Šis laikotarpis – pati tikriausia gyvenimo mokykla

„Gavome dovanų laikotarpį, kuris yra vertybių, prioritetų permąstymo laikas: perkėlus ugdymąsi į namų aplinką, svarbesnis tampa mokymosi, kaip proceso palaikymo, užtikrinimas. Tai yra laikas – pagauti mokymąsi, kaip džiaugsmo momentą, pamiršus baimes dėl pažymio ar rezultato. Pati tikriausia gyvenimo mokykla, kurioje visi (vaikai, tėvai, mokytojai, administracija) yra mokiniai. Mokykla be sienų, skambučių ir su begale PAMOKŲ KITAIP“, – sako Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorė ses. Edita Šicaitė.

 

Nors valstybinės mokyklos praėjusias dvi savaites atostogavo ir dar tik ruošėsi dirbti nuotoliniu būdu, dalis mokyklų, kurių steigėjas nėra savivaldybė, darbo pobūdį pakeitė anksčiau ir jau turi ką papasakoti šį kelią pradedančioms mokyklų bendruomenėms. Viena iš tokių ugdymo įstaigų – Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Kodėl gimnazijos bendruomenė nusprendė neatostogauti ir kaip organizuoja darbą, ko išmoko per šias dvi savaites ir ką nuo šiol darys kitaip? Ką mums duoda šis laikas, kurį turime praleisti kiek kitaip, nei esame pratę? Paklauskime direktorės.

Kada ir kaip jūsų gimnazijoje pasikeitė ugdymo(si) proceso forma?

Kovo 12-ąją, ketvirtadienį, kartu su gimnazijos administracijos komanda, priėmėme sprendimą: penktadienį skirti savarankiško mokymosi dieną namuose, paraginome mokinius pasiimti namo gimnazijoje laikomas asmenines mokymosi priemones (įskaitant vadovėlius), o mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus kovo 13 dienos popietę sukvietėme pasikalbėti ir pasitarti, kaip dirbsime toliau.

 

Esant ekstremaliai situacijai, gimnazijos administracija praktiškai per penkias valandas išanalizavusi sprendimų ir informacijos srauto diskursą (jis buvo nevienareikšmiškas), remdamasi pasaulinėmis tendencijomis, suderinusi su steigėju (Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija), kovo 13-ąją priėmė sprendimą – nuo kovo 16 dienos neatostogauti, o ugdymo(si) procesą organizuoti virtualiai, dėl šių priežasčių: a) atostogavome vos prieš kelias savaites (įsiterpė du kitokie trečiadieniai: gimnazijos diena – kovo 4-oji ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena Kovo 11-oji); b) po dviejų savaičių atostogų mokiniams būtų sunkiau jungtis į naują procesą; c) koronaviruso protrūkio kreivei kryptelėjus aukštyn, tikėtina, sirgs daugiau bendruomenės narių: mokinių, mokytojų (procesas lėtės); d) kaip nevalstybinė mokykla galime keisti atostogų laiką; e) papildomą atostogų dienų rezervą galėsime panaudoti arba kritiniam laikotarpiui, arba ankstesnio vasaros džiaugsmo dozei; f) nemaža dalis mokinių tėvelių – medikai, besirūpinantys kitų sveikata, tad iškils sunkumų organizuojant vaikų užimtumą leidžiant atostogas karantino metu (juolab, kad seneliai čia – ne pagalbininkai).

 

Ar pakako laiko pasiruošti tokiam ugdymo(si) procesui?

Drąsiai sakau – ne, nes bet kokiam pokyčiui reikia idėjų, žmonių, laiko, finansų išteklių. Mums pakako laiko „tinkamai evakuotis“: priimti sprendimą, įvardyti 14 susitarimų, kurių laikosi visa bendruomenė (mokytojai, mokiniai, administracija, šeimos), sutarti, kad būtent taip organizuojamas ugdymo(si) procesas dvi savaites (iki I karantino etapo pabaigos, t. y. kovo 27 d.), stebėti, kaip sekasi, sulaukti grįžtamojo ryšio iš bendruomenės: mokinių, mokytojų, šeimų, koreguoti ugdymo(si) procesą ir įžengti į II karantino etapą. Taip galėjome padaryti tik todėl, kad esame stipri bendruomenė: pasitikinti, besiklausanti, girdinti. Be to, veikia stiprus komunikavimo ryšių tinklas.

 

Nėrėme į situaciją be patirties. Iki kovo 13 d. 13 val. administracijos komanda surinko galimybių-pasiūlų paketą nuotoliniam mokymui, jis žinomas ir prieinamas iš namų kiekvienam mokytojui. Pavieniai mokytojai iki tol taikė tam tikras mokymosi platformas, pavyzdžiui, Edmodo, Microsoft teams.

 

Kokias priemones, programas mokytojai naudoja, kur ir kaip mokėsi jomis dirbti – ar savarankiškai, ar lankė kursus, seminarus?

Turime atvirų, smalsių, ieškančių, bandančių ir taikančių mokytojų komandą. El. dienyno Veritas galimybes naudoja kiekvienas mokytojas. Kryptingų seminarų bendruomenei apie mokymosi aplinkas nerengėme, tačiau yra mokytojų, lankiusių seminarus ir gebančių pagelbėti kolegoms. Pirmosios nuotolinio mokymosi savaitės pabaigoje, kaip minėjau, prašėme grįžtamojo ryšio, dėl išbandytų ir naudojamų mokymosi aplinkų.

 

Kaip mokytojams ir mokiniams sekasi dirbti nuotoliniu būdu? Su kokiais iššūkiais jie susiduria?

Nuo pat pirmosios nuotolinio mokymosi dienos administracijos komanda stebėjo procesą. Baigiantis savaitei parengė klausimyną gauti grįžtamąjį ryšį (pjūvis: mokytojai-mokiniai-šeimos). Mokytojus pasiekė laiškas su dešimties patarimų paketu bei grįžtamojo ryšio klausimynu; kitas laiškas pasiekė šeimas su joms skirta užpildyti grįžtamojo ryšio forma, mokinių parlamentas, kartu su kuratore, parengė mokiniams skirtą formą. Iki pirmadienio vakaro gauti grįžtamojo ryšio duomenys išanalizuoti, priimti sprendimai, dėl ugdymo proceso organizavimo pokyčių nuo kovo 30 d., su jais supažindinta visa bendruomenė.

 

Išsiaiškinome, kurioms šeimoms reikalingas papildomas išmanusis įrenginys karantino laikotarpiu (iš 744 mokinių – 243 broliai ir seserys, 70 proc. jų – iš daugiavaikių šeimų. Pavyzdžiui, gimnazijoje mokosi trys vaikai) ir kurios šeimos gali paskolinti. Džiugu, kad pasiūlos poreikis didesnis nei paklausos. Mokytojams sudarėme galimybę pasiskolinti gimnazijos įrenginį – išmontavome vieną kompiuterių klasę. Apsisprendėme naudoti dvi pagrindines mokymosi aplinkas – Google classroom ir Microsoft teams. Mokinių parlamentas parengė šių aplinkų vartotojo gidą lietuvių kalba, skirtą mokytojui ir mokiniui bei subūrė konsultantų komandą. Trys mokytojai nuolat pasirengę padėti kolegoms spręsti IT iššūkius.

 

Dviejų savaičių patirtis rodo mokytojui vienu metu tenkančių vaidmenų gausą: tuo pačiu metu, ne vienam mokytojui, tenka būti ir konkretaus dalyko mokytoju, ir tėčiu ar mama, kurio vienas ar keli vaikai dalyvauja virtualioje pamokoje ir/ar savarankiškai atlieka iš mokyklos ar darželio gautas užduotis. Padėti reikia ir mokiniams, ir savo vaikams. Konsultacijų laikas gerokai ištįsta, neretai dienos ugdymo(si) procesas išsitęsia iki vakaro. Reikia pasiruošti kitos dienos pamokoms, skirti laiko šeimai, kuri visą dieną namuose, pailsėti. Tėvams tenka namuose ir dirbti nuotoliniu būdu, ir gebėti padėti savo vaikui pakitusį mokymosi procesą aprėpti. Beje, mokiniai išskyrė per didelį tempą, pajuto padidėjusį krūvį, dirbant namuose jiems sunku susikaupti, o savarankiškam mokymuisi skiria dvigubai daugiau laiko, trūksta gyvo ryšio.

 

Ugdymo(si) proceso korekcija (iki karantino pabaigos) atlikta, vadovaujantis pagrindine nuostata – tausoti ir išsaugoti žmonių išteklius lėtinant ugdymo(si) tempą ir mažinant mokiniams ir mokytojams šiuo metu tenkantį krūvį. Esminiai pokyčiai: a) karantino laikotarpiu mažinamas dalykui skirtų savaitinių valandų skaičius (kaip ir anksčiau, valanda prilyginama pamokos trukmei – 45 min.). Mokytojai priima sprendimą, dėl svarbiausių dalyko programos temų, numato, kurių galima atsisakyti ir / ar perkelti į kitų metų dalyko programą ir teminį planą („prarastos temos“ nekompensuojamos mokinių savarankišku darbu); b) virtualus mokymas(is) organizuojamas pagal, nuo kovo 30 d. atnaujintą, tvarkaraštį, galiojantį karantino laikotarpiu, pagal šį tvarkaraštį pildomas ir el. dienynas; c) keičiami kai kurių dalykų galutiniai (II pusmečio ir metiniai) įvertinimai iš 10 balų sistemos į įrašus: „įskaityta“ / „neįskaityta“ / „atleista“; d) IV (gimnazijos) klasių mokiniams sudaromos sąlygos anksčiau baigti mokytis B kurso dalykų ir savarankiškai ruoštis valstybiniams brandos egzaminams.

 

Viliamės, kad sumažinus krūvį, ugdymo(si) kokybės nuostoliai bus minimalūs, tačiau pavyks išvengti daugybės mokymosi sunkumų atvejų: a) mokiniams bus lengviau įveikti ilgalaikio savarankiško mokymosi iššūkius, laiko planavimo (ar derinimo šeimoje) sunkumus, liks laiko išsiaiškinti dėl mokomojo dalyko kilusius klausimus bei kokybiškai pailsėti esant dabartinėms sąlygoms; b) mokytojams liks daugiau laiko atsakyti į individualius mokinių klausimus, atsirinkti ir kūrybiškai pritaikyti reikiamą mokymo(si) medžiagą, bendradarbiauti su kolegomis rengiantis pamokoms; c) šeimoms liks daugiau laiko kokybiškai pabūti, pailsėti drauge.

 

Gal jau galite palyginti, kuris – nuotolinis ar tradicinis – mokymosi būdas veiksmingesnis, labiau patinkantis mokiniams ir mokytojams?

Kaip minėjau, „evakuotis“ mums pavyko, bet vertinti veiksmingumą dar anksti. Reikia išgyventi proceso pokyčio adaptaciją, patirti nuosmukį ir pakilimą, apsiauti rutinos batais ir, maždaug po šešių savaičių, atsargiai galėsime kalbėtis apie pirmuosius veiksmingumo vaisius.

 

Kokie mokinių įspūdžiai mokantis nuotoliniu būdu?

„Reikia laiko prisitaikyti, persiorientuoti.“, „Jei gerai susiplanuoji savo dieną ir laiką, namų darbus atlikti – vienas malonumas. Būdamas pailsėjęs, lengviau įsisavini medžiagą ir labiau įsigilini.“, „Būtų žymiai patogiau, jei nebūtume įstatomi į griežtus laiko rėmus. Tarkime, ryte mokytojas užduoda užduotį, kurią atlikti ir atsiųsti reikia iki 18 valandos vakaro, toks variantas man yra priimtinas, nes galiu susiplanuoti savo dienos laiką ir išsidėlioti taip, kaip man patogu. Tačiau kai kurie mokytojai įkelia užduotį ir liepia atsiųsti po valandos. Taip yra nepatogu, nes negali planuotis laiko taip, kaip nori, ypač, jei namuose dar yra kiti šeimos nariai, su kuriais ką nors veiki kartu, ar turi išvesti šunį į lauką, atlikti kažkokį kitą darbą namuose.“, „Labai gerai, kai yra nustatytas laikas, iki kurio reikia atsiųsti atliktas užduotis. Smagu, kad gali pamiegoti valanda ilgiau, nes nevažiuoji į mokyklą.“, „Krūvis yra dvigubai, jei ne dar daugiau, didesnis. Dabar visą dieną prasėdžiu prie pamokų ir, deja, ne visada spėju. Visa mūsų klasė taip jaučiasi.“, „Manau, kad viskas kol kas klostosi puikiai!“.

 

O kaip šią situaciją vertina tėvai, ką pastebi jie?

„Pastebėjome, kad vaikui visai patinka, kai turi užduočių, atsiskaitymų. Tada daugiau kontaktuoja su klasiokais. Be to, tai labiau struktūruoja dieną, tad tikrai esame dėkingi visiems mokytojams, kad darbas mokslų srityje intensyviai vyksta, vaikas užsiėmęs. Aišku, labiausiai mūsų vaikas pasiilgo mokyklos, visų klasiokų ir visko, kas ten vyksta, net kėlimosi 6 val. Dėl pasiūlymų – viskas kol kas, atrodo, vyksta gerai, užduotys atrodo pamatuotos – nei per daug, nei per mažai, pasitikime mokykla.“, „Nuotolinis mokymasis visai patinka. Labai noriai laukia pamokų. Paskui su klasiokais skambinasi per kompiuterį ir tariasi, kas ko nesuprato, diskutuoja. Sakė, vienintelis trūkumas, kad daug namų darbų užduoda. Manau, ši situacija vaikams suteiks savarankiškumo ir atsakomybės pamokų.“, „Dabar mokomės darbštumo ir planavimo. Pirmą savaitės dalį teko priminti, kad gimnazija nėra nutraukusi darbo ir yra toks dalykas, kaip pamokos. Vėl atrastas skaitymas džiugina ir teikia vilties.“, „Visų pirma, norime padėkoti už tokį nuostabų visų mokytojų darbą! Didžiausia pagarba! Dėl pastabų: labai dideli krūviai. Matau, kad dukra dirba visą dieną. Anksčiau užtekdavo laiko ir pamokoms, ir būreliams, ir namų darbams, o dabar – nuolat prie kompiuterio. Bet, aišku, mes negalime sakyti už visus, nes žinant mūsiškės pareigingumą, ji pati gali persistengti.“

 

Ką norėtumėte pridurti, ko palinkėtumėte?

Laisvės skonis mums jau gerai pažįstamas, esame jį pamėgę, dabar gera proga pasitikrinti, kiek išlavintas atsakomybės skonis. Už save, savo darbus, už kitą, už tautą. Kasdien laikome pilietiškumo egzaminą. Tegul mus visus tenkina jo rezultatai.

 

Dėkoju už nuoširdų pokalbį.