Lytiškumo ugdymas: kokiu keliu einama?

Kurti visuomenę pradedame dar darželyje, kai vaikai identifikuoja save kaip asmenybes, ima suprasti savo skirtybes, įvertina tai, kad vieni yra mergaitės, o kiti berniukai. Pamažu pradeda formuotis jų charakteriai ir suvokimas, kas esu, ko noriu, ko siekiu… Vėliau – jauno žmogaus pasaulėžiūra. Todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į jo ugdymą. Jaunosios kartos lytinis, dorinis, socialinis, kultūrinis ugdymas – vienas svarbiausių uždavinių, kuriuos atlikti turi švietimo, sveikatos institucijos ir šeima.

 

Rugsėjo 1-osios išvakarėse drauge su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene spaudos konferencijoje dalyvavęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius kalbėjo apie bendrojo ugdymo naujoves. Pasklidus žiniai, kad nuo rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo mokyklose bus pradėta dėstyti lytiškumo programa, žiniasklaidos atstovai teiravosi, ar tikrai suspėta ją parengti, ar staiga nekils nesusipratimų? Iš pradžių buvo iškelta vizija, kad lytiškumo ugdymas bus integruotas į kitus dalykus. Kaip bus iš tiesų?

„Parengta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa mokykloms ir pristatyti keli modeliai, kuriuos mokyklos gali pačios rinktis. Ugdymo plėtotės centras sudarė tam tikrą žemėlapį, į kurių klasių ir kokių dalykų turinį tiesiogiai gali būti integruotas lytiškumo ugdymas. Mokyklai pasiūlyti 4 modeliai apsispręsti, kuriuo keliu jai geriausia eiti“, – teigė viceministras.

 

Švietimo bendruomenėje daug kalbama apie tai, kad svarbiausia dabar atrasti, kaip mokyti. Šis klausimas kyla ne vien tik dėl lytiškumo programos įgyvendinimo, bet ir daugelio ugdomųjų dalykų. Pradėjus įgyvendinti lytiškumo programą mokyklose mokytojams buvo palikta visiška laisvė, kaip, kokias temas ir kur integruoti, kad programa „įvyktų“.

 

Bendrojo ugdymo tarybos posėdyje aptarta…

 

Rugsėjo 21 d. vykusiame Bendrojo ugdymo tarybos posėdyje buvo pristatyta keletas galimų metodikų, bet nė viena nesutikta su aplodismentais. Vienur pritrūko, kitur per daug… Visgi gerai tai, kad metodikos kuriamos. Pasak Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktoriaus Giedriaus Vaidelio, mokykla pati savo bendruomenėje galės priimti nutarimą, kurią metodiką rinktis, kokia informacija naudotis.

 

„Lytiškumo programai įgyvendinti skirta parankinė medžiaga mokytojui buvo parengta pavasarį. Mūsų manymu, šiandien apie 70 proc. programos jau yra mokoma per įvairius dalykus. Kiek sudėtingiau yra su naujomis, subtiliomis temomis, kurios, greičiausiai, dar mažai kur dėstomos. Interneto puslapyje „Ugdymo sodas“ (žr. https://duomenys.ugdome.lt/?%2Fmm%2Fslrus%2Fmed=146%2F794) galima rasti daug medžiagos, aktualių dokumentų, ugdymo priemonių ir t. t., kviečiame naudotis reikiama informacija“, – sakė G. Vaidelis ir pridūrė, jog šiandien visgi keistai skamba, kai mokyklų vadovai ar mokytojai kalba, kad nėra pasiruošę dėstyti šios programos ar kad tai yra visiškai nauja programa. Tai tik parodo, kad mokyklos iki šiol nieko neveikė.

 

„Metodikos, kurios šiandien pristatomos ugdymo tarybai, niekaip neaprobuotos. Kol kas tai yra organizacijų ar aktyvių žmonių pasiūlymai Lietuvos švietimui. Jos galėtų būti įgyvendinamos pagal galiojančią bendrą tvarką. Parduoti šių metodikų mokykloms taip pat nėra leidžiama dėl tos pačios priežasties – jos nėra patikrintos“, – su esama padėtimi supažindino UPC direktorius.

 

„Ar teisingai supratau, kad jeigu kvalifikacijos tobulinimo programos yra akredituotos, jos mokykloms yra siūlomos ir galimos. Visų kitų priemonių, apie kurias šiandien išgirsime, jūs nerekomenduojate?“ – klausė Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, Bendrojo ugdymo tarybos narys Rolandas Kučiauskas. G. Vaidelis patikino: „Tai yra švietimo bendruomenės reikalas – rinktis ar nesirinkti. Švietimo centras, kaip akredituota institucija, bendradarbiaudama su viena ar kita metodikas siūlančia organizacija, gali parengti pedagogams kvalifikacijos kursus, tada mokykla, įgyvendindama lytiškumo programą, galės remtis būtent ta metodika.“

 

Metodikų variantai arba galima pagalba mokytojams…

 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo studijų centro vadovė Giedra Marija Linkaitytė pabrėžė, kad jų centras mokytojų kvalifikacijos tobulinimu užsiima nuo 1997 m. „Mes, kurdami metodiką, gilinomės į kontekstą, išanalizavome, kas yra pasikeitę nuo anksčiau egzistavusių programų, ir taip išsigryninome, ką nauja reikėtų duoti šalies pedagogams, kad jie gebėtų tinkamai įgyvendinti Lytiškumo ugdymo programą. Atradome 4 sritis: savivokos ugdymas, savivaldos ugdymas, kaip mokyti vaikus šių subtilių dalykų, sveikatos ugdymas“, – su metodikos rengimo pradžia supažindino G. M. Linkaitytė ir pabrėžė, kad jų nuostata: „Ne kovoti su pasekmėmis, bet atlikti prevenciją. Vaikai turi būti paruošti įvairiems iššūkiams, o su jais susidūrę, sąmoningai suvokti, kaip reikia elgtis.“

 

„Atlikome mokytojų apklausą, apibendrinome rezultatus ir taip išgryninome mokytojų pageidavimus, ko jiems reikia. Man regis, tai yra procesas, kurį turėtų remti tiek ministerija, tiek kitos organizacijos, nes programą reikėtų nuolat tobulinti pagal poreikius. Mąstome, kaip nepalikti mokytojų vienų su ta informacija, kurią jie gautų pasirinkę mūsų metodiką. Galvojame, kad galbūt derėtų atvykti į mokyklas ir taip palengvinti jiems programos įgyvendinimo pagrindus“, – savo idėjomis dalijosi VDU Švietimo studijų centro vadovė. Ją papildė genetikas, medicinos mokslų daktaras Danielius Serapinas: „Rengdami metodiką, atsižvelgėme į Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) patvirtintą Lytiškumo programą, t. y. stengėmės pabrėžti rizikingo elgesio prevenciją, atsakingą požiūrį į nėštumą, abortų prevenciją, žvelgti į sveikatą kaip į pagrindinę vertybę ir pan. Tai yra blokas temų, kurios, remiantis mūsų metodika, parengiamos pagal naujausias medicinos mokslo žinias. Visi duomenys mokytojams pateikiami pagal pagrindines medicinos įrodymais grįstas metodikas. Jau daug metų vedu seminarus mokytojams ir galiu pasakyti, kad pedagogams, kurie ateina į VDU išklausyti kursų, tai ypač reikalinga. Tiesa, programos ŠMM nėra akredituotos, tačiau universitete jos praėjusios visas įmanomas patikras. Galiu užtikrinti, kad jų lygis ir profesionalumas nė kiek ne žemesnis.“

 

Edukologė, lygių galimybių ir lytiškumo ugdymo ekspertė Vilma Gabrieliūtė drauge su akušere Ieva Girdvainiene pristatė ir siūlė rinktis jų produktą, kuris remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Jų pagrindinė idėja yra ta, kad metodikos pagrindas galėtų būti interaktyvi platforma internete, kuri būtų prieinama visiems pedagogams. „Pasaulyje tokia praktika gaji ir užtikrintai veikia. Ši metodika būtų lengvai prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose“, – mintimis dalijosi metodikos autorės.

 

Šeimos gydytoja Lina Simavičiūtė ir Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro docentė dr. Aurelija Novelskaitė supažindino su savo komandos parengtu metodiniu rinkiniu „Rinkis save“. „Rengti metodinį rinkinį „Rinkis save“ pradėjome tada, kai dar nebuvo įsakymo dėl Lytiškumo programos įgyvendinimo mokyklose. Gydytojos darbas, šeimoje augantys 3 vaikai ir susidūrimas su įvairiomis pasekmėmis, t. y. ligomis, skatino entuziazmą paversti produktu. Bendravimas su tam tikromis institucijomis padėjo suprasti, kad trūksta pasirengimo kalbėtis šiomis temomis. Mūsų produktas – tai autorinis darbas, kurį sudaro metodinis rinkinys ir kitos darbą lengvinančios priemonės. Mūsų metodika skirta pedagogų bendruomenei, nesvarbu, kur ji būtų: centre ar periferijoje“, – sakė L. Simavičiūtė.

 

Dr. A. Novelskaitė pabrėžė: „Metodiką rengėme su būriu skirtingų specialistų, todėl visi galėjome aptarti skirtingus požiūrius ir surasti bendrus sąlyčio taškus. Šis metodinis rinkinys paruoštas mokytojui su pamokų aprašymais ir kartu užduočių knyga mokiniams.“

 

Norint dėstyti naują programą reikia naujų kompetencijų ir technologijų. „Kad mokytojai įgytų naujų kompetencijų, tikrai neužtenka dviejų valandų seminaro. Ir netgi dviejų dienų neužtenka… Metodiką suprantu taip, kad mokytojas, naudodamas aprašymus, galėtų patirti sėkmę. Tas pats kaip receptūra… Jeigu turi patirties ir kepi pagal receptą, tikėtina, kad tau pavyks, jeigu patirties nedaug, tai galbūt ir bus valgoma, bet kiek tai bus pavykę – klausimas. Tokį variantą matau ir su metodiniu rinkiniu „Rinkis save“, sakyčiau, daugybė dalykų netinkamai formuluojama, kai kurios vietos itin silpnos. Netikiu tokių pamokų sėkme, reikia dar padirbėti su šia metodika prieš teikiant mokytojams“, – kritikos ir pastebėjimų negailėjo Lietuvos gimnazijų asociacijos vadovas Vytautas Kantauskas.

 

Taigi su metodikomis susipažinusi Bendrojo ugdymo taryba visgi abejojo, ar jos iš tiesų tinkamos tapti pagalba mokytojui. „Kol šios metodikos taps „tinkamais variantais“, dar reikia įdėti pastangų“, – svarstė Bendrojo ugdymo tarybos nariai…

 

O kokia situacija regionuose? 

 

„Švietimo naujienų“ redakcija kalbino Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos direktorę Angelę Mizerienę.

 

Žinome, kad Jūsų vadovaujama gimnazija jau šiais metais imasi įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą, sakykite, kokie sprendimai dėl šios programos įgyvendinimo buvo priimti savivaldybėje?

Savivaldybėje buvo nuspręsta, kad mokykla pati susitaria ir nusprendžia, kaip įgyvendins programą (skirs valandas mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, integruos į kitas programas, mokomuosius dalykus ar mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numatys ugdymo dalykus, į kuriuos bus integruojama programa, derins integracinius dalykų ryšius, formalųjį ir neformalųjį švietimą, numatys tinkamiausius įgyvendinimo būdus ir metodus). Pedagogai, atsižvelgdami į mokyklos bendruomenės su sveikata, lytiškumo ugdymu(si) bei rengimu šeimai susijusias problemas ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą, mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose numatys prioritetines programos įgyvendinimo sritis.

Lazdijų rajono savivaldybėje vyko sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai metodinio leidinio „Rinkis save!“ pristatymas. Artimiausiu metu VšĮ Lazdijų švietimo centre planuojami mokymai, per kuriuos mokytojai turės galimybę išsiaiškinti esminius Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos akcentus, diskutuoti ir dalytis patirtimi apie tai, kaip realizuoti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą integruojant jos turinį į įvairių dalykų pamokas, neformaliojo švietimo veiklas.

 

Kaip ketinama lytiškumo ugdymą dėstyti Jūsų mokykloje? Pasirinkote integruotą dėstymo modelį ar bus dėstomas atskiras dalykas? Ar mokytojai jaučiasi tinkamai pasirengę ir galintys su mokiniais kalbėtis įvairiais lytiškumo klausimais?

Nuo rugsėjo 1-osios pradėjome integruoti į bendruosius dalykus – biologiją, dorinį ugdymą, kūno kultūrą, klasių valandėles. Tai nėra visiškai nauja programa. Iki šių mokslo metų buvo integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa. Taigi kai kurios programos nuostatos, temos buvo ir anksčiau ugdomos. Daugiau nerimo kelia lytiškumo ugdymo temos. Mokytojams trūksta metodinių žinių, ne visi pasirengę ir drįs kalbėti jiems nepatogiomis temomis (ypač vyresnėse klasėse). Suprantame, kad daug medžiagos galima rasti internete. Bet ar ji yra tinkama? Mokytojai sutinka, kad yra temų, kurioms išdėstyti jie turi pakankamai kompetencijų, gali kalbėtis. Bet yra temų, kurias turėtų dėstyti tik specialiai tam paruošti mokytojai ar dėstytojai specialistai.

Kviesimės visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, profesionalius medicinos darbuotojus, kitus specialistus. Pagelbės Lazdijų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Džiugina tai, kad bus vedami papildomi mokymai ir seminarai Lazdijų švietimo centre. Tik bendradarbiaudami su kitomis institucijomis galėsime sėkmingai įgyvendinti programą. Vieni mokytojai to nepadarys.

 

UPC surengti mokymai metodinių būrelių nariams, asociacijų atstovams, kaip dėstyti lytiškumo ugdymo programą (300 mokytojų iš visos Lietuvos). Ar Jūsų mokyklą šių mokymų informacija pasiekė?

Mūsų gimnazijos atstovai dalyvavo Alytuje vykusiame užsiėmime. Tačiau šių mokymų nepakanka.

 

Kokios informacijos Jums vis dar trūksta?

Lytiškumo temą nagrinėjant su mokiniais, būtina tinkamai paruošta metodinė medžiaga, kokiais moksliniais faktais rekomenduojama remtis, o kokiais ne, kad mokiniams būtų pateiktas kokybiškas lytiškumo ugdymas, skatinantis kritinį mąstymą, atsakingų sprendimų priėmimo įgūdžius ir pan. Reikalingi seminarai, vadovėliai, mokymai, kaip ir apie ką su tam tikro amžiaus grupėmis kalbėti, taip pat praktiniai įgūdžiai, t. y. veiksmingi metodai, teorinė ir praktinė medžiaga. Be to, šios programos koordinatorius turėtų būti specialistas, kuris ne tik koordinuotų programos įgyvendinimą, bet ir pats galėtų dėstyti temas. Metodinė medžiaga brangi, trūksta lėšų jai įsigyti.

 

Akivaizdu, kad šalies mokytojai pasimetę, tačiau vis tiek imasi įgyvendinti programą. Kadangi lytiškumo ugdymo mokykloje tema – didelė ir jautri, apie tai kalba beveik visi. Žurnalistas Andrius Tapinas internete transliuojamoje „Laisvės TV“ laidoje taip pat gvildeno lytiškumo ir jo ugdymo pasaulio ir mūsų šalies mokyklose temą.

 

Šiek tiek statistikos…

 

„Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atliko vyresniųjų klasių mokinių lytinės elgsenos ir žinių apie lytiškai plintančias infekcijas tyrimą sostinės mokyklose. Kas ketvirtas mokinys jau buvo turėjęs lytinių santykių. Santykių pradžios amžius svyravo nuo 12 iki 18 metų. Kas 4 mergina ir kas 5 vaikinas susidūrė su neplanuoto nėštumo baime. Kas 20 mergina ir kas 10 vaikinas bijojo lytiškai plintančių infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 2000 nėščių paauglių, iš kurių pusė nutraukia nėštumą“, – statistikos duomenimis dalijosi žurnalistas A. Tapinas.

 

Užkrečiamųjų lygų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. pusė naujai užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) buvo jaunimas iki 29 metų. Tų pačių metų Lietuvos statistikos departamento metraštis rodo, kad Lietuvoje gimdė 13,3 iš 1000 15–19 metų amžiaus grupės merginų – du kartaus daugiau nei Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Lietuva pagal šį rodiklį yra aštunta nuo galo Europos Sąjungoje.

 

O kaipgi pasaulyje?

 

„Norvegijos nacionalinis transliuotojas rodo atvirą laidų ciklą apie brendimą. Norvegai neužsiima pasakomis apie bitutes ir paukščiukus, lytinį žmogaus brendimą ir lytinius santykius pateikia tokius, kokie jie yra. Olandijoje lytiškumo pamokos pradedamos dar darželyje. Žinoma, darželinukams nepasakojama apie seksą, tačiau jie mokomi, kad meilės ir santykių temos nėra tabu ir apie jas reikia kalbėtis atvirai. Antrokai supažindinami su lyčių stereotipais. Vienuolikmečiai kalba apie lytinius santykius ir kontracepciją. Atrodo, kad atviras kalbėjimas duoda naudos. Paauglių nėštumas Olandijoje yra vienas žemiausių pasaulyje. O štai Lenkijos valdžia yra nusprendusi, kad ankstyvas lytinis ugdymas prieštarauja konstitucijai ir galimas tik kaip pasirenkamasis dalykas. Ketvirtadalis pasirenkamojo dalyko mokytojų yra kartu ir tikybos mokytojai, todėl jų pamokose aiškinama, kad homoseksualūs asmenys turėtų būti priverstinai gydomi ir pan. Mūsų valstybės požiūris yra tarp rytų ir vakarų, bet vis tiek arčiau Lenkijos“, – teigė A. Tapinas. Jis pateikė VDU Teologijos prof. Birutės Obelenienės ir prof. Kęstučio Pukelio mintis: „Esminė lytinio ugdymo paskirtis – valios ugdymas, siekiant parengti jauną žmogų lytinių instinktų prabudimo fazei ir apvaldyti jų chaotišką veikimą žmogaus kūne bei sieloje esant dvasingumo paradigmai (skaistumui).“ Abu VDU profesoriai toliau teigia: „Lytinis švietimas neturi įtakos tam, kad retėja paauglių nėštumų ir lytiškai plintančių ligų skaičius. Naujausi tyrimai įrodo, kad lytinio švietimo ir palankių jaunimui paslaugų bei kontraceptinių priemonių prieinamumas taip pat nėra veiksmingas.“ Akivaizdu, kad tikrasis lytiškumas mums, kaip ir kaimynams lenkams, vis dar tabu, bet svarbiausia, kad tuo keliu bent jau mėginame eiti.

 

Anot A. Tapino, programa yra, bet mokytojų niekas tam neparuošė. Atsiranda pavienių iniciatyvų, kaip kad Vilniaus savivaldybė už 12 tūkst. eurų parengė priemonių jaunuoliams „Būti vyru“ ir „Būti moterimi“, kurias sutrumpintai pavadino BMV. Leidinio specialistai teigia, kad saugiausi lytiniai santykiai yra telefonu.

 

Asmeninės iniciatyvos veikia…

 

Jaunimo sveikatinimo centro (VGN) gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė yra itin iniciatyvi, nestokoja puikių idėjų, augina dvi dukras ir atsakingai žvelgia ne tik į savo šeimos, bet ir į mūsų visų vaikų bei jaunimo švietėjiškų poreikių tenkinimą. Pastebėjusi, kad Vilniaus gimdymo namuose yra tinkamų, nenaudojamų patalpų, kurias būtų galima išnaudoti prasmingai, gavusi VGN vadovų palaiminimą, 2016 m. ėmėsi veiklos. Gydytojos idėja – skaityti paskaitas vaikams ir jaunimui apie asmens higieną ir lytiškumą – dabar jau įgyvendinama antrus metus iš eilės. R. Liutkevičienė savo idėjas išsakė ir tuometinei švietimo ir mokslo viceministrei Nataljai Istominai-Fatkulinai. Buvo minčių bendradarbiauti per TAMO elektroninį dienyną, tačiau, matyt, besikeičiant valdžioms visos idėjos liko užmarštyje. Visgi gydytojos akušerės-ginekologės projektas veikia.

 

Ji pati savo ruožtu vyksta į mokyklas ir kviečia mokytojus su mokinių grupėmis atkeliauti į VGN, išgirsti ir sužinoti apie tinkamą higieną, sveiką mitybą ir kitus tiek berniukams, tiek mergaitėms opius klausimus, apie kuriuos kartais nejauku kalbėtis su tėveliais, mokytojais ir pan. Deja, dažniausiai išgirstamas atsakymas, kad toli, nepatogu, nėra kaip atvykti… R. Liutkevičienės nuomone, tiesiog nėra noro. Kaip pavyzdį pateikė netoli vienos mokyklos veikiančią kavinukę, kurioje per pertraukas susidaro mokinių eilės, o kava ten kainuojanti beveik 3 eurus. Vadinasi, mokiniai autobuso bilietui pinigų tikrai turi ir iki VGN atvykti galėtų, tiesiog nėra susidomėjimo nei iš mokytojų, nei iš mokinių pusės. Gydytoja apgailestavo, kad dar ir šiais laikais daugelis tėvų bijo ir nemoka atvirai bendrauti su savo vaikais, todėl tenka priimti ir nepilnamečių gimdymus, susidurti su įvairiomis jų ligomis. Visų šių dalykų būtų galima išvengti, jei jaunimas turėtų daugiau informacijos, kurią ne tik išgirstų, bet mokėtų pasinaudoti.

Gydytoja R. Liutkevičienė sako: „Asmens higiena – tai ne tik tinkamas rankų nusiplovimas. Tai gebėjimas apskritai tinkamai save prižiūrėti, nusiprausti tarpvietę, pasirūpinti pažastų higiena. Ne visi mokytojai galėtų mokiniams paaiškinti, kaip tai daryti. O ką jau kalbėti apie menstruacijų ciklus, lytinius santykius, kontraceptines priemones, jų pasirinkimo variantus, šeimos planavimą ir kitus dalykus. Medikui reikia daugybę metų mokytis, kad lengvai galėtų kalbėti ir atsakyti į visus su šiomis temomis susijusius klausimus.“

Gydytoja sakė susipažinusi su Švietimo ir mokslo ministerijos lytiškumo programa, tačiau nuoširdžiai mananti, kad mokytojams bus be galo sunku dėstyti šį dalyką per pamokas ir jį integruoti. Be to, jos nuomone, tikrai nepakanka mokytojams surengtų kelių seminarų, kad galėtų aiškiai vaikams ir jaunimui išdėstyti ne tik apie higieną, bet ir apie pasirengimą šeimai, lyčių skirtybes, kontracepciją ir t. t. Pirmiausia, tai vaikai nenusiteikę apie tokius dalykus išgirsti iš savo mokytojų lūpų. R. Liutkevičienės manymu, kalbėtis su vaikais ir jaunimu šiais klausimais – sunkus, juodas darbas. Pasak jos, būtent ligoninėje gydytojas gali labai aiškiai ir nuosekliai sudėlioti svarbiausius akcentus net ir tų mokinių galvose, kurie, greičiausiai, savų mokytojų neišgirstų.

Paskaitos nemokamos. Tereikia iš anksto užsiregistruoti. Mokytojai gali pasirinkti jiems aktualias temas pagal atsivedamų mokinių amžių ir poreikį: „Mergaitėms apie mergaites. Berniukams apie berniukus“ (N-12), „Asmens higiena“ (N-9), „TOS – mergaičių-moterų dienos“ (N-12), „Vizitas pas ginekologą. Ar verta bijoti?“ (N-16), „Kaip apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo?“ (N-16), „Lytiniu keliu plintančios ligos“ (N-16), „Nenuodyk savęs“ (N-12), „Valgyk sveikai. Sveikata – tavo turtas“ (N-9).

(žr. www.vgn.lt/lt/apie_mus/jaunimo_sveikatinimo_centras.html)

 

Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa įgyvendinama, nors tikslus kelias dar ir nėra aiškus. Bendrojo ugdymo taryba priiminėja sprendimus, verslas, įvairios organizacijos ir švietimui neabejingi asmenys kuria metodikas, vyksta pamokos… Pasak UPC Ugdymo turinio skyriaus metodininkės Violetos Jonynienės: „Programoje parašyta, ko reikia siekti, koks turi būti rezultatas. Vadinasi, kiekviena metodika turi vesti į rezultatą. Nereikia kurti naujų tikslų ir uždavinių, tiesiog svarbu įsigilinti į programos tikslą ir galvoti, kaip jį galima pasiekti.“ O iš tiesų – kaip?

 

Aušra ŽIDŽIŪNIENĖ