Praktinės kūrybiškumo paieškos Komiksų centre

Spalio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Saulės“ filiale esančiame Komiksų centre vyko edukacinė paskaita „Kur slepiasi mano kūrybiškumas?“. Sertifikuotas „Multiple Natures“ psichologinės analizės specialistas, karjeros konsultantas, lektorius Laurynas Puidokas susirinkusiems Stasio Šalkauskio, Šiaulių universiteto gimnazijų mokiniams atskleidė, ko reikia žmogui, jei jis nori būti kūrybiškas, ir kokia kūrybiškumo reikšmė yra karjeroje.

 

Pasak lektoriaus, jei žmogus nori būti kūrybiškas, pirmiausia jam reikia turėti žinių, intelektinių sugebėjimų ir tam tikrų asmeninių savybių. Tai trys svarbiausi dalykai, būdingi kūrybiškai asmenybei. „Labai svarbu įsisąmoninti, kad žmogui, neturinčiam žinių, yra labai sudėtinga būti kūrybiškam. Per atliktus tyrimus pastebėta, kad kūrybiškiausi tie darbuotojai, kurie nuolat kažkuo domisi, yra aktyviai įsitraukę į įvairias veiklas, projektus, mokymus“, – patirtimi su mokiniais dalijosi L. Puidokas. Kalbėdamas apie intelektinius gebėjimus ir asmenines savybes, lektorius pabrėžė, kad kūrybiški žmonės yra daug labiau savimi pasitikintys, spinduliuojantys energija, nepriklausomi. „Dažnai žmonės galvoja, kad kūrybiškumas yra susijęs su menais, pavyzdžiui, manoma, kad dailininkai, aktoriai, šokėjai yra visada kūrybiški. Pasirodo, jeigu žmogus yra menininkas, jis ne visada gali būti kūrybiškas. Portretus piešiantis žmogus – ar jis yra kūrybiškas? Greičiausiai ne. Žinoma, jis gali labai tiksliai, techniškai tobulai nupiešti atvaizdą, kurį mato prieš save, bet jeigu nereikia nieko nauja sugalvoti, tai jis ir nėra kūrybiškas“, – pasakojo lektorius. Per paskaitą buvo diskutuojama, kurioms profesijoms yra būtinas kūrybiškumas (pavyzdžiui, dizaineris, konditeris, mokytojas ir t. t.).

 

Taip pat mokiniai išbandė praktinius užsiėmimus, per kuriuos buvo ugdomas mokinių pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas kūrybiškai pažiūrėti į situaciją ar iš jos išsisukti. Aptariant atliktas užduotis, išsiaiškinta, kaip svarbu, dirbant komandoje ir norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, besąlygiškai pasitikėti kitais. Pasitikėjimas kitais – vienas iš kūrybiškos asmenybės bruožų, kurį kartais reikia išsiugdyti.

 

Paskaitos pabaigoje lektorius atsakė į susirinkusiesiems aktualius klausimus.

 

Kalbant apie kūrybiškumą ateityje, ar gali taip būti, kad neliks profesijų, kurioms nereikia kūrybiškumo?

Ko gero, kad neliks. Atsižvelgiant į įvairias statistikas, ateities prognozes, tai kūrybiškumo kompetencija kasmet vis kyla aukštyn. Ir štai jau yra įvardyta, kad 2025 m. pati svarbiausia kompetencija bus kūrybiškumas, kompleksinis idėjų sprendimas. Taip yra todėl, kad profesijų, kurioms reikia kūrybiškumo, dirbtinis intelektas kol kas pakeisti negali.

 

O ar galima išmokti kūrybiškumo?

Kaip jau minėjau, žmogus, norintis būti kūrybiškas, turi domėtis įvairiais dalykais, nerealizuoti savęs kažkokioje vienoje siauroje srityje. Reikia stengtis būti smalsiam, iškilus problemai, bandyti rasti kitokį sprendimo būdą. O jeigu visgi nesijaučiame itin kūrybiški, turime į situaciją bandyti pasižiūrėti iš kitos perspektyvos. Išmokę galvoti plačiau, įvairiau, pastebėsime, kaip atsiveria mūsų kūrybiškumas. Kūrybiškumo kompetencija yra nesibaigianti, ji visada auga. Tad svarbiausia yra kaupti žinias, būtinas išsilavinimas, taip pat reikia rasti sau veiklos, užsiėmimų, kurie galėtų mums padėti lavintis kūrybiškumą.

 

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos inf.