis, bet ir Disleksijos centro planai.
Iš klausimų gausos seminaro pabaigoje vykusiose diskusijose supratome, kad tema ne tik aktuali, bet ir mažai paliečiama. Daug nuoskaudų ir nerimo išgirdome iš seminare dalyvavusių skaitymo sutrikimų turinčius vaikus auginančių tėvų. Logopedės ir psichologės dalijosi savo žiniomis ir įžvalgomis, kaip „turėtų veikti“ sistema, nes Lietuvoje sukurta teisinė bazė itin palanki. Bėda ta, kad ji neveikia. Diskusijų pabaigoje buvo prieita prie bendro sutarimo, kad turėtų keistis pedagogų ir tėvų švietimo formos, galėtų atsirasti specialiųjų pedagogų kompetencijų kėlimo programa ir aiški informacijos sklaida apie Aklųjų bibliotekos išteklius ir paslaugas, kurios galėtų būti didelė pagalba skaitymo sutrikimų turintiems vaikams, pedagogams ir tėvams. Pasidžiaugėme, kad iš patiriamų sunkumų ir nežinojimo, kaip elgtis gavus diagnozę disleksija, kilo privati iniciatyva įkurti Disleksijos centrą, kurio veiklos Lietuvos aklųjų bibliotekoje prasidės nuo sausio. Šią informaciją susidomėjusieji gali rasti Lietuvos aklųjų bibliotekos interneto svetainės skiltyje „Apie disleksiją“.
Paskutinis akcentas buvo pozityvus – turime dalytis ne tik skauduliais. Lietuvoje itin daug mokyklų ir specialistų, puikiai dirbančių su skaitymo sunkumų turinčiais vaikais. Tad artimiausiu metu ketiname į Disleksijos centrą pasikviesti specialiuosius pedagogus ir pasidalyti savo gerąja patirtimi.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.