Profesoriui Aloyzui Gudavičiui – 80

Povilas Jegorovas
,
Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas

2020 m. gegužės 12 d. žymiam Lietuvos kalbininkui, pedagogui, vadovėlių autoriui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Aloyzui Gudavičiui sukanka 80 metų.

 

Visas Aloyzo Gudavičiaus gyvenimas yra susijęs su Šiauliais. Ne veltui viename interviu jis yra prisipažinęs, kad yra labai sėslus žmogus.

 

Gimęs 1940 m. Kalniškių kaime, Šaukėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje, 1957 m. baigė Šiaulių mokytojų seminariją, o 1962 m. rusų kalbą ir literatūrą Šiaulių pedagoginiame institute. Su šia Alma Matter susiejo visą savo karjerą ir gyvenimą.

Tik 1966–1969 m. jis buvo Vilniaus universiteto aspirantas. Likusius metus užėmė praktiškai visas įmanomas administracines, mokslines ir pedagogines pareigas iš pradžių Šiaulių pedagoginiame institute (ŠPI), o nuo 1997 m. – Šiaulių universitete.

1970 m. apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o 1990 m. humanitarinių mokslų daktaro habilitacinį darbą. 1994 m. jam buvo suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.

1975–1983 m. jis buvo ŠPI Filologijos fakulteto dekanas, 1984–1991 m. ir 2001–2010 m. – Šiaulių universiteto Rusų kalbos katedros vedėjas.

1991 m. A. Gudavičius tapo Šiaulių pedagoginio instituto, o vėliau Šiaulių universiteto rektoriumi iki 1998 m.

1990–1991 m., 2001–2005 m., 2005–2011 m. – ŠPI, vėliau Šiaulių universiteto Senato pirmininkas.

Nuo 2010 m. A. Gudavičius yra Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto užsienio kalbų studijų katedros profesorius, o kartu ir vizituojantis Klaipėdos universiteto profesorius.

Taip pat Aloyzas Gudavičius yra mokslinio žurnalo „Filologija“ atsakingasis redaktorius.

 

Aloyzas Gudavičius pripažintas kalbotyros specialistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Jo moksliniai interesai yra itin platūs – leksinė gretinamoji semantika, etnolingvistika, interlingvistika, bendrosios kalbotyros dalykai. Mokslininkas yra išleidęs keturias solidžias monografijas, tris vadovėlius ir studijų knygas, paskelbęs per 100 mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje spaudoje (lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, esperanto kalbomis), keletą kitų knygų.

Jo mokslinė veikla buvo įvertinta 2009 m., Aloyzą Gudavičių paskelbus Šiaulių universiteto metų mokslininku. Įvertinus visus jo nuopelnus Šiaulių miestui, 2012 m. jis yra išrinktas Šiaulių miesto Garbės piliečiu.

 

Norisi labiau pabrėžti dar vieną mažiau žinomą jo įvairiapusės veiklos sritį.

Dar studijų metais jis susidomėjo tarptautine esperanto kalba, ją išmoko ir jau 1961 m. dalyvavo 3-iojoje Pabaltijo esperantininkių stovykloje Molėtuose. Ši aistra nenutrūko ir visais vėlesniais metais ir vis atsispindėdavo tiek Aloyzo Gudavičiaus mokslinėje, tiek ir praktinėje veikloje.

1988 m. atkūrus 1919–1940 m. veikusią Lietuvos esperantininkų sąjungą 1993 m. jis tapo šios organizacijos Valdybos pirmininko pavaduotoju iki pat 2003-ųjų.

Besidomėdamas viena iš savo mokslinės veiklos sričių – interlingvistika – 2002 m. jis išleido vadovėlį „Interlingvistikos įvadas“, kuriame plačiai apžvelgia ir interlingvistikos šakos esperantologijos tematiką.

2005 m. Vilniuje organizuojant 90-ąjį pasaulinį esperantininkų kongresą, vykusį liepos 23–30 d., ir kuriame dalyvavo 2344 asmenys iš 62 pasaulio šalių, prof. Aloyzas Gudavičius tapo šio kongreso tarptautinio universiteto rektoriumi ir prelegentu. Profesorius be šio kongreso dalyvavo dar penkiuose pasauliniuose esperantininkų kongresuose įvairiose šalyse.

 

Aloyzas Gudavičius dalyvavo ne vienoje Tartu universiteto organizuojamoje mokslinėje interlingvistikos ir esperantologijos konferencijoje, kur skaitė pranešimus, vėliau paskelbtus tęstiniame moksliniame Tartu universiteto leidinyje „Interlinguistica Tartuensis“.

Už nuopelnus interlingvistikos ir esperantologijos srityse 2009 m. jis buvo apdovanotas prestižine Tartu universiteto „Academicus Ariste“ premija. A. Gudavičius – vienintelis lietuvis gavęs šią premiją.

 

Mokslininkas Šiaulių universitete dėstė įvairius interlingvistikos kursus studentams, vadovavo diplominiams darbams šia tematika. Taip pat profesorius yra nepakeičiamas kas tris metus Lietuvoje vyksiančių Baltijos esperantininkų dienų, kurios šiuo metu tapusios visos Europos esperantininkų renginiu, prelegentas.

 

Aloyzas Gudavičius taip pat yra ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, 2009–2010 m. yra buvęs Šiaulių Alka LIONS klubo prezidentu.

Garbingam jubiliatui norisi palinkėti  šviesių minčių ir tolesnių viršukalnių jo plačioje veikloje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.