Patirties sklaida kuriant „nuotolinę“ mokyklą

Kovo pabaigoje, kaip ir daugelis mokyklų, taip pat ir mes, Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazija, pradėjome nuotolinį ugdymą. Nuotolinio ugdymo organizavimas tapo iššūkiu ne tik mokytojams, bet ir tėvams bei mokiniams. Norime pasidalinti patirtimi, kaip mums sekėsi dorotis su šiuo daug kam milžiniškų pastangų sukėlusiu iššūkiu.

 

Taigi, pradėsime nuo pradžių, kaip vyko ugdymo(si) proceso organizavimo perkėlimas nuotoliniu būdu?

Visų pirma, siekiant priimti tinkamus sprendimus, prireikė visos gimnazijos bendruomenės konstruktyvaus dialogo ir diskusijų. Mokytojai dalyvavo įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, dalinosi įžvalgomis su visa gimnazijos bendruomene. Taip pat klasės auklėtojai su mokiniais bei jų tėvais nuolat turėjo palaikyti glaudžius ryšius. Taip pasitikrinome vieni kitus ir vieningai nutarėme siekti bendro tikslo, kad mokiniai ir mokytojai galėtų saugiai ir kokybiškai tęsti mokymo(si) procesą iš namų.

 

Bendradarbiaudami su kitomis mokyklomis ir stebėdami kitų, jau turinčių nuotolinio ugdymo patirties, gimnazijų veiklą, pastebėjome, kad kiekviena gimnazija stengiasi susirasti tinkamiausią variantą, kaip kiekvienam mokiniui padėti pasiekti asmeninę sėkmę ir gerovę. Administracijai inicijavus, nuotolinį ugdymosi procesą nusprendėme pradėti pasitelkdami daugumai tėvų ir vaikų pažįstamą „Skype“ programą, susibūrėme į „Skype“ grupes ir pasilikome jau mums žinomus instrumentus: „Mano dienyną“, el. paštą, EMA pratybas, „Eduka klasę“. Vėliau naudojimui pasitelkėme „Microsoft Teams“ ir „Zoom“ programas. Svarbu, kad palikome visiems mokykloje įprastą ugdymo procesą – pamokos vyksta nuo 8 valandos ir pagal anksčiau buvusį tvarkaraštį. Tuo pačiu ritmu vyksta ir neformalūs užsiėmimai, kuriuose mokiniai noriai dalyvauja ir atlieka įvairiausias užduotis, kurių rezultatais pasidžiaugia viešojoje erdvėje. Pamokos laikas irgi liko toks pat – 45 min., tačiau iš karto nusprendėme, jog tai nebus nuolatinis 45 min. sėdėjimas prie kompiuterio, svarbu į pamokų organizavimą įtraukti veiklų, skatinančių moksleivių aktyvią veiklą.

 

Šalies mastu atliktas situacijos vertinimas atskleidė, jog net 35 tūkst. moksleivių neturėjo namuose prieigos prie interneto ar net paties kompiuterio. Su šiuo iššūkiu susidūrė ir mūsų gimnazija. Sprendimas buvo priimtas labai racionaliai – kompiuterius ir kitas nuotoliniam ugdymui reikalingas priemones suteikė gimnazija. Mūsų gimnazijos IT mokytojos paruošė informacinę techninę bazę, su ja supažindino ir apmokė naudotis gimnazijos mokytojus, mokinius, be to nuolat konsultavo technologijų naudojimo kausimais.

Taip pat numanydami nuotolinio ugdymo metu iškilsiančias problemas, iš anksto parengėme mokinio elgesio tvarką vaizdo ir garso pamokų metu bei pristatėme virtualios erdvės pavojus, parengėme rekomendacijas tėvams, mokiniams ir mokytojams, kaip atsakingai veikti internetinėje erdvėje ir kaip reaguoti į kylančius pavojus.

 

Taigi, galima teigti, kad per 2 savaites, kurios buvo likusios iki nuotolinio ugdymo pradžios, mokiniai ir mokytojai buvo pasiruošę pradėti nuotolinį ugdymosi procesą. Žinoma, pirmąją savaitę buvo sunku: daug reikalavome iš savęs ir mokinių, todėl darbas kartais užtrukdavo ilgiau negu darbo valandų pabaiga. Tačiau bendradarbiaudami ir diskutuodami-reflektuodami vieni su kitais, supratome, kad nuotolinio ugdymo metu labai svarbu atsirinkti mokymo medžiagą, metodus bei organizuoti įvairias veiklas, taip skiriant daugiau dėmesio pozityvių tarpusavio santykių kūrimui ir palaikymui. Todėl prasidėjus nuotoliniam ugdymui toliau tęsėme projektus, kūrybines veiklas pamokų bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų metu, aktyvias sportines veiklas.

 

Štai, balandžio mėnesio pradžioje prisijungėme prie LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei „walk15“ projekto „Lik ir eik namie!“. Mūsų iššūkis „Visi drauge“ 50 000 000 žingsnelių. Tai tapo įdomia ir žaisminga, motyvuojančia veikla, kartu ir sveikatai naudingu užsiėmimu, kuriame dalyvauja mokiniai, jų tėvai bei mokytojai. Tai mūsų stiprybė, kai jungiasi visa gimnazijos bendruomenė. Be to, pirmosios nuotolinio ugdymo savaitės metu buvo vykdoma socialinė akcija „Geros nuotaikos šaltinis“, kurioje mokiniai dalinosi savo atsiliepimais apie pirmąją mokymo(si) savaitę. Grįžtamasis ryšys iš mokinių mums labai svarbus, jų pastebėjimai nėra menkesni nei suaugusiųjų. Ne vienas mokinys savo atsiliepimuose džiaugiasi, kad „labai patinka matyti ir bendrauti su savo klasiokais per „Skype“, bet kartu pastebimas ir įprastos mokyklos ilgesys – „labai pasiilgau klasės ir savo suolo“. Iššūkis „Geros nuotaikos šaltinis“ buvo tęsiamas ir toliau – perduotas tėvams ir kitiems mokinių šeimų nariams, kurie irgi džiaugiasi, kad jų vaikai užimti visą dieną ir veikla tikrai ne nuobodi. Nuo mokinių ir tėvų gera nuotaika užsikrėtė ir pradinių klasių mokytojos, kurios nors ir susidūrė su nemažais iššūkiais, tačiau išlieka optimistiškos ir tuo savo geranoriškumu užkrečia ir mokinius: „Labiausiai jaudinomės dėl pirmokų, kuriems trūko IKT žinių bei įgūdžių. Tačiau po dviejų savaičių pasiruošimo, įsitikinome, kad viskas ne taip baisu kaip atrodė. Kartu padedant tėveliams, supratome, kad viskas yra įmanoma. Šiandien mes labai džiaugiamės ne tik pirmokėliais, bet ir visais pradinių klasių mokiniais, kurie sugebėjo savarankiškai prisijungti prie pamokų, stengiasi sąžiningai atlikti visas užduotis. Išmoko atidžiau klausyti mokytojų ir draugų, ugdytis kantrybę ir toleranciją, geba išlaukti ir mandagiai atsakyti.“

Būtent per trečiąją nuotolinio ugdymo savaitę organizuotos akcijos „(Ne)vienas namuose: atrask save iš naujo“ aktyviai įsitraukė pradinių klasių moksleiviai ir kartu su vyresniais draugais dalinosi veiklomis, kurias atrado namuose. O veiklos iš tiesų įspūdingos: mokiniai dalinosi vaizdo įrašais, nuotraukomis kuriose šoka gatvės šokius, sportuoja, sulaukėme ir mokinių sukurtų muzikinių kūrinių, pasiūtų veido apsauginių kaukių, gėrėjomės kepiniais, grožėjomės mokinių nutapytais paveikslais. Be aktyvių akcijų buvo organizuojamos kūrybinės veiklos-projektai ir pamokų metu.

 

Nuotolinis ugdymas turi ir teigiamų pusių – džiaugiasi ir lietuvių kalbos mokytojai. Jie pastebi, kad kai kurie mokiniai puikiai prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių ir sugebėjo pagerinti savo pažangumą, ypač pagerėjo kai kurių mokinių skaitymo gebėjimai – būdami namuose daugiau skaito savarankiškai, analizuoja kūrinius ir apie juos ieško informacijos internete, o mokytojui belieka tik tinkama linkme nukreipti mokinius ir juos konsultuoti. Šiuolaikinės technologijos suteikia ir kitų privalumų – ne vienas kūrinys yra įgarsintas ar nufilmuotas ir pamokų metu pasitelkdami šią medžiagą galime ne ką prasčiau nei mokyklose analizuoti kūrinius. Aišku, viskas priklauso nuo mokinio norų, bet džiugu, kad jie puikiai laiko šį egzaminą. Teatro pamokų metu penktos klasės mokiniai įrašė pasaką „Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurios mielai klausėsi mūsų gimnazijos pradinukai. I–IIg klasių mokiniai, koordinuojami biologijos ir fizikos mokytojų, ir toliau vykdė integruotų pamokų ciklą – šiltnamio konstravimas ir gėlių auginimas „Žalia palangė namuose“. Mokiniai aiškinosi sėklų dygimo sąlygas, o šiuo metu stebi sėklų dygimo priklausomybę nuo drėgmės ir temperatūros. Mokiniams puikiai sekasi atlikti ir kitus eksperimentus namų sąlygomis. Minėdami Tarptautinę kovos su triukšmu dieną 7–8 klasių moksleiviai tyrinėjo triukšmo lygį savo darbo vietose bei kitose namų aplinkose, naudodami programėlę „Garso matuoklis“. Mokiniai vieningai nusprendė, jog triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Dailės mokytoja kartu su mokiniais pristatė projektą – „Aplankykime garsiausius pasaulio statinius ir pasvajokime, kuriuos iš jų norėtume apžiūrėti, susipažinti“. Džiugu, kad šalia garsiųjų Pizos, Eifelio, Big Beno bokštų, Cheopso piramidės, Tadžmahalo rūmų į garsiausių pasaulio statinių draugiją pateko ir mūsų Televizijos bokštas su Gedimino kalno bokštu. Gimnazijos mokiniai spėjo sudalyvauti ir tarptautiniame matematikos konkurse „Kengūra“, pirmą kartą organizuotame nuotoliniu būdu. Tuo emocingai džiaugėsi pradinių klasių mokytojos, kad šaunuoliai mokiniai drąsiai jungėsi, atidžiai atliko užduotis, savarankiškai įrašė reikiamus duomenis.

 

Balandžio 24–30 dienomis organizavome kasmetinę švarinimosi akciją „Darom 2020 (namuose)“. Mokiniai tvarkėsi namuose ir šalia jų, tai užfiksavo nuotraukose, todėl visi kartu galėjome pasidžiaugti mokinių pastangomis ir darbu. Visa gimnazijos bendruomenė aktyviai įsitraukė ir į „Atliekų kultūros egzaminą“, kurį įgyvendino UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras. Visi drauge pagilinome ir pasitikrinome savo žinias atliekų tvarkymo, rūšiavimo, atliekų mažinimo, perdirbimo klausimais. Laikomės pozicijos, jog žinių įsisavinimas sudarys prielaidas tinkamų įgūdžių formavimui, skatins bendruomeniškumo bei individualios atsakomybės suvokimą.

 

Gimnazijoje vyksta ir metodiniai posėdžiai, VGK narių virtualūs susitikimai, klasės auklėtojų pasitarimai, pamokų stebėsena, atliekami tyrimai. Vienas toks tyrimų buvo organizuotas siekiant įvertinti mokinių emocinę savijautą. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog mokiniai mokosi veiksmingai susidoroti su šiandieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis. Administracijos iniciatyva kiekvieną dieną 15 val. rengiami pasitarimai, kuriuose aptariami dienos įvykiai, sprendžiamos iškilusios problemos. Taip pat pavyko suorganizuoti ir mokinių tėvų susirinkimą, ypatingą svarbą teikiame ir tėvų grįžtamajam ryšiui. Dėkojame tėvams už jų pastangas. Natūralu, jog kartais pasitaiko ir problemų, kurias siekiame spręsti visi kartu, bet kiekvienoje situacijoje ieškokime pozityvių dalykų.

Be to, jau planuojame naujų įdomių veiklų gegužės-birželio mėnesiams – mūsų laukia „Veiksmo savaitė“, „Šeimų festivalis“, „Integruotų pamokų ciklai“.

 

Apibendrinant galima teigti, kad mūsų gimnazija ir prasidėjus nuotoliniam ugdymui gyvena įprastu aktyviu ritmu, gal dėl to, kad tikime tuo, ką darome, ir vadovaujamės šūkiu KARTU MES GALIME DAUGIAU.

 

Asta Raulinaitytė

Biologijos mokytoja, socialinė pedagogė

Violeta Bukatka

Fizikos, matematikos, IT mokytoja

Ernestas Vėta

Lietuvių kalbos ir literatūros, filosofijos mokytojas