Mažos iniciatyvos dideliam pasauliui gelbėti

Šylantis klimatas ir vėstantys tarpusavio santykiai rūpi ne tik suaugusiesiems. Žaibiškai išpopuliarėjęs šešiolikmetės Švedijos klimato aktyvistės Gretos Thunberg judėjimas rodo, kad jaunimui rūpi klimato kaitos keliamos ekologinės ir socialinės problemos, su kuriomis kasdien susiduriame vis aštriau.

Didžioji dalis vaikų ir jaunimo iniciatyvų nėra tokios garsios ir patraukiančios dėmesį – jos lokalios, neperžengiančios bendruomenės ribų. Lietuva – ne išimtis. Šimtai mokyklų, darželių, jaunimo organizacijų mūsų šalies miestuose ir miesteliuose įsitraukia į veiklas, sprendžiančias šylančio klimato, išaugusio vartojimo, socialinės atskirties, taršos, skurdo iššūkius, taip pat kitas darnaus vystymosi dokumentuose minimas problemas.

 

Apie tai kalba edukatorė Jolanta Markevičienė, naująjį – jau penktąjį – veiklos sezoną pradedančios darnaus vystymosi programos „Darni mokykla“ vadovė. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuojamos programos veiklos padeda vaikams kartu su mokytojais ir tėvais atrasti būdų, kaip gyventi darnoje su supančia aplinka – keisti kasdienius savo pačių, savo šeimos ar klasės įpročius į darnesnius, mažinti vartojimą ir taršą, ugdytis sveiko gyvenimo įgūdžius, jautrumą ir empatiją artimui.

„Prasidėjus naujajam veiklos sezonui jaučiamas išaugęs mokyklų ir darželių susidomėjimas globalaus švietimo veiklomis – įgyvendinti darnias, bendruomenės įpročius keičiančias iniciatyvas pasirengę net trečdaliu daugiau švietimo įstaigų, palyginti su ankstesniais metais. Vertinant pastarųjų kelerių metų patirtį, kinta vaikų iniciatyvų mastas ir turinys – žaliosios iniciatyvos virsta darniomis ir šalia ekologinės veiklos atsiranda daug daugiau socialinių akcijų, įtraukiančių visą bendruomenę“, – pastebi J. Markevičienė.

Planuojant veiklas, nebeapsiribojama vien tik savo įstaiga – darželiu ar mokykla: jaunieji darnios visuomenės kūrėjai veikia plačiau, gręždamiesi į šalia gyvenančius vienišus senjorus, specialiųjų poreikių turinčiuosius ar beglobius gyvūnus – sprendžia problemas tų, kuriems reikia pagalbos.

Didžiųjų miestų iniciatyvos

 

Didžiųjų miestų mokyklos dažniau rinkosi bendruomenei šviesti skirtus projektus – rengė paskaitas, seminarus, organizavo praktines veiklas, keičiančias bendruomenės įpročius į sveikesnius ir darnesnius.

Vienas iš įdomesnių pavyzdžių, pasak J. Markevičienės, – Vilniaus Lazdynų mokyklos 2019 m. projektas, per kurį įstaigos komanda surengė seniūnijos bendruomenei skirtus aplinkosaugos ir ekologijos problemoms spręsti skirtus mokymus, taip pat kartu su Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentais atlikę tiriamąjį darbą parengė „Žaliuosius“ maršrutus, padedančius mokyklą pasiekti dviračiais arba pėsčiomis, ir „Mobiliųjų stotelių“ žemėlapį, kviečiantį į mokyklas savo atžalas vežančius tėvelius įsisodinti ir kitus netoliese gyvenančius mokinius.

 

Miestelių iniciatyvos

 

Mažuose miesteliuose mokyklos į veiklų organizavimą įtraukdavo visą gyvenvietės bendruomenę – rengė bendras talkas, apželdinimo ar aplinkos tvarkymo darbus, sodino sodus, maitino žvėrelius, rengė inkilų kalimo ir kėlimo dirbtuves.

Pavyzdžiui, Kretingos r. Grušlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro ir viso kaimo bendruomenė kartu savanoriavo akcijose „Mes rūšiuojam“, „Darom“, taip pat miško sodinimo ir tvarkymo veiklose, žvėrelių šėrimo, inkilų konstravimo dirbtuvėse.

Darželių iniciatyvos

 

Džiugu, kad per pastaruosius kelerius metus labai išaugo programoje „Darni mokykla“ dalyvaujančių darželių skaičius. Tiesa, šios iniciatyvos kiek kitokios, nes į jų organizavimą ir vykdymą labai aktyviai įsitraukia tėveliai. Švietimo specialistės J. Markevičienės nuomone, tokios iniciatyvos vaikams ypač naudingos, nes formuoja veiklos kartu su suaugusiaisiais, aktyvumo, pilietiškumo, aplinkos tausojimo įgūdžius. Pradinių mokyklų mokytojai pastebi, kad iš „darnių darželių“ atėję vaikai daug aktyvesni, atsakingesni, pasižymi kritiškesniu mąstymu.

Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus lopšelio-darželio „Švelnukas“ kieme atsirado vaikams skirta mušamųjų muzikos instrumentų erdvė, organizuotos drabužių ir šviesos instaliacijų iš antrinių žaliavų kūrimo šventės, lauko žaislų gaminimo dirbtuvės, žolelių arbatų, pačių keptos duonelės ir obuolių pyragų degustacijos.

Kaip sukurti veiklią komandą?

 

„Veiksmingas būdas, padedantis suburti iniciatyvią, kūrybingą, veiklią komandą, – į ją pakviesti skirtingas visuomenės grupes: vaikus, paauglius, tėvelius ir mokytojus“, – įsitikinusi „Darni mokykla“ organizatorė J. Markevičienė. „Pastebėjome, kad mišrios komandos nuveikia gerokai daugiau, jų idėjos įvairesnės, iniciatyvos įdomesnės, sprendžiamos užduotys reikalauja daugiau atsakomybės. Ir mokytojas tokioje komandoje nelieka vienintelis atsakingas už veiklą ir pasiektus rezultatus. Šias metais komandoms iškėlėme naują iššūkį – darnaus vystymosi švietimo temas integruoti ir į kasdienį ugdymo procesą – pamokas mokykloje. Esame tikri, kad jie puikiai susitvarkys“, – savo pastebėjimais dalijasi švietimo specialistė.

 

Kitas svarbus veiksnys, užtikrinantis komandos gyvybingumą, – atsisakyti perdėto kontroliavimo, suteikiant erdvės laisvai bendrauti, savarankiškai veikti, laisvę patiems priimti sprendimus. Vertėtų neužmiršti ir nuolatinės refleksijos – tai leis esant reikalui suteikti reikiamą pagalbą ir įvertinti už pergales.

Vaikai, kartu su suaugusiaisiais spręsdami ekonomines, ekologines, socialines bendruomenės problemas, kurdami darnią mokyklą ir bendruomenę, išmoksta labai svarbių gyvenime dalykų – ugdosi atsakingumą, kritinį mąstymą, empatiją, pasitikėjimą savimi ir tikėjimą bendruomene.

 

Jei kyla klausimų ar norėtumėte prisijungti prie programos, parašykite darnimokykla@lvjc.lt.

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inf.