Simono Daukanto gimnazijos abiturientų šimtadienio spektaklis „Privalome būti…“
Spektaklio idėja kilo dar kartą peržiūrėjus Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Filmas privertė susimąstyti apie sovietmečio jaunimą, to meto gyvenimo rutiną ir kovą už laisvę. Jame vaizduojamas 1972 m. Kauno gyvenimas, kai už Lietuvos laisvę ir susidegino Romas Kalanta. Gražiai su filmo tematika siejasi ir 2018 m., kai Lietuva mini valstybės atkūrimo šimtmetį. Todėl norisi kuo garsiau ir plačiau skelbti apie mūsų, Lietuvos piliečių, laisvę.
Kokia svarbi laisvė prieš 100 metų buvo lietuviui, mums atskleidžia knygos, filmai, muzika. O kaip laisvę ir jos svarbą supranta šiandieninis žmogus? Kaip laisvę supranta jaunuolis, gimęs po 1991 m. įvykių jau laisvoje Lietuvoje? Į šiuos klausimus ir siekėme atsakyti abiturientų spektaklyje. Spektaklyje yra dvi siužetinės linijos: sovietmetis (remiamasi filmu „Vaikai iš Amerikos viešbučio“) ir dabartis (remiamasi gimnazistų gyvenimiška patirtimi ir idėjomis). Scenoje vaizduojama nepagražinta realybė, atskleidžianti tiek to meto, tiek dabarties ir gėdingus, ir džiaugsmingus momentus išgyvenant laisvę. Sovietmečio jaunuoliai kovojo už tokius dalykus, kurie dabartiniam paaugliui nesuvokiami: galimybė klausytis mėgstamos muzikos, siųsti laiškus į bet kurią šalį ar paprasčiausiai susiburti su draugais prie laužo. Priešingai, dabartinis jaunimas jau sunkiai suvokia, kas ta laisvė: laisvas žodis virsta patyčiomis, nebėra ribos tarp asmeninio ir viešo gyvenimo, žmonės, galvodami tik apie save, per daug susireikšmina. Spektaklis žiūrovus šokiravo savo drąsiomis išraiškomis, nes jaunuoliai be baimės atskleidė tai, su kuo jie susiduria kasdien, kokia laisve jie gyvena šiandien. Visgi finalas ne vieną privertė išspausti ašarą – abiturientai žengė į priekį ir išsakė žodžius, kas jiems yra laisvė. Bet svarbiausia, kad spektaklis nė vieno nepaliko abejingo ir privertė susimąstyti. Kai nuskambėjo aplodismentai ir žiūrovai gėlėmis padėkojo jauniesiems aktoriams, dar ilgai visi stoviniavo ir išgyveno spektaklio sukeltas emocijas. Ne vieno dvyliktoko akyse kaupėsi ašaros, suvokus, kad tik šimtas dienų liko, kai jie bus pabaigę gimnaziją ir privalės būti…
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.