„Mus jungianti muzika“
Neringos meno mokykla kartu su Sastamalos muzikos institutu (Suomija) ir Talino Georgo Otso koledžu (Estija) dalyvauja trišaliame „Nordplus Junior“ projekte „Music Unites Us“. Kovo 18–22 d. Neringos meno mokyklos mokytojai Vytautas Valys ir Audronė Buržinskienė bei aš, pavaduotoja ugdymui Gintarė Dikšienė, turėjome galimybę susipažinti su suomių muzikiniu ugdymu ir pažangiomis muzikinio ugdymo koncepcijomis. Primename, kad pagrindinis šio projekto tikslas – per muziką ir įvairias šiuolaikinės muzikos rūšis skatinti netradicinių muzikos formų pasireiškimą pamokose. Supažindinus su šiuolaikinės muzikos perteikimo ir ugdymo galimybėmis, siekiama formuoti laisvą, kūrybingą asmenybę, o muzikos mokytojai skatinami ieškoti naujų, netradicinių ugdymo formų. Šiuolaikinis muzikinis ugdymas tampa neįmanomas be pažinties su pagrindiniais improvizacinio meno principais. Mokytojai privalo prisitaikyti prie kintančios aplinkos, jie skatinami domėtis naujovėmis, kad būtų pasiruošę netikėtumams ne tik gyvenime, bet ir ugdymo procese. Vienas iš šio projekto tikslų – kad mokytojai geriau suprastų mokinius, susipažinę su įvairiais improvizacinio meno metodais, kuo dažniau juos taikytų pamokoje, taip geriau atskleisdami individualius talentus ir ugdydami aplinkai imlią, kūrybingą ir laisvą asmenybę.
Šios pamokos mums taip pat atrodė kiek netradicinės: klasėje gausu planšetinių kompiuterių, įvairių instrumentų, o labiausiai sužavėjo laisvas ir netradicinis pamokos stilius – mokiniai pamoką pradeda šokiu ant penklinėmis pažymėtų grindų, o tik vėliau prasideda solfedžio diktantas, kuris taip pat pateikiamas žaidimo forma.
Pirmąją projekto dieną dalyviai turėjo progą susipažinti su priešmokykliniu (ankstyvuoju) muzikiniu ugdymu muzikos institute „Katsari“, Sastamaloje. Įspūdį paliko tai, kad ryšį su muzika stengiamasi užmegzti kaip galima anksčiau – užsiėmimai organizuojami kūdikiams nuo trijų mėnesių iki mokyklinio amžiaus, labai dažnai į įvairias veiklas įtraukiami ir mažylių tėveliai, todėl šis ryšys dažnai dvilypis: padeda kūdikiui jaustis saugiai ir kurtis unikalų bei stiprų ryšį su muzika. Susipažinę su ankstyvuoju muzikiniu ugdymu, vėliau mokytojai galėjo dalyvauti muzikinio rašto (solfedžio) pamokose Sastamalos muzikos institute „Uosso“. Šios pamokos mums taip pat atrodė kiek netradicinės: klasėje gausu planšetinių kompiuterių, įvairių instrumentų, o labiausiai sužavėjo laisvas ir netradicinis pamokos stilius – mokiniai pamoką pradeda šokiu ant penklinėmis pažymėtų grindų, o tik vėliau prasideda solfedžio diktantas, kuris taip pat pateikiamas žaidimo forma. Dauguma mokytojų stebėjosi tokiu lengvu pamokos stiliumi, tačiau, kaip paaiškino pati mokytoja Katariina Katsu Virtanen, jiems svarbiausia, kad mokiniai būtų atsipalaidavę ir jaustųsi gerai, pajustų tikrąjį džiaugsmą, kurį suteikia muzika. Galbūt mokiniai ir nemokės įvardyti natos pasibaigus pamokai, bet jie sugebės atkartoti garsą ir pajusti muziką. Diktantui pasibaigus, mokiniai gali pabandyti bet kurį instrumentą ir pasijusti tikrais muzikos kūrėjais. Pastebėjome, kad jiems pamokose svarbiau ne griežtai išmoktos natos, o santykis su čia ir dabar vykstančia muzikine situacija. Pamokos pabaigoje mokiniai galėjo pasirinkti norimus instrumentus ir jais groti laisva forma. Buvo džiugu stebėti, kaip jie stengiasi ieškoti harmonijos, bando prisitaikyti vienas prie kito ir įsiklausyti į šalia esantį.
Labiausiai ir sužavėjo tas paprastas ir laisvas požiūris į ugdymą: svarbiau už profesionalumą yra gebėjimas džiaugtis čia ir dabar vykstančiu muzikavimo procesu. Svarbu – ne rezultatas, o džiaugsmas, kuris patiriamas jo siekiant.
Antrąją projekto dieną lankėmės Sastamalos miestelio knygų muziejuje, kur sužinojome apie suomių skaitymo kultūrą ir susipažinome su svarbiausiais literatūros perlais. Vėliau susipažinome su suomių šiuolaikinės muzikos kūrėju, kompozitoriumi Adamu Vilaginu. Jis per šį projektą konsultavo mokinius ir buvo savotišku gidu jauniesiems kompozitoriams. Mokiniai buvo raginami improvizuoti, o tik vėliau savo sukurtą motyvą prisiminti, atkartoti ir užrašyti ant popieriaus lapo. Pasirinkę artimiausią savo sielai instrumentą – pradedant paprastu popieriaus lapu ar lazdele, baigiant pianinu ar kanklėmis, mokiniai skatinami pajusti tikrąjį improvizacinės muzikos kūrimo džiaugsmą. Po nuostabių kūrybinių dirbtuvių grupėmis vakare mokytojai galėjo išgirsti A. Vilagino vadovaujamų mokinių muzikines kompozicijas. Per visą koncertą buvo galima mėgautis pačių mokinių sukurtomis kompozicijomis, prie kurių mokytojai nė kiek neprisidėjo. Labiausiai ir sužavėjo tas paprastas ir laisvas požiūris į ugdymą: svarbiau už profesionalumą yra gebėjimas džiaugtis čia ir dabar vykstančiu muzikavimo procesu. Svarbu – ne rezultatas, o džiaugsmas, kuris patiriamas jo siekiant.
Trečią dieną keliavome į Tamperės miesto muzikos konservatoriją, kur turėjome galimybę dalyvauti improvizacijos pamokose, kurias vedė patyrę šios srities lektoriai – Eva Alkula ir Janne Tuomi. Su improvizacijos menu jau turėjome galimybę susipažinti būdami Taline, Georgo Otso muzikos koledže, tačiau suomių požiūris ir šiuo klausimu pasirodė laisvesnis, turintis mažiau taisyklių ir daugiau jausmo. Lektoriai pabrėžė, kad improvizuojant svarbu atsipalaiduoti, išgirsti, pajausti, išrasti kažką naujo, bet nenutolti nuo pasirinkto ritmo. Be galo svarbus santykis su pasirinktu instrumentu ir aplink esančiais improvizacijos dalyviais. Improvizacija lavina gebėjimą įsiklausyti į save, vėliau – į šalia esančius, ir tik tada, sujungiant šiuos du dalykus, galima gauti harmoningą, bendrą muzikinį kūrinį ar harmoningesnį muzikinį intarpą. Po improvizacijos paskaitos mokytojai patys galėjo dalyvauti dirbtuvėse ir pabandyti improvizuoti pasirinktais instrumentais. Estų pianistė ir improvizacijų meistrė Diana Kiivit taip pat pasidalijo savo ilgamete improvizacinių dirbtuvių patirtimi ir supažindino visus dalyvius su svarbiausiais aspektais, norint sukurti harmoningą ir paveikią improvizaciją, kai visi dalyviai sukuria aukšto lygio meninį kūrinį, išnaudodami visą savo potencialą čia ir dabar vykstančio muzikinio proceso metu.
Po improvizacijos paskaitos ir dirbtuvių buvome supažindinti su Suomijos muzikos ugdymo sistema ir Tamperės muzikos akademija. Mokytojai diskutavo apie švietimo skirtumus Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, dalijosi gerąja patirtimi, išskyrė pagrindinius skirtumus, pastebėjo ir išryškino suomių švietimo pranašumus. Po visų veiklų galėjome mėgautis profesionaliu Tamperės konservatorijos mokinių koncertu. Šis koncertas buvo puikus antros projekto dalies Suomijoje akcentas.
Įgiję naujos patirties ir praplėtę akiratį su nekantrumu laukiame trečiosios projekto dalies jau Lietuvoje, mūsų Neringos meno mokykloje, gegužės 13 –17 d.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.