Pedagogų poreikio prognozavimo modelis

Tęsiame temą „Pedagogų rengimas: ko galime pasimokyti iš kitų?“

 

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus politikos analitikė Beatričė Leiputė skaitė pranešimą „Kuriant nacionalinę žmogiškųjų išteklių sistemą: pedagogų poreikio prognozavimas“ (angl. Creating the National Human Resources System: Forecasting the Teacher Need). Ji pristatė pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį, sukurtą įgyvendinant 2017–2018 m. vykdytą pedagogų poreikio planavimo tyrimą. Tyrimo tikslas buvo sukurti ir išbandyti pedagogų paklausos ir pasiūlos prognozavimo modelį bei pateikti rekomendacijas dėl studentų, priimamų į pedagoginę kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, taip pat rekomendacijas siekiant gerinti balansą tarp pedagogų paklausos ir pasiūlos ar kitoms viešosios politikos priemonėms formuoti ir tobulinti. Vykdant tyrimą pasiekti rezultatai: trumpojo (metų) ir vidutinio laikotarpio (ketverių metų) pedagogų poreikio prognozės, taip pat rekomendacijos dėl studentų priėmimo, pedagogų paklausos ir pasiūlos gerinimo. Užsakovai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Tyrimą atliko ir modelį parengė MOSTA, bendradarbiaudama ir konsultuodamasi su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos ekspertais. Kuriant modelį buvo naudojami pedagogų, studentų ir mokinių registrų duomenys. Modelis gali būti naudinga priemonė politikams, savivaldybėms, žmogiškųjų išteklių planavimo įstaigoms, mokytojų rengimo centrams, pedagogus rengiančioms aukštojo mokslo institucijoms ir kitoms organizacijoms, taip pat plačiajai visuomenei.

B. Leiputė parodė, kaip galima naudotis pedagogų poreikio prognozavimo įrankiu, kurį susidomėjusieji ras MOSTA interneto svetainėje adresu https://mosta.lt/images/pedagogai/MODEL_v3_public_v1_secured.xlsx. Taip pat pranešimą pristačiusi analitikė pasiūlė susipažinti su anglų kalba parengta galutine ataskaita.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Mokytojų rengimo reforma Airijoje

 

Aine Hyland, daugiau kaip dvidešimt penkerius metus pedagogų rengimo patirtį turinti Nacionalinio Airijos universiteto Korko universitetinio koledžo profesorė emeritė, drauge su kitais švietimo ekspertais rengusi pedagogų rengimo pertvarką Airijoje ir dalyvavusi ją įgyvendinant, skaitė baigiamąjį konferencijos pranešimą „Mokytojų rengimo reforma – pokyčių iššūkiai“ (angl. Reform of Teacher Education: the Challenge of Change) ir apibendrino pirmiau kalbėjusių pranešėjų mintis dėl pedagogų rengimo ir profesinio augimo.

Ataskaitoje užfiksuota, kad iki 2030 m. Airijoje turėtų būti sukurta pedagogų rengimo institucijų sistema, kurią sudarytų nedidelis skaičius (šešios) tarptautiniu lygmeniu galinčių konkuruoti mokytojų rengimo institucijų.

 

Profesorė apžvelgė Airijoje vykusią pedagogų rengimo pertvarką nuo tų dienų, kai buvo kuriama jos vizija, kurią rengiant dalyvavo garsus švietimo ekspertas iš Suomijos Pasi Sahlbergas. Airijos pedagogų rengimo pertvarkos vizija buvo kuriama atsižvelgiant į 2012 m. pristatytą P. Sahlbergo ataskaitą. Ataskaitoje užfiksuota, kad iki 2030 m. Airijoje turėtų būti sukurta pedagogų rengimo institucijų sistema, kurią sudarytų nedidelis skaičius (šešios) tarptautiniu lygmeniu galinčių konkuruoti mokytojų rengimo institucijų. Kiekviena iš jų galės pasiūlyti mokslinių tyrimų duomenimis grįstą visų švietimo lygmenų mokytojų rengimo programą tarptautiškumu pasižyminčioje aplinkoje. Parengti mokytojai bus įgiję magistro laipsnį ir toliau nuolatos tobulins kvalifikaciją. Kiekvienoje pedagogų rengimo institucijoje bus ir toliau gerinama visų pedagogų – nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų iki mokytojų ir mokyklų vadovų – rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybė.

 

Tuo pačiu metu Airijoje vyko ir kita aukštojo mokslo institucijų sistemos pertvarka. Mažesnės institucijos buvo skatinamos dirbti susibūrusios į grupes ir intensyviau dalyvauti mokslinėje tiriamojoje veikloje. Atsižvelgę į EBPO tyrimų rezultatus, 2011 m. Airijos švietimo politikai mokinių raštingumą ir matematinius gebėjimus išskyrė kaip pagrindines prioritetines sritis, kuriose reikėjo gerinti pasiekimus. Visose pedagogų rengimo institucijų programose dėl to buvo sustiprintas pedagoginis visų švietimo lygmenų mokytojų rengimas. Universitetai buvo raginami kuo glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis. Airijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, 2011–2012 m. kilo panašaus pobūdžio problemų, tad pedagogų rengimo institucijoms buvo keliami panašūs uždaviniai. „Apibendrinant galima teigti, kad tai, kas vyko šešerius metus, turėjo teigiamų rezultatų“, – kalbėjo viešnia iš Airijos.

Pirminio mokytojų rengimo institucijos buvo skatinamos nedelsiant pradėti reformą ir bandyti įgyvendinti pertvarką per penkerius metus. Kai kurios institucijos priėmė iššūkį ir matė galimybių kurti naują savo veiklų modelį.

 

Pasiūlymai dėl švietimo pertvarkos atsispindėjo Airijos aukštojo mokslo ministerijos parengtoje ilgalaikėje Aukštojo mokslo strategijoje iki 2030 m. Dvidešimčiai metų parengta strategija – visų besikeičiančių vyriausybių nenukrypstamas tęstinis įsipareigojimas.

Pirminio mokytojų rengimo institucijos buvo skatinamos nedelsiant pradėti reformą ir bandyti įgyvendinti pertvarką per penkerius metus. Kai kurios institucijos priėmė iššūkį ir matė galimybių kurti naują savo veiklų modelį. Tuo metu (tą pranešime minėjo dekanė A. Looney) ypač svarbus buvo institucijų vadovų (visų pirma, Dublino universiteto rektoriaus) vaidmuo.

Kai kurios aukštojo mokslo institucijų grupelės nors ir rėmė, tačiau atsargiai vertino galimą pertvarką. Kelios institucijos nerodė daug noro persitvarkyti. Dar kelios, pasinaudojusios turima autonomija, pertvarkoje nedalyvavo ir su kitomis nebendradarbiavo.

Gerų rezultatų pasiekusių aukštojo mokslo institucijų grupėse sėkmę lėmė energingi ir ryžtingi, nuosekliai tikslo siekiantys vadovai. Pertvarką pavyko įgyvendinti ir dėl to, kad jai vykdyti buvo skiriama nemažai lėšų, laiko ir išteklių.

Pasiekimai

 

2018 m. buvo vertinami pasiekti rezultatai. Ekspertai, kurių grupėje buvo ir A. Hyland, aplankė visas veikusias aukštojo mokslo institucijas (iš viso 19), vėliau susitelkusias į šešias grupes. Paaiškėjo, kad restruktūrizacija įvyko trijose aukštojo mokslo institucijų grupėse, persitvarkymas vis dar vyko dviejose, o viena grupė pasiūlymą persitvarkyti atmetė. Išryškėjo ir trūkumai: ne visuose centruose buvo teikiamos visos pirminio mokytojų rengimo paslaugos, nors šis uždavinys buvo iškeltas rengiant strategiją. Tačiau kitą uždavinį – sukurti pajėgią mokslinės tiriamosios veiklos, kurioje dalyvautų ir aukštųjų mokyklų dėstytojai ir studentai, bazę, taip pat sutvirtinti teorijos ir praktikos ryšį – pavyko įgyvendinti. Išskirtinis dėmesys mokinių raštingumui didinti ir matematikos gebėjimams stiprinti, tinkamas mokytojų parengimas mokyti šių dalykų mokyklose atnešė vaisių – Airijai pagal mokinių pasiekimus šiose srityse vėl pavyko užimti antrą vietą tarp Europos šalių.

 

Gerų rezultatų pasiekusių aukštojo mokslo institucijų grupėse sėkmę lėmė energingi ir ryžtingi, nuosekliai tikslo siekiantys vadovai. Pertvarką pavyko įgyvendinti ir dėl to, kad jai vykdyti buvo skiriama nemažai lėšų, laiko ir išteklių. Nors kai kuriose institucijose kiek sumažėjo akademinės bendruomenės atlyginimai ir kai kurie dėstytojai nebuvo tuo patenkinti, kai kuriose šalies vietose sumažėjo stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius, reforma vis tiek atnešė daugiau teigiamų nei neigiamų rezultatų. Dauguma dėstytojų tapo mokslų daktarais. Daugėjo norinčiųjų studijuoti pedagogiką – pareiškimus teikė dažniausiai 5–6 kandidatai į vieną vietą, todėl mokytojus rengiantys specialistai galėjo atsirinkti geriausius iš geriausių. Autonomiją turinčios aukštosios mokyklos įpareigotos rengti mokytojus pagal vienodus nustatytus reikalavimus, tad į mokyklas eina dirbti tikrai geri specialistai. Visose aukštųjų mokyklų grupėse teikiamos pirminio mokytojų rengimo, įvadinės programos mokymo ir tęstinio pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos. Pedagogų rengimo veikla buvo sėkmingai integruota į aukštojo mokslo institucijų programas.

 

Airijos švietimo ekspertai drauge su P. Sahlbergu, įvertinę aukštojo mokslo ir mokytojų rengimo padėtį, pateikė šias rekomendacijas:

• Airijos aukštojo mokslo ministerija turėtų siekti sukurti tobulėjančią profesinę pirminio mokytojų rengimo sistemą, kurioje veikiantys centrai turėtų daugiau galimybių savarankiškai veikti;
• reikėtų stiprinti bendradarbiavimą tarp sektoriuje veikiančių centrų;
• vertėtų garsinti gerai atliktus darbus ir remti juos valstybės lygmeniu;
• skatinti centrus greičiau pasiekti užsibrėžtus strateginius tikslus;
• toliau gilinti mokytojus rengiančių specialistų ir besimokančiųjų suvokimą, kad pirminį mokytojų rengimą būtina grįsti mokslinių tyrimų duomenimis.

Sunkumai

 

Airijoje struktūrinė reforma vyko drauge su pirminio mokytojų rengimo ir aukštojo mokslo sistemos pokyčiais. Kaip jau buvo minėta, Airijoje pirminiame pedagogų rengime dalyvavo skirtingo lygio ir akademinių pajėgumų aukštojo mokslo institucijos (universitetai ir koledžai), jų akademinės bendruomenės, todėl nestebina, kad vykstant pertvarkai pasitaikė nesklandumų, visuomenė susidūrė su įvairiais iššūkiais. Reikėjo spręsti ir nekilnojamo turto nuosavybės klausimus, nes koledžų pastatai priklausė bažnyčiai. Įgyvendinant struktūrinę reformą, bažnyčia neatlygintinai perleido valstybės nuosavybėn jai priklausantį turtą. Pasak pranešimo autorės, tai buvo pagarbos vertas žingsnis.

Keitėsi aukštajame moksle dirbusių edukologijos mokslų dėstytojų, tyrėjų statusas. Universitetų ir koledžų akademinės bendruomenės nariai į tai reagavo nevienodai. Vis dėlto, bendradarbiaujant aukštojo mokslo institucijoms, universitetams ir mokykloms, pamažu pedagogika tapo prestižine specialybe.

Mokyklose pamokos vyksta airių kalba, taigi, iš kitų šalių atvykusiems studijuoti pedagogiką studentams būtina išmokti airių kalbą.

Parengtų specialistų paklausą ir pasiūlą reguliuoja rinka.

 

Aukštosios mokyklos saugojo savo teisę savarankiškai veikti pagal įstatuose ar statute nustatytą ir įtvirtintą tvarką, todėl, pertvarkant pirminio pedagogų rengimo sistemą, mokytojų rengimą perduodant universitetams, reikėjo derinti nacionalinius tikslus su universitetams priklausančia teise spręsti, kiek studentų priimti mokytis pedagogikos. Vykstant reformai buvo būtina stiprinti nacionalinių institucijų, aukštojo mokslo institucijų ir mokyklų bendradarbiavimą. Airijoje po šešerius metus trukusios pertvarkos mokyklų valstybinius baigiamuosius egzaminus išlaikę abiturientai tiesiogiai perėjo į aukštojo mokslo sektorių. Kai kurie iš jų rinkosi studijuoti ketverius metus ir baigė universitetą turėdami bakalauro laipsnį. Kiti rinkosi ketverių metų trukmės dalyko specialybės studijas ir dar dvejų metų trukmės magistrantūrą. Airijoje mokytojais dirbti gali bakalauro laipsnį įgiję asmenys. Valstybė daugiau subsidijuoja pirmosios studijų pakopos studentus, o magistro studijas pasirinkusiems studentams tenka mokėti nemažą sumą pinigų, todėl magistrantūra pasiekiama labiau pasiturinčiam visuomenės sluoksniui. Kai kurių dalykų mokytojams lengviau gauti darbą, jeigu jie įgiję magistro laipsnį. Keblumų kilo dar ir dėl to, kad struktūrinė reforma vyko tuo pat metu, kai pradedantiems dirbti mokytojams buvo sumažinti atlyginimai.

 

Mokyklose pamokos vyksta airių kalba, taigi, iš kitų šalių atvykusiems studijuoti pedagogiką studentams būtina išmokti airių kalbą.

Parengtų specialistų paklausą ir pasiūlą reguliuoja rinka. Airijoje, kaip ir kitose šalyse, nuolatos tenka rūpintis, kaip suderinti valstybės ir autonomiją turinčių universitetų interesus, kaip reguliuoti priimamų studentų ir parengiamų specialistų skaičių, kaip paskirstyti finansavimą.

Nenumatyti nesklandumai

 

Apibendrindama reformos įgyvendinimo eigą ir pasiektus rezultatus, A. Hyland atskleidė, kad reformos vykdytojai ir dalyviai Airijoje susidūrė ir su nenumatytais nesklandumais, ne visose srityse pavyko persitvarkyti. Štai kelios iš jų.

Paaiškėjo, kad magistrantūros programos studijos kai kuriems studentams pernelyg brangios, dėl to sumenko bakalaurų poreikis, visų pirma, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kitų netradicinių specialybių, studijuoti toliau.

Viena aukštojo mokslo institucijų grupė atsisakė pritarti reformos programai ir ją įgyvendinti.

Vienas koledžas iki šiol veikia gaudamas finansavimą iš Airijos aukštojo mokslo ministerijos.

Kadangi vieni aukštųjų mokyklų absolventai įgijo bakalauro, kiti – magistro laipsnį, mokyklose pradėję dirbti mokytojai buvo nevienodai pasirengę.

Vykstant pertvarkai mokytojų paklausos ir pasiūlos disbalansas dar labiau išaugo.

Mokytojo profesiją ir toliau dažniausiai renkasi baltaodės viduriniosios klasės atstovės, airių kalbą mokančios moterys.

Liko neaišku, ar Airijos švietimo ir įgūdžių departamentas turėtų toliau kontroliuoti į pirminio ir kai kurias tolesnio mokytojų rengimo studijas priimamų studentų skaičių, nors stojančiųjų į kitas (nepedagogines) specialybes nereguliuoja.

Nenutarta, ar pirminio mokytojų rengimo programos turėtų būti ir toliau finansuojamos iš biudžeto, nors jos jau integruotos į universitetų studijų programas.

Vienintelis pastovus dalykas – nuolatinė kaita

 

XV a. Florencijos politikas ir filosofas Nikolo Makiavelis 1532 m. yra parašęs: „Nėra nieko sunkiau valdomo, nieko rizikingesnio ir mažiau užtikrinto nei vadovavimas įvedant naują tvarką.“ Ši mintis, pasak A. Hyland, visiškai tinka ir mūsų laikais. Tą vaizdžiai iliustruoja amerikiečių komunikacijos mokslų teoretiko, sociologo Everetto Rogerso naujovių priėmimo kreivė: visuomenėje tik 2,5 proc. yra novatoriai, norintys ir siekiantys gyvenime naujovių. 13,5 proc. žmonių gana greitai priima pokyčius. Tačiau daugumą sudaro tie, kurie tik šiek tiek anksčiau nei vidutiniškai pritaria naujovėms (34 proc.) ir kurie tik vėliau priima pokyčius (34 proc.). Likusieji 16 procentų – nuolatos atsiliekantys nuo naujovių ir jų nenorintys žmonės.

 

Apibendrindama išsakytas mintis, profesorė emeritė A. Hyland pastebėjo: „Diegti pokyčius nėra lengva, nes nenoras jas priimti yra įprastas reiškinys.“ Žmonių jausmai ir reakcija į pokyčius labai įvairūs: nekantrumas, laimės pojūtis, baimė, nenoras, kaltės jausmas, atmetimo reakcija, depresija, nusivylimas, priešiškumas, pamažu vykstantis pritarimas pokyčiams, pritarimas ir judėjimas pirmyn – visa ši skalė apibūdina žmones. „Todėl veiksminga lyderystė sėkmingai plėtojant organizaciją ir valdant pokyčius yra labai svarbi. Konfliktų valdymas – pagrindinis veiksmingos lyderystės aspektas. Pastebėjau, kad tie, kurie priešinasi kaitai, gali pasakyti nemažai naudingų dalykų. Svarbu jų klausytis ir išgirsti, ką sako. Jie gali matyti problemas, kurių mes, „būdami aukštai“, galime nė nepastebėti“, – pabrėžė švietimo ekspertė.

„Kaip yra sakęs Heraklitas, vienintelis pastovus dalykas – nuolatinė kaita“, – taip savo pranešimą baigė A. Hyland.

 

***

Tęsdami popietinę konferencijos sesiją, užsienio ir Lietuvos švietimo ekspertai dirbo darbo grupėse ir aptarė mokytojų rengimo mokyti naujų įgūdžių, nuoseklios pedagogų profesinio tobulinimo sistemos, grindžiamos pedagogų poreikiu, kūrimo, taip pat mokslinių tyrimų tarptautiškumo didinimo klausimus.