Nuotolinis mokymas – džiaugsmai ir pamąstymai…

Internetinėje erdvėje, apie nuotolinį mokymą, sklando įvairių straipsnių, nuomonių, diskusijų. Pasitaiko – ir negatyvių. Pasakysiu atvirai – nereikia menkinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbo nuotoliniu būdu. Pažiūrėkime kitu kampu, juk tėvams, šeimoms – šiuo laikotarpiu atsirado galimybė daugiau laiko skirti savo vaikams – bendrauti, kalbėtis, žaisti, kurti kartu, skaityti pasakas, žiūrėti laidas apie gamtą, kad ir trumpai, pabūti lauke drauge.

 

Mes, auklėtojos, kasdien bendraudamos su šeima tiesiogiai, matome tą šeimą tarsi kitoje šviesoje. Kūrybingą, atsidavusią savo vaikui, mylinčią gamtą. Sutikite, bėgdami lyg voverės ratu, įsprausti į kasdienio ritmo monotoniją, negalime pažinti savo ugdytinių šeimų taip, kaip norėtume. Be to, jie irgi lėkė…

 

Dabar daugelis randa laiko trumpoms pažintinėms išvykoms į gamtą. Randa laiko paskaityti auklėtojos rekomenduotą ir nusiųstą vakarinę pasakėlę, pamokyti vaiką nusiųstą ketureilį ar ilgesnį eilėraštį. Dabar pradedame pažinti vieni kitus. Geriau. Giliau. Tokius, kokie esame: pokalbių metu, besikeisdami informacija, konsultuodamiesi dėl vaiko veiklų. Peržiūrėdami šeimų atsiųstas veiklų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Džiaugdamiesi gavę tėvų grįžtamąjį ryšį: komentarais, atsiliepimais, nuomonėmis.

 

Patikėkite, kai kurių mamų ir tėčių kūrybiškumas taip džiugina ir žavi! Tada pagalvoji – juk net nepažinom tinkamai vieni kitų, nes visiems ir visada trūko laiko. Tikrai nebūdavo laiko ilgesnėms diskusijoms, pokalbiams. Ryte vaiką skubiai palieka, o vakare vėl ragina paskubėti: „Greičiau, dar reikia ten ir ten suspėti. Renkis!“ Dažnai girdėdavome: „Auklėtoja, atleiskit, šiandien labai skubu…“

 

Nesutinku su kai kuriomis viešojoje erdvėje pasirodančiomis nuomonėmis, kad ikimokyklinių įstaigų darbas negali būti kokybiškas. Gali. Tai priklauso nuo pedagogo atsakomybės ir tėvų požiūrio. Taip, mums, auklėtojoms, tai taip pat buvo iššūkis. Pirmoji savaitė – kupina įtampos ir streso. Šiuo metu, kasdien tampa vis aiškiau, procesai rimsta ir įsivažiuoja.

 

Dėl situacijos pasaulyje – neįvyko planuotas skaitovų konkursas. Supratome, kad pasirodyti nepavyks. Buvome pasiruošę, išmokę, nusiteikę.

Išradingosios mamos atsiuntė vaizdo įrašų. Grupių tėvai juos galėjo pamatyti socialinio tinklo „Facebook“, „Boružėlės“ darželio paskyroje. Taigi skaitymas persikėlė į kitokias, netradicines erdves, tuo suteikdamas dar daugiau teigiamų pojūčių, potyrių ir žavesio. Neliko abejingų nuostabiam, išraiškingam mergaitės pasakojimui  apie žydinčią vyšnią. Tekstas tarsi atspindi artėjantį gimtinės sodų žydėjimą!

 

Žibuoklės jau baigia žydėti…  Žinote, kodėl? Taigi, grybas briedukas (bobausis) norėjo kadaise vesti žibuoklę, bet jai jis labai nepatiko. Todėl žibuoklės numiršta, ir nebežydi jau…

 

Berniukas šį pasakojimą mums atsiuntė iš miško aikštelės, saujoje laikydamas puokštę žibuoklių.

Kaip gali nesidžiaugti mamos kūrybiškumu, kai šalia atliktos užduotėlės, ji su sūneliu ketureilį apie korona virusą sukūrė ir su vaizdo įrašu atsiuntė mums!

 

Kita mama savo dukrytei stengiasi įskiepyti meilę gamtai, jos grožiui, kad dukra nuo pat mažų dienų pažintų supantį pasaulį, vertintų natūralumą. Užfiksuotomis gamtoje akimirkomis dalijasi su grupės tėveliais elektroninio dienyno veiklose, socialinio tinklo „Facebook“ darželio paskyroje.

 

Voveraitė medyje, krūmynuose ramiai stovintis būrys stirnų, grybai dukrytės rankose ir džiaugsmingas švytėjimas vaiko akyse. Argi tai ne ugdymas? Tie  žavūs gamtos vaizdai, tikimės, užkrės meile gamtai ir kitas šeimas. Geri darbai, gražūs pavyzdžiai, nuteikia kilnesniems poelgiams, turiningesniam laiko leidimui su vaiku.

 

Tėveliams nusiunčiame rekomenduojamų užduočių, pvz.:

Užduotėlė – išmokti pasisveikinimą su varnėnu. Išeiti į kiemą, o pamačius varnėną – padeklamuoti jam ketureilį. Kūrybingas tėvelis suranda laiko nuvykt prie miško ir pasidairyti varnėno! Taigi – kiek naudos gauname iš tokios, regis, paprastutės veiklos: ryžtas atlikti užduotį; lavinami komunikavimo gebėjimai; atsiveria pažintinės galimybės; stiprėja meninė raiška; pabuvimas gryname ore – stiprina sveikatą.

 

Užduotėlė – išmokti eilėraštį apie gandrą. Grįžtamasis ryšys – vaizdo įrašas, kuriame vaikas atskleidžia savo artistiškumą, pasitikėjimą savimi. O mes galime džiaugtis stipresne vaiko saviverte.

 

Informuojame ir nuraminame tėvus, kad visos užduotys ir nuorodos – rekomenduojamojo pobūdžio. Pateikiame variantų ir galimybių rinktis veiklas. Siunčiame nuorodas apie numatomus nuotolinius seminarus, įdomesnes veiklas, renginius vaikams, konkursus, parodėles, mokomuosius filmukus, darbelius. Kuriame užduotis: kalbos ugdymui, skaičiavimui, rankų lavinimui.

 

Mūsų mamos – šaunios. Skiria daug laiko, padeda vaikams susipažinti su raidėmis ir skaičiais. Dalinasi informacija apie naujas įsigytas knygas. Domisi viskuo, ką siūlome. Kaip gali nesidžiaugti, kai po rekomendacijos ekologiškai dažyti margučius, jau kitą rytą gauni vaizdų iš kelių šeimų su atlikta užduotėle! Kaip gali nesidžiaugti, kai šeima atsiunčia nufilmuotą visą kiaušinių marginimo procesą! O sūnelio balse – pasitikėjimas savimi. Vaikas, mėgaujasi bendrumo jausmu, veikla su tėvais; įgyja žinių, suvokimo apie tautos tradicijas. Šeima suteikia kūrybinės laisvės pojūtį. Tokios grįžtamojo ryšio akimirkos visus sunkumus kompensuoja, leidžia suvokti, kad dirbame teisingai.

 

Taigi, šis laikotarpis padeda  iš naujo pažinti, atrasti vieniems kitus. Žinodama šeimos pomėgius, kryptingiau planuosiu ugdomąsias užduotis, veiklas.

Džiaugiamės šeimų grįžtamuoju ryšiu ir esame dėkingi už atvirumą. Stengiamės reaguoti į pastabas ir prašymus. Vertiname Jūsų aktyvumą ir atsiliepimus.

Mes, auklėtojos, manau, peržengusios ribą: „nuotolinis“ – tobulėjame kaip pedagogės, atrandame inovatyvių veiklų, naujų idėjų.

 

Dalyvaujame nuotoliniuose mokymuose, sekame „Švietimo naujienų“ informaciją, domimės aktualiais  ikimokyklinio ugdymo klausimais elektroninėje erdvėje bei kitų ikimokyklinių įstaigų darbais. Analizuojame gautą informaciją, dalinamės patirtimis.

Dažnai gelbsti vertingi psichologo Evaldo Karmazos  patarimai, o mintys apie darbą karantino metu, nuteikia optimistiškai, suteikia galimybę pasitikrinti, apmąstyt, ar teisingai mąstom, elgiamės, dirbame.

Labai patiko psichologės Silvestros Markuckienės  įžvalgos, auklėjant vaikus. Psichologė Ramunė Murauskienė pasidalino požiūriu į nuotolinį mokymą, išsakė tikrai vertingų patarimų, jais pasinaudosime šiuo, įtampos nestokojančiu, laikotarpiu.

 

Tyloje gimsta daug gražių minčių. Ne taip baisu dirbti nuotoliniu būdu – tik  reikia ugnelės, iniciatyvumo, o ir laiko, dažnokai, reikia skirti daugiau, nei tęsiasi diena…

 

Bet mes augame! Vaikai, mamos, tėčiai, auklėtojos – visi mes, įveikę šį sudėtingą ir sunkų mūsų gyvenimo etapą, tapsime brandesniais ir stipresniais: pasitikėjimu, saviverte, žiniomis, gebėjimais, ištverme.

Šis laikas, kai tarsi apsinuoginame, padedame kaukes – pamatome vieni kitus tokius, kokie esame.