Mokyklų mikroklimato būklė

Vasaros pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) buvo pristatyti tyrimo „Mokyklų mikroklimato būklės vertinimas“ rezultatai, metodologija, išvados ir rekomendacijos. Tyrimą ŠMSM užsakymu organizavo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (NMVA), atliko UAB „Smart Continent LT“. „Mokyklų mikroklimatas – svarbus veiksnys, lemiantis ir pasiekimus, ir buvimą mokykloje, o buvimas ugdymo įstaigoje yra svarbus rodiklis, akcentuojamas Geros mokyklos koncepcijoje“, – kalbėjo Evaldas Bakonis, NMVA Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas. Tyrimo rezultatus pristatė „Smart Continent LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis.

Tyrimo rezultatai

 

Saugumo požiūriu mokyklų mikroklimatą tyrimo dalyviai įvertino gerai – geriausiai jį vertina mokytojai, blogiausiai – mokiniai. Visos trys apklaustųjų grupės (mokiniai, mokytojai ir tėvai) taisyklių ir normų laikymąsi vertina gerai. Jaunesni mokiniai, jų pačių ir tėvų teigimu, įvairiais aspektais (mokyklos patalpose, keliaudami į / iš mokyklos, grasinimų požiūriu) jaučiasi mažiau saugūs nei vyresni mokiniai, daugiau nei penktadalis mokytojų teigia patiriantys psichologinį smurtą. Tėvai optimistiškiau nei mokiniai vertina patyčių pasireiškimą, mokiniai dažniau pripažįsta, kad fizinio smurto atveju tapo skriaudėjais – 16 proc. teigia, kad keletą kartų yra buvę skriaudėjais, apie savo vaikus taip mano 9 proc. tėvų. Mokiniai, kurie mokosi gimnazijose, patiria mažiau patyčių ir yra labiau linkę dalytis asmenine informacija internete ar telefonu nei pagrindinių mokyklų mokiniai. Mergaitės geriau nei berniukai žino mokyklos taisykles ir jų laikosi, tačiau prasčiau vertina galimybes prisidėti prie jų kūrimo, jos mažiau linkusios šaipytis, dalytis asmenine informacija, bet jaučiasi mažiau saugios keliaudamos į / iš mokyklos.

 

Mokymo ir mokymosi požiūriu mikroklimatą geriausiai vertina mokytojai, o mokinių ir tėvų vertinimas sutampa, nes abi grupės teigia, kad mokyklose mokiniai turi galimybę dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose, tačiau prevencinėse programose dalyvauja ne visi mokiniai. Pedagogai ne visada pagiria mokinius už jų pastangas, bet apskritai mokytojų teikiama mokymosi pagalba vertinama teigiamai – mokytojai skiria mokiniams pakankamai laiko, kai šie nori aptarti mokymosi rezultatus, paaiškina, kodėl gavo būtent tokį įvertinimą, kalbasi su mokiniais apie netinkamą jų elgesį. Pedagogai teigia, kad mokiniai yra skatinami, jiems teikiama mokymosi pagalba, bet ugdymo įstaigose ne visada atvirai kalbama apie konfliktus, tai sumažina galimybę juos išspręsti. Mokiniai palankiai vertina mokytojų jiems teikiamą mokymosi pagalbą. Progimnazijų mokiniai dažniau dalyvauja socialinėje veikloje, kalba apie pagarbą, konfliktus, taip pat jaunesni mokiniai labiau sutinka su tuo, kad gauna mokymosi pagalbą ar kad per klasės valandėles kalbama apie socialinę veiklą, yra pagiriami mokytojų. Mergaitės dažniau už berniukus palankiai vertina galimybę dalyvauti socialinėje veikloje, žino apie prevencines programas ir jose dalyvauja. Žiedinių savivaldybių mokiniai labiau giriami už pasiekimus, jiems dažniau suteikiama pagalba mokantis, jie labiau linkę dalyvauti prevencinėse programose. Miestų savivaldybių mokiniai rečiau pritaria teiginiui, kad per klasės valandėles kalbama apie socialinės veiklos svarbą ir kt.

 

Moterys mokytojos labiau linkusios informuoti tėvus apie įvykusius konfliktus tarp mokinių ir dažniau randa laiko pasikalbėti su mokiniais, o progimnazijų mokytojai dažniau pagiria mokinius, padeda jiems, informuoja tėvus apie konfliktus, dažniau sutinka su teiginiu, kad įvykusius konfliktus stengiamasi išspręsti ir kt. Miestų savivaldybėse dažniau nei žiedinėse probleminį mokinių elgesį padeda spręsti švietimo pagalbos specialistai, bet žiedinių savivaldybių mokyklose dažniau kalbama apie konfliktus, čia mokytojai dažniau nei miestuose ir didžiosiose kaimiškose savivaldybėse pagiria už gerus pasiekimus, labiau padeda su mokymosi sunkumais susiduriantiems mokiniams. Mokinių tėvai mokymosi pagalbą vertina gerai, jaunesnių mokinių tėvai rečiau nei vyresnių pritaria tam, kad vaikams ugdymo įstaigoje paaiškinamos elgesio normos, kad vaikai turi galimybę dalyvauti naudingoje socialinėje veikloje.

 

Tarpasmeninius santykius geriausiai vertina mokytojai, prasčiausiai – mokiniai. Didžioji dauguma mokinių yra draugiški su esamais ir naujais ugdytiniais, turi draugų mokykloje ar klasėje. Tarp mokinių ir mokytojų, taip pat tarp mokytojų ir tėvų, mokyklos administracijos yra tarpusavio pagarba, bet mokytojai yra mažiau kantrūs su mokiniais ir šaukia dėl elgesio normų pažeidimo, trūksta bendradarbiavimo tarp mokytojų, kyla diskriminacijos dėl amžiaus grėsmės, nes administracijos labiau gerbia ir atsižvelgia į jaunesnių mokytojų išsakytas mintis, o tėvai mano, kad jiems ir mokiniams teikiama per mažai konsultacijų emociniais ir socialiniais klausimais. Mergaitės rečiau nei berniukai mano, kad mokytojai yra nekantrūs, jei jos nesupranta aiškinamos temos, labiau nei berniukai gerbia mokytojus ir kalbasi su pedagogais, jei reikia patarimo dėl asmeninių problemų, dažniau mano, kad mokiniai mokykloje yra draugiški, ir sutinka su teiginiu, kad per pertraukas leidžia laiką su draugais iš mokyklos ar klasės. Jaunesni mokiniai labiau linkę manyti, kad mokytojai yra nekantrūs ir šaukia, kai jie blogai elgiasi per pamokas, ir kad vienodai gerbia visus mokinius, dažniau kreipiasi į mokytojus, jei reikia patarimo dėl asmeninių problemų. Mokytojai linkę būti nekantrūs ir šaukti, kai mokiniai blogai elgiasi per pamokas, bet ne tada, kai mokiniai nesupranta aiškinamos temos.

 

Mokiniai gerbia savo mokytojus ir vertina mokinių tarpusavio bendravimą, gimnazijų dažniau nei pagrindinių mokyklų auklėtiniai mano, kad mokiniai mokykloje yra draugiški. Žiedinių savivaldybių ugdytiniai dažniau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai turi draugų, kurie padeda jiems mokytis ir su kuriais gali pasikalbėti apie problemas, mato suaugusiųjų elgesio pavyzdį, kreipiasi į mokytojus dėl asmeninių problemų. Moterys mokytojos dažniau nei jų kolegos vyrai mano, kad mokiniai jas gerbia, kad mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje, jos dažniau teikia paramą mokiniams ir bendradarbiauja su tėvais, jei kyla klausimų dėl mokymosi ar elgesio. Mažesnį darbo stažą turintys mokytojai linkę manyti, kad administracija juos gerbia ir atsižvelgia į jų bei kolegų pasiūlymus, bet mažiau sutinka su teiginiu, kad mokytojai tarpusavyje bendradarbiauja. Moterys mokytojos labiau nei mokytojai vyrai aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime, o progimnazijų pedagogai blogiau nei kitose mokyklose dirbantys kolegos vertina mokyklos aplinką ir aprūpinimą reikiamomis darbo priemonėmis. Mokinių ryšys su ugdymo įstaiga yra ganėtinai stiprus, mokytojai jaučiasi mokyklos dalimi ir yra linkę bendrauti su kolegomis, tėvai taip pat ryšį su mokykla vertina gerai. Ir pedagogai, ir mokiniai gerai vertina mokyklos aplinką, daliai mokinių mokykloje trūksta poilsio zonų, šiuolaikinių įrenginių ir technologijų. Mergaitės dažniau už berniukus skatinamos dalyvauti popamokinėje veikloje ir lankosi mokyklos renginiuose. Vyresni mokiniai mažiau nei jaunesni skatinami dalyvauti popamokinėje veikloje ir rečiau jaučiasi pritapę savo mokykloje. Gimnazijų auklėtiniai ir vyresnių ar gimnazijose besimokančių mokinių tėvai palankiau vertina mokyklos aplinką – švarą, poilsio zonas ir kt.

 

Apskritai mokytojai santykius su administracija vertina gerai, bet šis aspektas vertinamas prasčiausiai iš visų tyrime analizuotų, pedagogai sulaukia administracijos palaikymo ir paskatinimo, bet ne visada mano palaikantys gerus santykius su kolegomis, rečiau dalijasi savo idėjomis susirinkimuose. Pagrindinių mokyklų mokytojai dažniau nei dirbantys gimnazijose noriai dalijasi idėjomis per susirinkimus ir palaiko gerus santykius su kolegomis.

Rekomendacijos

 

Tyrėjai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduoja skirti lėšų mokytojų psichologinei pagalbai, mokytojų konfliktinių / kritinių situacijų su mokiniais, jų tėvais įgūdžių valdymui lavinti, taip pat rekomenduojama įpareigoti mokyklas, kad šios sukurtų tarybas ir į jas įtrauktų visus ten dirbančius mokytojus, siekiant, kad mokyklų taisyklės, etikos normos būtų priimtos turint mokytojų daugumos pritarimą. Dar vienas pasiūlymas – šalies mastu parengti ir visoms mokykloms išplatinti informacines lenteles, plakatus, stendus, filmukus ir kitas priemones smurto apraiškoms ir žalingiems įpročiams mažinti. Savivaldybių grupėms rekomenduojama mažųjų savivaldybių grupei priskirtų mokyklų mokinių tėvams suteikti daugiau informacijos apie veiklas, kurios vyksta mokykloje (el. paštu, el. dienyne, mokyklos svetainėje ar „Facebook“ paskyroje) ir pabrėžti jų naudą. Mažųjų savivaldybių grupei priskirtų mokyklų mokiniams ir jų tėvams suteikti daugiau galimybių gauti konsultacijas emociniais ir socialiniais klausimais, be to, labiau įtraukti miestų savivaldybių ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių grupių mokyklų tėvus į prevencines programas (renginius, dirbtuves ir kt.), į miestų savivaldybių grupę priskirtų ugdymo įstaigų mokinius supažindinti su asmens duomenų apsaugos svarba. Savivaldybėms rekomenduojama užtikrinti mokytojų fizinį ir psichologinį saugumą vedant pamokas (pavyzdžiui, įrengti mobilias vaizdo stebėjimo sistemas, šias priemones taikyti tik darbui su probleminėmis klasėmis), užtikrinti psichologinių konsultacijų prieinamumą mokytojams (pavyzdžiui, psichologo konsultacijos internetu) ir vaikų saugumą, kai šie eina į mokyklą ar grįžta iš jos (įrengti apšvietimą, bendradarbiauti su policijos komisariatais dėl papildomo patruliavimo), rekomenduojama mokyklas aprūpinti rakinamomis mokinių spintelėmis, įrengti poilsio zonas, kur mokiniai galėtų leisti laiką per pertraukas. Siūloma ir užtikrinti galimybes mokiniams naudotis išmaniosiomis lentomis, įsigyti daugiau kompiuterių (ypač tai siūloma progimnazijoms), kiekvienoje mokykloje rekomenduojama privalomai įsteigti psichologo etatą ir įvesti privalomas psichologo grupines konsultacijas problemiškiausiai mokinių amžiaus grupei (5–8 klasės mokiniams) – tai turėtų padėti spręsti patyčių, brendimo iššūkių, mokinių tarpusavio supratimo didinimo ir kitus klausimus.

 

Mokykloms rekomenduojama anonimiškai rinkti nederamo mokinių elgesio, kuris lemia ugdymo įstaigos mikroklimatą, atvejus ir būdus, periodiškai atnaujinti elgesio taisykles ir su jomis supažindinti mokinius. Patariama išlaikant konflikto dalyvių anonimiškumą atvirai kalbėti apie situacijas, kai vyksta konfliktai tarp mokinių ir mokytojų, taip pat mokytojams skirti darbo valandėles (kartą ar du per mėnesį), per kurias bet kuris mokinys su mokytoju galėtų aptarti ne tik mokymosi, bet ir asmeninius klausimus, taip pat siūloma parengti ir pasitvirtinti mokytojų etikos kodeksą ir jame nurodyti žmogiškąsias ir profesinės etikos vertybines nuostatas bei moralaus elgesio principus, blokuoti smurtą ir patyčias skatinantį interneto turinį.

 

Tyrimo pristatymo skaidres galite rasti čia.

 

„Švietimo naujienos“