Originali pedagogų idėja karantino metu

Lietuvoje paskelbus karantiną, ir ugdymo procesą pradėjus organizuoti nuotoliniu būdu, iššūkiu pedagogams tapo ne tik informacijos srauto sekimas, nuotolinio ugdymo įrankių ir informacinių technologijų įvaldymas, užduočių, medžiagos mokiniams rengimas, bet ir nutrūkęs natūralusis ryšys – bendravimas su mokiniais bei kolegomis. Bėgant savaitėms dirbti karantino sąlygomis tapo sudėtinga emociškai ir psichologiškai, nes dirbama izoliuotai, namuose, naudojantis ribotomis galimybėmis pasitarti, pabendrauti, pasikonsultuoti, suteikti pagalbos ar kartu išgerti puodelį kavos.

 

Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje jau trečius metus veikiančio neformaliojo pedagogų klubo „Žirafos“ nariams kilo idėja, kaip, pasitelkus informacines technologijas, neprarasti artimo kolegų tarpusavio bendravimo, kolektyvo vieningumo, susijusio ne tik su darbine, bet ir neformalia veikla.

 

Dar metų pradžioje, kai visas mokyklos pedagogų personalas būrėsi svarstyti Veiklos plano gairių metams, susitarta, jog bus organizuojami bent du neformalūs kolektyvo / komandos stiprinimo renginiai per metus. Klubo nariai ir ankstesniais metais surengdavo kolektyvui įvairių veiklų: Mokytojų dienos renginius, protų kovas, įvairių švenčių minėjimus ar edukacines išvykas.

Karantino metu, „Žirafos“ nepamiršo, koks svarbus neformalus bendravimas tarpusavyje, tad mokyklos kolektyvui pasiūlė nuotolinį projektą „Kokios genties atstovas esi ir kokiai šeimai priklausai?“ Projekto idėja ir veiklos orientuotos į bendravimą ir bendradarbiavimą, skatinimą pažinti vienas kitą; domėtis Lietuva, etnografiniais regionais, lankytinomis vietomis bei papročiais.

 

Projektas vyko trimis etapais. Pirmojo etapo metu visi kolektyvo nariai pakviesti užpildyti bendrintą dokumentą – nurodyti, iš kokio etnografinio regiono ir konkretaus miesto (miestelio, kaimo) yra kilę. Remdamiesi šiais duomenimis, projekto sumanytojai visus kolegas suskirstė „šeimomis“ (pagal etnografinį regioną) ir „gentimis“ (pagal miestų apskritis).

 

Antrajame etape, skirtingų grupių nariai, kiekvieną penktadienį, mokytojų tarybos posėdžių metu „Zoom“ platformoje, pagal iš anksto parengtą grafiką, pasiruošė pristatyti savo „šeimą“ ar „gentį“. Organizatoriai nurodė gaires, kuriomis galima naudotis pristatant savo kraštą, pavyzdžiui: tarmiška kalba, žymios, lankytinos vietos, žymūs iš to krašto kilę žmonės, kulinarinis paveldas, papročiai, ar pan. Dalyvavimas šiame etape grįstas savanoriškumo ir geranoriškumo principais, suteikiant visišką laisvę kūrybiškumui.

 

Savo kraštą pristatė net devynios grupės! Aštuonios pasakojo apie Lietuvą, o vienas kolega yra kilęs iš Kazachstano, tad pristatytas ir šis tolimas kraštas. Projekto metu „apkeliauti“ visi Lietuvos etnografiniai regionai – nuo Aukštaitijos iki Dzūkijos, nuo Žemaitijos, Mažosios Lietuvos iki Suvalkijos. Visi pedagogai gavo puikią galimybę sužinoti, iš kokio krašto kilę kolegos, susipažinti su kultūra, lankytinomis vietomis, garsiais žmonėmis, išgirsti asmeninių istorijų, pasiklausyti tarmiškos šnektos…

 

Trečiasis etapas skirtas užfiksuoti grįžtamąjį ryšį. Visi pedagoginio personalo atstovai pakviesti užpildyti grįžtamojo ryšio anketą. Dauguma projekto dalyvių veiklas apibūdino teigiamai. Kolegos nurodė, jog pasiruošti pristatymams nebuvo lengva, nes reikėjo suderinti visiems tinkamą laiką virtualiam susitikimui, pasiskirstyti darbus: surinkti medžiagą, parengti skaidres, apgalvoti įdomų, žaismingą, linksmą, intriguojantį, originalų savo krašto pristatymą.

 

Šiek tiek nuliūdino faktas, jog buvo kolegų, kurie dalyvavo tik pirmajame etape – užsirašė bendrintame dokumente, o vėliau atsisakė dalyvauti dėl laiko ar motyvacijos stokos. Vis dėlto didžioji dalis tvirtina, kad projektas – labai įdomus, netradicinis, suartinęs mokyklos pedagogų bendruomenę, leidęs „pakeliauti“ po gražiausias vietas, geriau vienas kitą pažinti, praskaidrinęs nuotolinį darbą virtualioje erdvėje!