Per bendradarbiavimą – į mokymosi sėkmę

I dalis

 

Pirmoji šios projekto „Lyderių laikas 3“ veiklų Pietų Lietuvos savivaldybėse apžvalgos dalis skirta lakoniškai pažinčiai su 4 savivaldybių pokyčio projektais. Lakoniškai todėl, kad siekiame tik švystelėti intrigą, sudominti ar sukelti norą. Jeigu manote, kad turite panašių problemų, galbūt verta prisimatuoti tuos sprendimų būdus, kuriuos kūrė Lazdijų, Elektrėnų, Birštono ir Kazlų Rūdos savivaldybių projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos.

 

Be to, jau ne dienomis, o valandomis artėjantys naujieji mokslo metai primena, kad vėl kalbėsime apie ugdymosi sėkmę ir pažangą. Svarbiausi švietimo tikslai ateinančiais mokslo metais išlieka tokie patys: mažinti atotrūkį tarp mokinių pasiekimų, gerinti mokytojų darbo sąlygas ir užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surengtoje konferencijoje savivaldybių švietimo padalinių vadovams ministras Algirdas Monkevičius kalbėjo: „Turime padėti mokykloms nuosekliomis ir joms tinkančiomis priemonėmis įgyvendinti šiuolaikines švietimo praktikas. Kokybės krepšelis ir ekspertinę pagalbą nuo šio rudens teiksiantys konsultantai užtikrins tęstinį ir koncentruotą dėmesį daugiau nei 200 mokyklų, o drauge – ir geresnę švietimo kokybę mokiniams.“

 

xxx

Kazlų Rūdos savivaldybės pokyčio projekto tema „Reguliarus bendradarbiavimas stiprinant refleksijos įgūdžius – sėkmingo mokymo(si) prielaida“. Jo kūrimo pusiaukelėje savivaldybės projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos vadovė, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė interviu projekto svetainei „Vertingiausia – ne „plikas“ mokyklų reitingų rezultatas“ kalbėjo: „Poreikis bendradarbiauti atsirado savaime, tam jau buvo pribrendusios sąlygos. Mokinio krepšelio įdiegimas mokyklas privertė smarkiai konkuruoti. <…> Tačiau kai esi konkurentas, nenori dalintis geriausia savo mokyklos veiklos patirtimi. Pedagogų bendradarbiavimas išnyksta savaime, dėl to labiausiai nukenčia visas švietimas, vadinasi, kiekvienas vaikas. O juk visų švietimo įstaigų vienas iš pagrindinių uždavinių – gerinti mokinių pasiekimus.“

 

Įgyvendinant pokyčio projektą parengtas Kazlų Rūdos savivaldybės švietimo įstaigų vaikų ir mokinių kompetencijų vertinimo aplankas, pradėti organizuoti bendri seminarai (kelių mokyklų bendruomenės nariams) kvalifikacijai tobulinti. Sukurta nauja grupė feisbuko paskyroje – informacijos, idėjų, sėkmės istorijų sklaidai.

Mokyklose pradėtas sėkmingai naudoti Kompetencijų vertinimo aplankas, Individualios vaiko pažangos dienoraštis. Kompetencijų vertinimo aplanko pagrindu vaiko ar mokinio daroma pažanga aptariama per dvišalius (mokytojai, tėvai) arba trišalius (mokytojas, mokinys, tėvai) pokalbius. Taip didėja mokinių mokymosi atsakomybė.

Siekiant pokyčio projekto rezultatų tvarumo, sukurta darbo grupė projekto „Lyderių laikas 3“ inicijuotų veiklų tąsai savivaldybėje užtikrinti, savivaldybės pokyčio projekto veiklos aptariamos mokyklų bendruomenėse, įtrauktos į švietimo įstaigų strateginius, veiklos, ugdymo planus, mokyklų vadovų metinės veiklos užduotis.

 

xxx

Lazdijų rajono savivaldybės pokyčio projektas „Bendradarbiavimas siekiant kiekvieno mokinio asmeninės ūgties“. (Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ši savivaldybė pasitiko 100 proc. renovuotomis, modernizuotomis ir atnaujintomis mokyklomis.) Įpusėjus pirmiesiems „Lyderių laikas 3“ veiklos metams kalbinome kūrybinės komandos vadovę, savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę Jūratę Jasiulevičienę. Interviu „Augame bendradarbiaudami“ ji sakė: „Kūrybinės komandos nariai apsilankė beveik visose rajono švietimo įstaigose ir aiškinosi, kas įstaigų bendruomenėms yra svarbu, ką jos laiko vertybe, kur norėtų matyti pokytį. Taip žingsnis po žingsnio apsibrėžėme projekto temą. Mums ji atrodo labai svarbi ir prasminga, nes asmenybė auga, kai geba bendradarbiauti.“

 

Kuriant pokyčio projektą paaiškėjus, kad kiekviena bendruomenė turi vertingos patirties, susibūrė trys mokyklų bendradarbiavimo tinklai, pradėtas įgyvendinti bendradarbiavimo modelis (2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn.). Sukurta bendra visiems trims bendradarbiavimo atvejams tinkanti forma, apimanti poreikių nustatymą, mokyklos pasiruošimą, ugdymo veiklas, rezultatų pamatymą ir refleksiją. Toliau buvo bendradarbiaujama šiomis kryptimis: mokinių bendrųjų kompetencijų ugdymas ir švietimo įstaigų vadovų bei savivaldybės administracijos darbuotojų bendradarbiavimo siekiant kiekvieno mokinio asmeninės ūgties modelio kūrimas.

Taip atsirado daugiašalė dalijimosi kultūra, komandinis darbas, vidinės motyvacijos skatinimas. Švietimo įstaigų vadovai susibūrė į komandas, ėmėsi bendro planavimo, pasikeitė ir švietimo įstaigų vadovų pasitarimų kultūra – nuo susėdimo ratu iki bendrų sprendimų priėmimo.

 

Per projektą suplanuotos veiklos tapo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos strateginio plano, švietimo padalinio metinio veiklos plano, švietimo įstaigų veiklos planų dalimi. Jos numatomos ir švietimo įstaigų vadovų metinėse užduotyse.

Sukurti nauji bendradarbiavimo mechanizmai. Per projektą pasiekta, kad Lazdijų rajono savivaldybės darželių-mokyklų pradinių klasių mokiniai didesnę dalį pamokų ugdosi netradicinėse aplinkose. Patys mokiniai turi galimybę teikti pasiūlymus, rinktis ir nuspręsti, kokių veiklų ir kur norėtų. Lazdijų rajono savivaldybės darželių-mokyklų pradinių klasių mokytojai tapo labiau pasitikintys savimi, daugiau bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi su kolegomis ne tik savo įstaigoje, bet ir už jos ribų, planuoja bendras veiklas.

 

Išsiplėtė Lazdijų rajono savivaldybės ir gimnazijų mokinių tarybų bendradarbiavimas. Mokiniai patobulino bendravimo kultūrą, išmoko planuoti veiklą.

Ugdymo įstaigose diegiami mokymo(si) bendradarbiaujant, tinklinio bendradarbiavimo modeliai. Išbandomos ir kitokios, ne tik tiesioginio bendradarbiavimo, formos. Pavyzdžiui, Šeštokų, Krosnos, Aštriosios Kirsnos, Šventežerio mokyklos ir Lazdijų meno mokykla sukūrė bendrą mokinių lyderių grupę virtualioje erdvėje. Jungtinė šių įstaigų aktyvių mokinių grupė savo nuveiktas veiklas gali pristatyti kitose mokyklose. Sukurtos tikslinės mokytojų, mokinių grupės socialiniame feisbuko tinkle.

Taip pat sukurti savivaldybės bendruomenės bendradarbiavimo mechanizmai, mokyklų tinklaveika: mokykla ir savivaldybė, gimnazija ir gimnazija, mokytojas ir mokytojas, mokytojas ir mokinys, mokinys ir mokinys. Per metodinius būrelius, pasitarimus, socialinius tinklus mezgasi profesiniai ryšiai. Visa tai veda į kiekvieno mokinio, švietimo įstaigų pažangą.

 

Projektas „Lyderių laikas 3“ sudaro išskirtines galimybes gilintis į mums visiems svarbius dalykus ugdant mokinį kaip asmenybę, gerinant jo pasiekimus, siekiant individualios jo pažangos ir brandos.

2019–2020 m. m. numatoma tęsti neformaliojo švietimo veiklą su mokiniais lyderiais, taikyti vertingą LL3 projekto patirtį organizuojant mokyklos bendruomenės komandų veiklą.

Numatyta ir toliau organizuoti bendras dviejų mokyklų-darželių veiklas ir renginius.

Projekto veiklos ir toliau bus įtrauktos į savivaldybės, švietimo įstaigų planus, visų mokyklų vadovų metines užduotis.

Veikloms tęsti ieškoma finansavimo.

 

xxx

„Grįžtamasis ryšys ugdymo(si) procese Elektrėnų savivaldybėje“ – šį pokytį, kurdami pažangą skatinantį grįžtamojo ryšio modelį, siekė įgyvendinti Elektrėnų savivaldybės kūrybinė komanda. Bet kelio pradžioje būta ir kitokių sumanymų. Savivaldybės projekto „Lyderių laikas 3“ kūrybinės komandos vadovas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys interviu „Šiemet du prioritetai – ugdymo kokybė ir saugumas“ „Lyderių laiko“ svetainei kalbėjo: „Pavyko tiksliai apsibrėžti Elektrėnų savivaldybės pokyčio projekto temą. Tai yra švietimo, kultūros ir sporto įstaigų galimybių suvienijimas ir maksimalus panaudojimas ugdymo kokybei gerinti. Itin daug dėmesio skirsime patyčių ir smurto prevencijai ir kitoms prevencinėms programoms įgyvendinti Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigose.“

 

Tačiau įgyvendintas pokyčio projektas „Grįžtamasis ryšys ugdymo(si) procese Elektrėnų savivaldybėje“, sukurtas ir įdiegtas pažangą skatinantis grįžtamojo ryšio modelis. Bet… „projekto kūrėjai rado keblumų, ieškodami problemų. Skamba gerokai keistai. Kam vykdyti pokytį, jei viskas tvarkoje? O jei tvarka nėra jau tokia tobula, kaip tą pripažinti? Savivaldybės kūrėjų komanda nusprendė, kad pokytis visai nereiškia, kad keičiame blogą į gerą, galbūt tereikia kokybinio pokyčio požiūrio“ (Ataskaita, 13 p.).

Kaip teigiama ataskaitoje, viena vertus, grįžtamoji informacija yra vienas įtakingiausių veiksnių, veikiančių pasiekimus, kita vertus, tai ir vienas kintamiausių veiksnių. Kad gauta grįžtamoji informacija būtų naudinga, privalome užsibrėžti skaidrius ir gana sudėtingus tikslus (mokymosi ketinimus), gerai suprasti, kokia yra mūsų esama pažanga siekiant šių tikslų, ir pan. Mokytojai turi įsisąmoninti, kad pagrindinis pamokų tikslas turėtų būti ugdyti mokinių atidumą grįžtamajai informacijai.

 

Elektrėnų mokinių savivaldų informavimo centro organizuojamuose vadovų klubuose vyko mokyklų savivaldų atstovų diskusijos. Konstatuota, kad yra įvairių trūkumų:

• Emocinė aplinka mokyklose: konfliktinės situacijos, patyčios, nesutarimai, baimė bendrauti, laisvai reikšti savo nuomonę, netinkamas mokytojų elgesys su mokiniais.
• Vertinimas pamokoje: dalis mokytojų mokslo metų pradžioje pristato vertinimo sistemą, bet toliau jos nesilaiko, kaupiamasis balas yra naudojamas kaip gąsdinimo priemonė, netinkama vertinimo sistema iškreipia mokinių pasiekimų rodiklius.
• Namų darbų skyrimas: namų darbai skiriami neapgalvotai, nediferencijuojami, netikrinami, neįdomūs.
• Mokytojų kompetencijos ir jų kvalifikacijos kėlimas: nuobodžios, neįdomios pamokos, netinkamas vertinimas jose.

Šios išvados atitinka per Elektrėnų savivaldybės mokyklų veiklos kokybės išorinį vertinimą gautus duomenis ir rodo esamas problemas.

 

Pokyčio projekto ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad, planuodami ugdymą, pedagogai turėtų projektuoti visapusišką asmenybės ūgtį. O duomenys atskleidžia tai, kad mokytojams dėl specialių žinių stokos yra sudėtinga atpažinti ir ugdyti gabius ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, todėl dažniausiai yra orientuojamasi į turinčius vidutinius gebėjimus. Atlikto profesinio kapitalo tyrimo duomenimis, tik 28,6 proc. Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokytojų tiki, kad gali pagerinti net pačių nepažangiausių mokinių mokymąsi, ir net 30,4 proc. įsitikinę, kad ne viskas priklauso nuo jų kaip mokytojų… Tai byloja, kad mokyklos veiklos kaita, atsižvelgiant į kintančią padėtį, yra gana menka. Darytina išvada, kad turi būti skiriama itin daug dėmesio pagrindiniam ugdymo proceso veikėjui – Mokytojui, nes jam šiandien keliami itin aukšti reikalavimai. Turime susitarti, kaip į mokymosi procesą įdiegti grįžtamąją informaciją.

Kuriamo pokyčio projekto tikslu tapo asmenybė, jos ūgtis. O be grįžtamojo ryšio kokybinio pokyčio planuoti negalėtume.

Ataskaitoje teigiama, kad pokyčio projektas prasideda nuo problematikos, o ją dažnai padiktuoja auditorija, susidurianti su problema. Elektrėnų savivaldybės pokyčio projekto atveju tiek problema buvo ryški ir aiški ir savaime egzistavo, tiek projektą skatinantys asmenys buvo suinteresuoti tinkamu padėties valdymu ir mokymosi sėkme.

Savivaldybės pokyčio projektas orientuojasi į tai, kaip iš tradicinės, žinių suteikiančios ugdymo įstaigos tapti nuolat besimokančia, kuriančia, besikeičiančia, ugdytinių ir visuomenės poreikius atliepiančia švietimo įstaiga, kurioje nuosekliai taikomas grįžtamasis ryšys, siekiant ugdytinio ugdymosi sėkmės ir pažangos. Tokioje švietimo įstaigoje tenkinami individualūs ugdytinių ir bendri visuomenės poreikiai, stengiamasi užtikrinti individualią kiekvieno ugdytinio pažangą ir pasiekimus, atsižvelgiant į jo galimybes.

Pokyčio projekto veiklomis siekiama, kad savivaldybėje susikurtų duomenimis grįstos vadybinės praktikos, efektyvūs savivaldybės bendruomenės bendradarbiavimo mechanizmai, veiksmingos profesinės paramos švietimo lyderiams ir mokykloms formos, o visa tai vestų į mokinių mokymosi sėkmę.

Pats pokyčio projektas įgyvendinamas keliais etapais: I etapas – įsivertinimas ir pokyčių planavimas, II etapas – pokyčių įgyvendinimas, III etapas – pokyčių į(si)vertinimas ir įgyvendinimo tąsa.

Ataskaitoje išsamiai pristatomos pokyčio projekto veiklos. Kiekvienoje iš 5 bandomųjų projekto švietimo įstaigų sudaryta mokytojų savanorių komanda (ne mažiau kaip 4 asmenų, iš kurių 3 mokytojai savanoriai ir 1 mokytojas savanoris, priklausantis savivaldybės metodinei tarybai). Mokytojai savanoriai – tai mokytojai, dirbantys su kontrolinių grupių mokiniais.

Diegdama kolegialų grįžtamąjį ryšį savo įstaigoje kiekviena mokykla aptarė ir pasirengė šio ryšio teikimo ir stebėjimo formas. Kiekvienas švietimo įstaigos mokytojas savanoris lankėsi bent vienoje kolegos pamokoje, stebėjo ir aptarė ją, pasirinko ir išbandė bent du tris grįžtamojo ryšio pamokoje metodus ir pasidalijo su kolegomis savivaldybėje.

Švietimo įstaigų vadovai taip pat įtraukiami ar įsitraukė į šias veiklas. Jie aktyviai dalyvauja savo įstaigų mokytojų savanorių diskusijose ir teikia kolegialų grįžtamąjį ryšį. Kiekvienos švietimo įstaigos vadovas dalyvauja ne mažiau kaip trijuose savo įstaigos mokytojų savanorių komandų susitikimuose.

 

Savivaldybės lygmeniu: bandomųjų projekto švietimo įstaigų mokytojai savanoriai susitinka kartą per mėnesį kolegialiam grįžtamajam ryšiui teikti ir priimti. Mokyklose organizuojamos įvairios bendradarbiavimo veiklos grįžtamojo ryšio diegimo klausimais. Formuojamos giminiškų mokomųjų dalykų mokytojų savanorių komandos, kuriamas metodinės veiklos modelis savivaldybėje. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius kartą per du mėnesius inicijuoja apskritojo stalo diskusiją, kolegialiai sprendžia iškilusius klausimus.

Ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos bandomosios mokyklos mokytojų savanorių dalyvaus mokymuose, seminaruose grįžtamojo ryšio taikymo ugdymo(si) procese klausimais. Tikslinių grupių kvalifikacija tobulinama per mokymus, kaip veiksmingai taikyti grįžtamąjį ryšį ugdymosi procese, siekiant ugdytinio sėkmės ir pažangos; kaip gerinti pamokos kokybę ir per vertingos patirties sklaidos renginius informuoti savivaldybės švietimo bendruomenę.

Analogiškos veiklos organizuotos ir mokyklų lygmeniu.

 

Pokyčio projekto ataskaitoje teigiama, kad projekto rezultatai padės Elektrėnų savivaldybei kurti ir įgyvendinti tvarias duomenimis grįstas vadybines praktikas, orientuotas į besimokančiųjų ugdymosi sėkmę, skatinti ugdytinių ir pedagogų lyderystę, auginti naują švietimo lyderių ir vadovų pamainą. O siekiant užtikrinti sukurto modelio tvarumą, jį reikia pildyti ir tobulinti, didinant jau dalyvaujančių įstaigų mokytojų savanorių komandas, įtraukiant daugiau norinčių dalyvauti švietimo įstaigų, ieškant geriausio metodinės tarybos sudėties varianto, įtraukiant švietimo įstaigų pavaduotojus ugdymui, sukuriant savanorių skatinimo sistemą ir plečiant vertingos patirties sklaidą už savivaldybės ribų.

 

xxx

Birštono savivaldybės pokyčio projektas „Veiksmingas bendradarbiavimas vaiko sėkmei“.

Mokyklos ir mokinio šeimos bendradarbiavimo svarba pabrėžiama visuose Lietuvos švietimo sistemą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose. Kodėl plėtoti šią temą pasirinko projekto „Lyderių laikas 3“ Birštono savivaldybės kūrybinė komanda, kalbėtasi su savivaldybės kūrybinės komandos vadovu, Birštono gimnazijos, vienintelės savivaldybėje bendrojo ugdymo mokyklos, vykdančios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, direktoriumi Alvydu Urbanavičiumi. Interviu „Mokykla yra gyvenimas“ skelbtas projekto „Lyderių laikas“ svetainėje.

 

„Dėl pokyčio projekto temos ilgai tarėmės ir diskutavome. Mūsų komandos nuostata buvo ta, kad projektas turi apimti ir ikimokyklinį bei neformalųjį ugdymą, kad visos švietimo įstaigos Birštone galėtų įsitraukti į projektą ir gautų galimybę tobulėti. Todėl ir sutarėme padirbėti dėl veiksmingo bendradarbiavimo vaiko sėkmei. Diskutuodami apie pokyčio projekto idėją, gvildenome ir tėvų aktyvumo, įsitraukimo į mokyklos gyvenimą klausimą. Sutarėme, kad per vykdomas projekto priemones inicijuosime naujų bendradarbiavimo formų taikymą, sieksime, kad ugdymo įstaigose vyktų kuo daugiau bendrų su tėvais veiklų, sieksime sudaryti kuo daugiau galimybių mokinių tėvams kalbėti apie vaikų potyrius, savijautą, mokykloje patiriamas sėkmes ir rūpesčius, kartu ieškoti optimaliausių problemų sprendimo būdų.“

 

Pokyčio projektu „Veiksmingas bendradarbiavimas vaiko sėkmei“ norėta per mokymus pastiprinti mokytojo ir auklėtojo savivertę, tobulinant jo socialines kompetencijas. Pagrindinis pokyčio tikslas – suaktyvinti ir sustiprinti mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą siekiant gerinti ugdytinių pasiekimus. Šiam tikslui siekti buvo numatytos pagrindinės veiklos: telkti reflektuojančiąsias komandas (REKO) ugdymo įstaigose; parengti Bendradarbiavimo su tėvais rekomendacijas auklėtojams, mokyklų vadovams ir mokytojams. 2018 m. rugsėjį jos buvo patvirtintos Birštono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo įsakymu ir pradėtos taikyti visose ugdymo įstaigose.

REKO buvo telkiamos ir mokyklose, ir darželiuose, priemonė numatyta mėnesio veiklos plane.

 

Stažuotės Lietuvoje ir užsienyje patvirtino Birštono savivaldybės pokyčio projekto aktualumą. Stažuočių dalyviai turėjo papildomų galimybių ne tik stebėti veiksmingas bendradarbiavimo praktikas kitose ugdymo įstaigose, bet ir pabendrauti su LL3 kūrybinių komandų nariais, pasidalyti savo įžvalgomis ir išgirsti kolegų nuomonę. Švietimo įstaigų vadovai stažuotėse matytas praktikas bando adaptuoti ir diegti savo vadovaujamose įstaigose.

Pastebima, kad aktyviau bendraudami ir bendradarbiaudami mokytojai įgyja daugiau problemų sprendimo įgūdžių, geriau pažįsta ir supranta savo ugdytinius. Gimnazijos 2018–2019 m. m. I pusmečio ugdymo rezultatai rodo, kad sumažėjo mokinių nesėkmių atvejų, pažangumas pamažu auga, gerėja kai kurių klasių mokinių lankomumas. Dalyvaujant savivaldybės pokyčio projekto veikloje suaktyvėjo tiek pačių ugdymo įstaigų, tiek kolegų bendradarbiavimas.

 

Įgyvendinant projektą visose keturiose savivaldybės švietimo įstaigose kuriamos reflektuojančiosios komandos. Tikėtina, kad REKO per dvejus ar trejus metus pakeis nepakankamai efektyviai veikiančias metodines grupes ar būrelius. Mokyklose ir darželiuose vykdomos integruotos veiklos netradicinėse erdvėse ir aplinkose.

Vykdant pokyčio projektą, atsirado ir papildomų veiklų, kurių nebuvo numatyta priemonių plane. Kūrybinė komanda ilgai diskutavo dėl projekto uždavinių ir priemonių, siekdama argumentuotai sumažinti jų skaičių, dėl numatomų sėkmės rodiklių. Buvo sutarta renkantis poveikio rodiklius susitelkti į ne daugiau kaip dvi problemas.

Sustiprėjo ugdymo įstaigų ir tėvų partnerystė. Birštono gimnazijoje fiksuojamas aktyvesnis tėvų dalyvavimas tėvų švietimo renginiuose, tėvų dienose, skirtose individualiai mokinio pažangai aptarti trišaliuose pokalbiuose.

Pedagoginė bendruomenė pradėjo aktyviau taikyti įvairesnes darbo, bendravimo su tėvais formas ir būdus. Tėvai daug palankiau ėmė žiūrėti į ugdymo įstaigas, aktyviau įtraukia į bendras veiklas. Per individualius pokalbius tėvai pabrėžia, kad kvietimas atvykti į ugdymo įstaigą tapo draugiškas, motyvuojantis ir informatyvus. Kvietime dažniausiai prašoma suderinti atvykimo laiką ir numatomas veiklas. Tėvai vertina tai.

 

Pokyčio projekto rezultatų tvarumą užtikrina tai, kad jam pritarta Birštono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo mėnesio sprendimu. Projekto veiklų įgyvendinimas įtrauktas į švietimo įstaigų vadovų metines užduotis. Mokytojų vykdomos projekto priemonės bus fiksuojamos mokytojų „Savianalizės anketose“. Savivaldybės švietimo įstaigų vadovai teikia ir teiks savo įstaigos metinės veiklos ataskaitas savivaldybės tarybai.

Taip pat, siekiant pokyčio projekto rezultatų tvarumo, kartą per mėnesį organizuojamas ugdymo įstaigų vadovų ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pasitarimas – pietūs. Per juos aptariami projekto rezultatai. Pradėtų veiklų tąsa bus įtraukta į švietimo įstaigų planus.

Savivaldybės kūrybinės komandos ataskaitoje pabrėžiama, kad projekto veikloms tęsti ir projekto dalyvių kompetencijoms tobulinti reikalinga savivaldybės finansinė parama.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.