Mokytojai dalinasi: ką svarbu žinoti penktokams ir jų tėvams

Kas iš tiesų svarbu ugdant sėkmingus žmones, kaip neatimti iš vaikų kūrybingumo, kokia humanitarinių ir tiksliųjų mokslų bei bendrųjų kompetencijų vertė, kaip ugdyti charakterį ir motyvuoti mokytis – savo patirtimi dalijasi mokytojai ir ugdymo vadovai.

 

Ne tik mokiniams sunku pereiti iš pradinės mokyklos į vidurinę, nerimauja ir tėvai: ar pasirinkta mokykla išpildys lūkesčius, ar vaikui ten bus ne tik smagu ir įdomu, ar jis išmoks to, ko prireiks ateityje. „Pirminiai kriterijai lemiantys tėvų apsisprendimą, kad mokykla būtų saugi, vyrautų gera emocinė aplinka, dirbtų geri mokytojai, vedantys įdomias, šiuolaikiškas pamokas; mokytojai ir vadovai atvirai bendrautų su tėvais. Tačiau visuomet reikia įvertinti, ar šie pirminiai kriterijai, pasirinktoje mokykloje, realiai įgyvendinami, ar tai tik deklaruojama. Svarbu pasikalbėti su mokytojais ir vadovais, tik taip galima atrasti geriausią ir tinkamiausią mokyklą vaikui“, – patirtimi dalinasi Herojaus mokyklos istorijos-geografijos, gamtos mokslų, prancūzų kalbos mokytojas, socialinių mokslų daktaras Mindaugas Norkevičius.

Kodėl ne visi šimtukininkai gali išpildyti savo svajones

 

Tėvai nerimauja, nes ugdymas ir požiūris į vaikų pasiekimus pasikeitęs, kalbama ne tik apie pažymius, bet ir apie bendrąsias kompetencijas. Ar jos iš tiesų tokios svarbios? Mokytoja Dovilė Pelegrimė pasakoja, kad dažnai pamirštamos pagrindinės kompetencijos, kūrybiškumas. „Remiantis Kenu Robinsonu*, didžiausios švietimo problemos prasideda nuo to, kad atėjęs į mokyklą kūrybiškas – tiek tiksliuosiuose, tiek humanitariniuose moksluose – vaikas, dažnai jas praranda, nes mokytojas dėmesį skiria aukštiems akademiniams rezultatams, pamiršdamas ugdyti mokėjimą mokytis, kūrybingumą, asmeninę kompetenciją.

Viena šeima pasakojo, kad vyresnioji jų dukra, įvertinta šimtukais, neįstojo studijuoti medicinos prestižiniame universitete, nes atrankos metu jai davė baltą popieriaus lapą ir paprašė parašyti, kodėl nori būti gydytoja. Esmė ta, kad jai tai atlikti buvo sunku, nors tiksliuosiuose moksluose ji labai stipri“, – sako mokytoja Dovilė Pelegrimė.

 

„Gavę nestandartinių užduočių mokiniai sutrinka, nemoka atskleisti savo stiprybių, nors ir turi gebėjimą gerai išlaikyti egzaminą, bet savo žinių negeba pritaikyti praktiškai. Universitetams reikia mąstančių asmenybių, o ne gerų balų.

Prestižiniuose universitetuose vertinami ne tik gerai išlaikyti egzaminai, bet ir žmogaus asmenybė, charakteris“, – įžvalgomis dalijasi mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

 

„Šiandien privalai būti universalus, mokėti rinktis sunkesnį kelią, o tai ateities perspektyvoje ir duos daugiausiai naudos. Aš siekiu, kad mokiniams dideli tikslai taptų norma. Pavyzdžiui, 70 proc. penktos klasės mokinių perskaito 2–3 knygas per mėnesį, t. y. iki 50 knygų per metus. Esame paskaičiavę, kad sėkmingi žmonės perskaito apie 60 knygų per metus, jie žino, kad norint tapti sėkmingu, privalu daug skaityti. Jie patys tą statistiką sudarė ir žino, kodėl vienu metu reikia skaityti 2–3 knygas“, – ugdymo patirtimi dalinasi Herojaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dovilė Pelegrimė.

 

„Didžiausias iššūkis, kad vaikai pamatę skaičius puola interpretuoti, skaičiuoti ir spręsti – nesigilindami į sąlygą. Praktinės veiklos mokiniams suteikia geresnį suvokimą, ko reikalauja užduotis. Pavyzdžiui, ne užrašyti ar nupiešti sąsiuvinyje, bet duoti mokiniams į rankas 15 rudų kamuoliukų ir 22 žalius; vaikai realiai traukia tuos kamuoliukus ir tikrina tikimybes, taikydami tuos pačius veiksmus, tik ne popieriuje, o gyvenime.

Pavyzdžiui, jei mokosi geometrijos, gali imtis maketų kūrimo, realių figūrų ilgio, pločio matavimo. Singapūro matematika išskirtinė tuo, kad vaikai mokosi naudoti objektus, realius daiktus, juos naudodami skaičiuoja, tada mokosi perkelti į schemas, braižyti modelius, tik tada pereina prie skaičių ir skaičiavimų, matematinių veiksmų“, – apie klasėje naudojamus ugdymo metodus pasakoja Herojaus matematinio mąstymo ir taikymo mokytoja Modesta Bubliauskaitė.

Mokiniui aktualus ir prasmingas mokymasis

 

Viena iš pagrindinių mokymosi sunkumų priežasčių – vaikai nemotyvuoti mokytis. „Neįdomu mokytis, mokomieji dalykai nesusiję su jų gyvenimo aktualijomis, su praktika, vaikai nemato realios priežasties, kodėl turi tą daryti. Būna, kad ir mokytojai neskiria tam dėmesio – įsigilinti, paaiškinti, kartu nagrinėti kaip tai susiję su jų dabartimi ir ateitimi“, – teigia Herojaus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

 

Darbas su Dienos planu, kiekvienos pamokos tikslo ir rezultato žinojimas, vaikus moko ne tik mokėjimo mokytis, bet ir motyvuoja mokytis. „Vaikai mąsto savarankiškai, planuoja, paskaičiuoja savo galimybes, žino, kuriuo metu veikia efektyviau, išsikelia tikslų, pavyzdžiui, net ir rašydami diktantą žino, kad taisyklingas rašymas – svarbus įgūdis gyvenime. Mokiniai įvardina, kad taisyklingai rašyti jiems reikės ir atėjus į darbo pokalbį ar rašant motyvacinį laišką, suvokia rašymą be klaidų, kaip ateityje reikalingą, ir logišką dalyką – sako, kad klaidų darymas kenkia jų įvaizdžiui“, – apie Dienos plano naudą pasakoja mokytoja Dovilė Pelegrimė.

 

„Projektinė veikla, praktinės ir įdomios užduotys turi tapti vaiko kasdienybe, o ne atskirais vienkartiniais projektais. Viena iš vertinamų žmogaus savybių – įžvelgti ryšius, susieti dalykus, pavyzdžiui, matematinio veiksmo pritaikymas kuriant svajonių kėdės dizainą, kai suskaičiuoji, kokio aukščio, pločio kėdę gali pagaminti iš turimų medžiagų, kad ji būtų patogi sėdėti. Klaida, kurią dar daro dalis mokytojų, ta, kad jie atskiria tuos dalykus – vieną dieną mokomės, o kitą jau einame kokį su tuo nesusijusį projektą padaryti – daug efektyviau, kai šis procesas nuoseklus“, – įžvalgomis dalinasi ugdymo vadovė Eglė Baltrušaitienė.

Kaip ugdyti vaikų charakterį

 

Charakterio ugdymas neatsiejamas nuo kasdienio bendravimo, tikslų siekimo, aplinkinių palaikymo. „Pirma, tai, ar mes, mokytojai, laikomės duoto žodžio, ir renkamės auginantį kelią, ar laikomės tų lūkesčių, kuriuos keliame vaikams. Mokiniai daugelio dalykų mokosi iš aplinkos, kaip elgiasi kiti, kas jiems yra norma. Antra, ar pastebime vaikų pažangą ir giriame viešai už įdėtas dideles pastangas. Visi galime įvardinti savo trūkumus, bet ar mokame išskirti savo stiprybes ir jas įgalinti? Manau tai ir yra kiekvieno mokymosi esmė“, – savo nuomone dalinasi Herojaus vadovas Andrius Pelegrimas.

 

„Charakterio ugdymui svarbus principų laikymasis, iššūkio priėmimas, iniciatyva priimti net tai, kas, jie žino, bus sunku. Sunku jiems niekada nenusileisti, bet mokiniai žino, kad pasekmė yra visada“, – pasakoja mokytoja Dovilė Pelegrimė. Ji pastebi, kad dėdami didelių pastangų ir bandydami po kelis kartus mokiniai išmoksta matyti, klausti, mokytis, stiprina asmeninę kompetenciją, todėl net jei ir pasitaiko klaidų – nepasimeta, suvokia žingsnius, kelią, kaip gauti teisingą atsakymą.

 

*Kenas Robinsonas – britų autorius, pranešėjas ir tarptautinis patarėjas švietimo klausimais vyriausybėms, ne pelno siekiančioms organizacijoms, švietimo ir meno įstaigoms (http://sirkenrobinson.com).

 

Herojaus mokyklos inf.