Pedagogo įtaka ikimokyklinukų socializacijai per kalbą ir kūrybinę veiklą

Loreta Simanavičienė
,
Panevėžio l.-d. „Žibutė“ direktorė, auklėtoja ekspertė

„Svarbiausias harmoningos asmenybės ugdymo tikslas – padaryti laimingą vaiko dabartį ir ateitį, o tam svarbiausia „įauginti“ vaiką į visuomenę, tai yra socializuoti.“ (Juozas Vaitkevičius)

 

Tikslinga ir kryptinga 3–6 metų vaikų socializacija padeda nuo vaikystės suformuoti tinkamas vertybes, ugdo adekvačias, racionalias reakcijas į aplinką ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje, jaunystėje ir brandžiame amžiuje. Vaikystėje įgyjami asmenybės bruožai, kurie išlieka visą laiką: pasitikėjimas savimi, smalsumas ir atvirumas aplinkai. Pedagogo pareiga vaikui – padėti tapti kompetentinga, savimi pasitikinčia, dvasiškai turtinga asmenybe.

 

Tyrimai rodo, kad auklėtojos bendravimas, bendradarbiavimas su ugdytiniais ir jų tėvais turi teigiamą įtaką ikimokyklinukų socializacijai ir lygioms galimybėms užtikrinti. Norėdamos, kad bendradarbiavimas vyktų sėkmingai, ugdytinių tėvus lopšelyje-darželyje įtraukiame į bendras veiklas. Kalba ikimokykliniame amžiuje tampa pagrindine priemone palaikyti tarpusavio santykius su suaugusiaisiais. Maži vaikai kalbą vartoja kaip svarbiausią priemonę socialiniams tikslams pasiekti. Visvaldas Legkauskas savo socialinės psichologijos tyrimų duomenimis teigia, kad kuo platesnė bendravimo amplitudė, tuo geresni socialiniai įgūdžiai.

 

Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ pedagogės, žinodamos, kad kalba yra vaiko pasaulio pažinimo kelias, bendravimo ir socializacijos priemonė, minėdamos Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, ugdymo įstaigoje įgyvendino projektą „Mylimiausios spalvos trys“. Per projekto renginius įstaigos ugdytinių socializacija į visuomenę ir dvasinio pasaulio turtinimas grindžiami tiesiogine vaikų patirtimi, įspūdžiais, įvairia raiška. Tėveliams tampa aišku, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su vaiku skatina mažylį tobulėti socialiai, turtinti jo dvasinį pasaulį. Suaugusiųjų pagalba – viena svarbiausių priemonių vaikų lygioms galimybėms nuo mažens užtikrinti – tampa vaikui pavyzdžiu ir modeliu.

 

Projektas „Mylimiausios spalvos trys“, skirtas ikimokyklinukų socializacijai per kalbą ir kūrybinę veiklą bei vaikų dvasiniam pasauliui turtinti, pradėtas vykdyti 2018 m. sausio mėnesį, siekiant skiepyti ugdytiniams meilę Tėvynei, aktyvų bendruomeniškumą, įsitraukiant į pilietines veiklas ir vyresniame mokykliniame amžiuje. Įgyvendinant projektą surengta akcija „Megzta trispalvė Lietuvai“ (iniciatorė vyresnioji auklėtoja Sandra Belazaravičienė), kurioje dalyvavo mūsų ugdymo įstaigos ir Pušaloto mikrorajono bendruomenės, jos numezgė 18 metrų trispalvę. Megzta vėliava buvo iškabinta darželio teritorijoje, prie Pušaloto gatvės, taip kartu dalyvavome LRT inicijuotoje visuomeninėje socialinėje akcijoje „Keliu vėliavą“ (iniciatorės aš, teksto autorė direktorė Loreta Simanavičienė, vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė Jolanta Lašinienė, vyresniosios auklėtojos Rasa Stulpinienė, Sandra Belazaravičienė).

 

Ruošdamiesi Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio šventiniams renginiams įstaigos ugdytiniams siuvome lietuviškos atributikos akcentus, vėlėme trispalves širdeles šventinių renginių svečiams (iniciatorės vyresniosios priešmokyklinio ugdymo pedagogės Daiva Galvonienė, J. Lašinienė, vyresnioji auklėtoja S. Belazaravičienė). Ta proga įstaigos pedagogės ir kitos darbuotojos su ugdytiniais puošė darželio vidaus ir lauko erdves, rengė įstaigos ugdytinių ir kitų bendruomenės narių kūrybinių darbų parodas darželyje ir miesto bibliotekose, taip visi įstaigos bendruomenės nariai turėjo galimybę save išreikšti įvairiais meninės veiklos būdais, džiaugtis sukurtu rezultatu (iniciatorės vyresniosios priešmokyklinio ugdymo pedagogės D. Galvonienė, J. Lašinienė, vyresniosios auklėtojos Inga Abduveleva, Aušra Žaromskienė, Inga Zelionkienė, auklėtoja metodininkė Edita Lasienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Edita Miežinienė). Minint Lietuvos 100-metį, priešmokyklinės grupės pedagogės suorganizavo vakaronę „100 šypsenų Lietuvai“, kurioje dalyvavo priešmokyklinės „Smagučių“ grupės ugdytiniai, jų tėveliai, darželio darbuotojai. Jie atliko viktorinose pateiktas užduotis apie Lietuvą. Per vakaronę buvo sukurta nuotraukų siena „100 šypsenų Lietuvai“, prie kurios įstaigos bendruomenės nariai ne kartą fotografavosi.

 

Vasario 16-ąją darželio „Boružėlių“ (auklėtoja Jolanta Nebilevičienė, auklėtojos padėjėja Jurgita Jaškūnienė) ir „Zuikio Bumbulio“ (auklėtoja I. Abduveleva, auklėtojos padėjėja Skirmutė Kuncienė) grupių ugdytiniai vyresniųjų auklėtojų J. Nebilevičienės, Danutės Pankevičienės, I. Abduvelevos, auklėtojos metodininkės E. Lasienės iniciatyva, pritarus vaikų tėvams, suorganizavo ir įgyvendino akciją „Dovanoju trispalvę panevėžiečiams“. Vaikai Panevėžio Laisvės aikštėje praeiviams padovanojo 100 trispalvių širdelių, kurias patys pagamino, taip pasveikino 100 miestiečių ir miesto svečių Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga, turėjo galimybę pasijusti svarbūs ne tik darželyje, bet ir mieste. Tą dieną įstaigoje likę priešmokyklinukai dalyvavo respublikinėje interaktyvioje pilietiškumo ugdymo viktorinoje (projekte) „Kaip surasti Lietuvą?“ – teletiltu bendravo su Panevėžio r. Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ ugdytiniais (iniciatorė direktorės pavaduotoja ugdymui E. Miežinienė). Informacinės technologijos įstaigos ugdytiniams suteikė galimybę susirasti naujų draugų kitoje ugdymo įstaigoje. Darželyje vyko šventinis renginys, skirtas Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti (koncertą organizavo meninio ugdymo mokytoja Aldona Ramoškienė). Jame dalyvavo Pušaloto mikrorajono bendruomenė, ugdytinių tėveliai, buvę auklėtiniai, dabar Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai, kurie vaikams parodė maskuotės, kipiruotės triukus. Aš, teksto autorė Loreta Simanavičienė, apdovanojau Pušaloto mikrorajono bendruomenės gyventojus padėkos raštais už dalyvavimą akcijoje „Megzta trispalvė Lietuvai“. Sukviesdami į renginį žmones, ugdytiniams parodėme, kaip svarbu būti atviriems visuomenėje, kartu tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą.

 

Projekto metu bendradarbiavome su Panevėžio savivaldybės Šiaurine biblioteka, kitomis Panevėžio ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Šiaurinėje bibliotekoje kartu su lopšeliu-darželiu „Taika“ mūsų priešmokyklinės grupės ugdytiniai dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie savo Tėvynę – Lietuvą?“, kurioje mažieji ir varžėsi, ir šoko, ir dainavo liaudies dainas, kūrė dovanėles draugams (iniciatorės vyresniosios priešmokyklinio ugdymo pedagogės D. Galvonienė, J. Lašinienė).

 

Respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų patriotinių eilėraščių konkursas „Aš Lietuvą nešuosi širdyje“, organizuotas Radviliškio lopšelyje-darželyje „Žvaigždutė“, buvo dar viena proga paskatinti vaikus išreikšti savo jausmus Tėvynei. Konkursui įstaigos ugdytines Emiliją Šukytę ir Aurėją Nebulą Skumbinaitę ruošė vyresniosios auklėtojos J. Nebilevičienė, I. Abduveleva, auklėtoja metodininkė E. Lasienė. Emilija Šukytė (vyresnioji auklėtoja J. Nebilevičienė) tapo respublikinio konkurso laureate. Posmais Lietuvą paminėjome ir Šiaurinėje bibliotekoje, kurioje vyko Panevėžio lopšelio-darželio „Rūta“ organizuotas Panevėžio miesto ikimokyklinių įstaigų ugdytinių eilėraščių konkursas „100 posmų Lietuvai“. Ugdytinė E. Šukytė (vyresnioji priešmokyklinio ugdymo pedagogė D. Galvonienė, vyresnioji auklėtoja J. Nebilevičienė, auklėtoja metodininkė E. Lasienė) laureate tapo ir savo mieste.

 

Kovo 11-ąją susirinkome darželio salėje, norėdami pajausti, kaip „Smagu visiems kartu“ šventiniame rytmetyje „Mes lietuvaičiai“. Šventėje visi kartu šokome, dainavome, klausėmės pasakojimų (iniciatorės vyresnioji auklėtoja I. Abduveleva, auklėtoja metodininkė E. Lasienė). Minėdami Lietuvos nepriklausomybės 100-metį, įsitraukėme į pilietinę iniciatyvą „Gyvasis tautos žiedas“, liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, vykome į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteką (išvykos iniciatorė direktorės pavaduotoja ugdymui E. Miežinienė), ten bibliotekos darbuotojos priminė Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui svarbius įvykius, poreikį priklausyti Lietuvai, savo miestui, bendruomenei, įstaigai, turėti joje savo vietą, pasijusti reikalingiems ir pan.

 

Socializacija – tai procesas, per kurį vaikai integruojami į visuomenę, įsisavindami dvasinio pasaulio vertybes, normas ir simbolius per šeimą, kalbą ir aplinką, perimdami bendrąją kultūrą.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *