Pasakojimai iš „Pasakojimų dėžutės“

Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) misija – aprūpinti regos ir kitą negalią ar sutrikimą turinčius žmones informacija. Biblioteka leidžia visų specialiųjų formatų leidinius, skirtus specialiųjų poreikių turintiems žmonėms: garsines knygas ir žurnalus, spaudinius Brailio raštu ir padidintu šriftu, daugiafunkcius DAISY formato leidinius (skirtus besimokantiesiems ir studijuojantiesiems). Visi bibliotekos padaliniai ne tik atlieka pagrindines savo funkcijas, bet ir organizuoja įvairius renginius: susitikimus, konkursus, koncertus, parodas. LAB itin aktyviai vykdo projektinę veiklą, nuolat įgyvendindama naujas idėjas ir pritaikydama ar kurdama vis naujas paslaugas tikslinėms grupėms.

 

„Jausti – vadinasi, matyti“

 

Jau daugiau kaip 10 metų LAB skatina kurti liečiamąsias (taktilines) knygas ir iliustracijas (skelbiami konkursai), biblioteka jau yra sukaupusi nemažą šių knygų kolekciją. Liečiamųjų knygų iškiliosios iliustracijos, per kurias nematantys ar blogai matantys vaikai, dar nemokantys skaityti, pažįsta pasaulį, yra kuriamos iš įvairių medžiagų ir įvairiomis technikomis (neriamos vąšeliu, mezgamos virbalais, siuvamos, klijuojamos). Jos turi labai gerai atvaizduoti objektą – taip, kad nematantis vaikas jį suvoktų. Iš liečiamųjų knygų kūrimo ir jų sklaidos per edukacines ekskursijas patirties kilo projekto „Jausti – vadinasi, matyti“ įvairių edukacinių veiklų idėjos.

 

„Pasakojimų dėžutė“ – vienas populiariausių projektų. Tęstinis projektas vykdomas jau antrus metus. Jo idėja kilo norint įtraukti į bibliotekos bendruomenę dvi ribines, vertinant pagal amžiaus kriterijų, potencialių skaitytojų grupes – ikimokyklinio amžiaus vaikus ir senjorus. Senjorams skirta „Garsinių leidinių serija vyresnio amžiaus žmonėms“, vaikučiams – „Pasakojimų dėžutė“. Šiuo metodu siekiama literatūros kūrinį pristatyti per garsinį skaitymą, perteikiant vaizdais, pasitelkiant pieštus veikėjus ar jų lėles, sukuriant mažąjį spektaklį. Tai būdas regėjimo ar kitų sutrikimų turintiems vaikams patirti ir suvokti istoriją, padėti mokytis sąvokų.

 

Projektą pradėjome pirmiausia galvodami apie 6–10 metų amžiaus regos negalią turinčius vaikus. Domėjomės „Pasakojimų dėžučių“ (angl. Story Box) metodo taikymo patirtimi pasaulyje, konsultavomės su regos negalią turinčių žmonių bendruomene, neregių vaikų tėvais, su jais dirbančiais specialiaisiais pedagogais. Po ilgų diskusijų nusprendėme, kad literatūros kūrinį geriausia pristatyti per mažuosius spektaklius su liečiamaisiais veikėjais.

 

Pirmiausia, žinoma, reikėjo parinkti pačius literatūros kūrinius. Konsultuojami Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) pradinių klasių bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Rūtos Petkevičienės, pasirinkome rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus „Ąsotis“ ir „Arbatos klubas“. Apsakymuose kalbama apie vaikams pažįstamą aplinką. Tai trumpos istorijos, atitinkančios mūsų pasirinkto amžiaus vaikų „dėmesio trukmę“. LASUC pedagogių manymu, spektakliukai taip pat galėtų mokyti buitinių įgūdžių ir bendravimo.

 

Kol R. Petkevičienė ir LASUC dailės mokytoja Giedrė Rečiūnienė kūrė liečiamuosius veikėjus, mums reikėjo sukurti „pjeses“, kuriose būtų mažai tiesioginės kalbos. Istorijas šiek tiek papildėme – įtraukėme naujų veikėjų, prisistatančių žiūrovams ir papasakojančių apie „savo savybes“. Pavyzdžiui, Virdulys moka greitai užvirti vandenį arbatai, tačiau jį liesti reikia atsargiai, nes kai vanduo užverda, būna labai karštas. Su Cukrine gali draugauti, jei mėgsti saldžią arbatą. Tada reikia mandagiai paprašyti: „Prašau paduoti man cukraus“. „Ąsočio“ istorijos gėlės irgi pasakoja apie save – kur jos auga, kaip atrodo. Aguona pasigiria, kad subrandina mažas juodas sėklytes… Visus liečiamuosius veikėjus mažieji žiūrovai gali patyrinėti rankomis, pajusti jų dydį, formą, tekstūrą, iškilias detales.

 

Pradinius spektakliukų variantus išbandėme tiek su nematančiais, tiek su reginčiais vaikais. Projekto premjera LASUC vyko pernai, rugsėjo 1-ąją. Nors „Pasakojimų dėžutę“ kūrėme regos negalią turintiems jaunesniojo amžiaus vaikams, sėkmė įvairiose auditorijose parodė, kad šis metodas yra universalus – mažieji spektakliai su liečiamaisiais veikėjais palankiai sutikti įvairaus amžiaus, įvairią negalią ar sutrikimų (judėjimo, suvokimo, autizmo spektro) turinčių vaikų ir jaunuolių, taip pat jie puikiai tinka ir neįgaliesiems.

 

Projekto veiklos puikiai siejasi su LAB misija ir išplėstomis bibliotekos tikslinėmis auditorijomis, nebeapribojamomis regos negalia. Būtent „Pasakojimų dėžutės“ istorijos mus priartino prie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų. Tokios bendravimo patirties neturėjome, todėl konsultavomės su Kauno Prano Daunio ugdymo centro direktore ir pedagogėmis.

 

Džiaugiamės, kad sėkmingu LAB projektu susidomėjo ir profesionalus aktorių kolektyvas – „Knygos teatras“. Šio teatro vadovė ir režisierė Redita Dominaitytė, papildžiusi dvi LAB pasirinktas istorijas dar viena, sukūrė spektaklį „Trumpos istorijos apie…“. Tai pirmasis spektaklis vaikams „Knygos teatro“ repertuare. Galime didžiuotis, kad mūsų veikla įkvepia talentingus aktorius.

 

„Sukurk svajonių puodelį“

 

LAB „Pasakojimų dėžutėje“ telpa ne tik mažieji spektakliukai, bet ir edukaciniai užsiėmimai. Siekėme, kad jie būtų susiję su mūsų istorijomis, todėl sukūrėme dvi edukacines programas – „Sukurk svajonių puodelį“ ir „Vasaros kvapų ryšulėlis“.

Edukacija „Sukurk svajonių puodelį“ natūraliai išsirutuliojo iš „Pasakojimų dėžutės“ istorijos „Arbatos klubas“, kuriame dalyvauja labai charakteringi puodeliai. Užsiėmimo pradžioje paaiškinama, kokį svarbų vaidmenį regos negalią turinčių žmonių gyvenime atlieka lytėjimas, parodomos liečiamosios knygelės, papasakojama, kokių reikia laikytis reikalavimų, kad iliustracijos ne tik gražiai atrodytų, bet ir būtų naudingos. Atlikdami praktines užduotis vaikai pradeda suprasti, kuo gi liečiamosios iliustracijos skiriasi nuo paprastųjų. Naudodamiesi skirtingų faktūrų popieriumi, įvairiomis medžiagomis dirbtuvių dalyviai kuria ir karpo norimų formų ant pagrindo klijuojamus puodelius, puošia juos detalėmis. Kadangi įžangoje pabrėžiama, kaip nematantys vaikai suvokia iliustracijas, dirbtuvių dalyviai labai atsakingai kuria svajonių puodelius ir stengiasi, kad jie tikrai būtų suprantami nematančiam draugui. Patys dažnai užsimerkia ir liesdami, čiuopdami bando suvokti savo sukurtus objektus. Užsiėmimo pabaigoje aptariame rezultatus. Vaikai pasidalija, kokią žinutę savo sukurta iliustracija nori perduoti. Žinia, kurią šiomis dirbtuvėmis siunčiame, dirbtuvių dalyvius tikrai pasiekia. Jie klausinėja, kaip neregiai atlieka tam tikrus veiksmus, kaip skaito, mokosi ir pan.

 

„Vasaros kvapų ryšulėlis“

 

Ši edukacija sujungė abi „Pasakojimų dėžutės“ istorijas – „Arbatos klubą“ ir „Ąsotį“. Juk iš „Ąsočio“ istorijoje dalyvaujančių vaistažolių, jas sudžiovinus, galima žiemą užsiplikyti kvapios arbatos. Iš pradžių vaikai supažindinami su augalų džiovinimo ir laikymo ypatumais, paskui kiekvienas dirbtuvių dalyvis kuria savo kvapų ryšulėlį – ant lininio audinio beria žiupsnelį sudžiovintų augalų ir virvele suriša. O pabaigoje savo ryšulėliui dar nupiešia etiketę. Šiose dirbtuvėse atkreipiamas dėmesys į tai, kokį vaidmenį neregių ir silpnaregių kasdienybėje atlieka kvapai. Praktinė užsiėmimo dalis suteikia žinių apie kvapiųjų augalų mišinių gamybą. Ugdomas kvapų suvokimas, lavinami rankų darbo įgūdžiai, skatinamas nevartotojiškas požiūris į gėrybes, kurias suteikia gamta, ir žinios, ką galime pasigaminti savo rankomis. Vaikams labai smagu matyti rezultatą – kvepiantį ryšulėlį. O piešiniai ar užrašai ant etikečių aiškiai parodo, kad dirbtuvėse pateikta informacija pasiekė vaikus.

Džiugu, kad mūsų edukacijose dalyvauja įvairaus amžiaus vaikai – nuo darželinukų iki šešiolikmečių. Ši patirtis parodė, kad nors „Z“ karta yra technologijų čiabuviai, jie labai pasiilgę ir paprastų veiklų. Tinkamu formatu ir jautriai pateikta informacija lengvai randa kelią į jų širdis. Tad neketiname sustoti ir jau brandiname naujas edukacijas. Sekite mūsų naujienas!

 

Apie biblioteką

 

LAB veikia kaip sistema, kurią sudaro bibliotekos centras Vilniuje, penki teritoriniai padaliniai (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje), paslaugų punktų, įkurtų miestų ir rajonų viešosiose bibliotekose, senelių globos namuose, rajoninėse Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos ir kitose įstaigose, tinklas. Biblioteka teikia paslaugas visais jiems priimtinais būdais – stacionariai, paštu, į namus ir virtualiai, per LAB sukurtą Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą (ELVIS).

 

Rasa JANUŠEVIČIENĖ, Dalia BALČYTYTĖ

 

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.