Lietuvos ir užsienio anglų k. mokytojų išvados po karantino

Pasaulinė pandemija ir dėl jos įvesti griežti karantino apribojimai tapo prielaida didžiausiam švietimo sistemos eksperimentui tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse – masiškai persiorientuota į nuotolinį mokymą. Tokių neeilinių mokslo metų pabaigoje apie tai, ko šis pokytis išmokė, kokius trūkumus ir privalumus atskleidė, pasakojo dviejų skirtingų šalių anglų kalbos mokytojos, kurių patirtį įdomu palyginti, nes jos moko vaikus pagal tą pačią programą. Viena iš jų dirbanti Lietuvoje, kita – Slovakijoje.

Mokytojai daug ko išmoko

 

Pasak Alos Chvostovos, Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytojos metodininkės ir Tarptautinio bakalaureato mokytojos, Lietuvoje įvestas karantinas į mokymo procesą įnešė daug sąmyšio. Mokyklos administracijoms ir mokytojams reikėjo greitai keisti mokymo proceso eigą ir prisitaikyti prie naujos realybės, reikalavimų ir techninių galimybių.

„Karantino metu įgyta patirtis yra milžiniška. Ši ekstremali situacija dar kartą parodė, kaip greitai gali mobilizuotis žmonės ir pakeisti savo darbo metodus, apimtis, laiką ir vietą, siekdami geriausio rezultato“, – sakė A. Chvostova.

 

Kad perėjimas prie nuotolinio mokymo nebuvo labai lengvas pripažino ir vienos iš Bratislavoje veikiančių gimnazijų anglų kalbos mokytoja Lydia Kotuličova. Pasak jos, mokymo internetu pirmiausia teko išmokti pačiai mokytojai.

„Iš pradžių man visa tai buvo labai nauja ir neįprasta. Net nežinojau, kaip mūsų naudojamoje platformoje sukurti testą. Tačiau turėjau greit viską perprasti ir užtikrinti, kad darbas su vaikais nenutrūktų“, – teigė slovakė mokytoja L. Kotuličova.

Jos teigimu, darbas karantino metu privertė suprasti, kad visi turi apsišarvuoti kantrybe ir nuolat priminti sau apie neeilines gyvenimo aplinkybes. Gyvendami ramų gyvenimą būname tai pamiršę.

Gelbėjo priemonių įvairovė

 

A. Chvostovos manymu, bet kurioje sistemoje, taip pat ir švietimo, labai daug priklauso nuo asmenybės – jos kūrybingumo, lankstumo ir sąžiningumo. To turime mokyti ir vaikus.

„Mokymo metodai ženkliai nepasikeitė, tačiau įgavo naujas formas – mokiniai atliko daug kūrybinių užduočių: paruošė trumpų filmukų, pristatymų bei dialogų. Mokant nuotoliniu ir mišriu būdu padeda, kai pats vadovėlis yra sukonstruotas taip, kad didelis dėmesys būtų skirtas ne tik kalbiniams įgūdžiams (skaitymui, rašymui, klausymui ir rašymui) tobulinti, bet ir bendrosioms kompetencijoms ugdyti. Karantino pradžioje mums labai padėjo „Gateway“ vadovėliai, kurie turi visą paketą elektroninių įrankių: pratybos, testų rinkiniai ir papildomų užduočių bankas. Taip pritaikytos priemonės suteikia mokytojui puikias galimybes tobulėti ir skatinti mokinius mokytis kitaip, neįprastai“, – pasakojo Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

 

Jos kolegė iš Slovakijos, dirbanti su tomis pačiomis ugdymo priemonėmis, sako karantino metu stengusis kiek įmanoma nekeisti mokymo proceso, daryti viską, kas būtų daroma įprastai, tačiau internetu.

„Mokiniams labiausiai patikusi mokymo forma buvo diskusijos. Jiems taip pat imponavo paveikslėlių apibūdinimai ir jais paremtų istorijų kūrimas. Daug mokymo ir mokymosi vyko žodžiu, o vadovėlių struktūra padėjo išlaikyti nuoseklią mokymo liniją“, – teigė L. Kotuličova.

Sąžiningumo iššūkis

 

Paklausta apie įžvalgas, išmoktas pamokas ir pastebėjimus apie darbą pandemijos metu, Šiauliuose dirbanti mokytoja tikino, kad visi: mokyklos administracijos darbuotojai, mokytojai ir mokiniai daug sužinojo apie mokymo bei mokymosi proceso galimybes.

„Visi įsitikinome, kad pateikus aiškius reikalavimus, nurodymus ir vertinimo kriterijus procesas gali vykti sklandžiai net jo neprižiūrint „gyvai“. Iš mokytojų darbas pandemijos metu pareikalavo skirti daug laiko užduočių ruošimui ir vertinimui, o iš vaikų – išmokti planuoti savo laiką ir atlikti užduotis tiksliai ar/ir kūrybiškai“, – teigė A. Chvostova.

 

Antrą kartą įveikti nuotolinio mokymo iššūkį jau būtų daug lengviau. Pasak mokytojos, didžiausia problema naujai sukurtame ugdymo procese, su kuria susidūrė daug kas, tai – akademinis sąžiningumas.

„Mokėjimas naudotis plačias galimybes atveriančiu internetu sąžiningai, nekopijuojant svetimų minčių ir darbų, yra iššūkis mūsų visuomenei. Turime dėti pastangas, kad ir mokiniai, ir jų tėvai suprastų, kuo intelektinio kūrinio vagystė skiriasi nuo citavimo“, – pabrėžė Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

 

Kaip išlaikyti ugdymo kokybę?

 

Lietuvoje dirbanti A. Chvostova tikina, kad anglų kalbos mokymas yra labai glaustai susijęs su komunikacija. Anot jos, anglų kalba šiais laikais yra visur, o jaunimo gyvenime jos netgi daugiau nei mokytojų. Todėl bendravimo ir bendradarbiavimo metodai pamokų metu veikė geriausiai.

„Visada pabrėžiu, jog kalbinės priemonės, kurias mes naudojame, atspindi mus kaip asmenybes. Šiuolaikinio jaunimo anglų kalbos žodynas yra labai platus ir daugelio iš jų šnekamoji kalba yra puiki. Mūsų pareiga yra parodyti mokiniams kalbos stilių įvairovę, jų pritaikymo būdus. Manau, jog reikia išnaudoti vaikų gebėjimą naudotis mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais – tam tinka komunikacinio tipo grupinės užduotys. Tikiu, jog mokymo kokybę padeda išlaikyti kūrybiškas požiūris į mokymąsi ir mokymą“, – aiškino Didždvario gimnazijos mokytoja.

Mokinių reakcijos buvo skirtingos

 

Kol mokytojai prakaitavo ir stengėsi kuo geriau įsisavinti nuotolinio mokymo vingrybes, mokiniai, pasak Šiaulių pedagogės, reagavo entuziastingai.

„Mokytis sėdint priešais kompiuterį jiems nėra neįprastas būdas. Jie jautėsi kaip žuvys vandenyje. Pamokose, skirtose mokslo metų refleksijai, daugelis mokinių minėjo, jog jiems patiko toks mokymosi procesas, jie jautėsi saugūs. Tačiau nemažai jų paminėjo, kad labai pasiilgo „gyvo“ kontakto: draugų ir mokytojų“, – atskleidė A. Chvostova.

 

Jos manymu, ypatingai nuskriausti pasijuto abiturientai, kuriems stresas dėl baigiamųjų egzaminų trukdė mokytis. Be to, daugelis minėjo, kad mokymasis mokykloje, pamokos su mokytojais padėtų jaustis saugiau ir atlieptų jų asmeninius poreikius.

Bratislavos gimnazijos mokytojos teigimu, jos mokiniai iš pradžių atrodė sutrikę ir kiek pasimetę. Tačiau po kurio laiko ir jie apsiprato su naujomis sąlygomis.

 

„Galiu pasakyti, kad dauguma mano mokinių yra darbštūs, organizuoti ir uoliai dirbantys jaunuoliai. Jie beveik nepraleidinėjo pamokų, atlikinėjo testus ir namų darbus“, – džiaugėsi L. Kotuličova ir pridūrė, kad net praleidžiantieji pamokas vėliau vis tiek atlikdavo namų darbus.

Mokytoja tikina, kad didelis jos mokinių dėmesys anglų kalbai yra įprastas reiškinys, mat baigiamąjį savo egzaminą jaunuoliai Slovakijoje privalo laikyti užsienio kalba, o dauguma jų renkasi būtent anglų.

Pataria išnaudoti resursus ir linki kantrybės

 

Stebėdama kolegų darbą mokytoja A. Chvostova sako tikinti, kad anglų kalbos mokytojai yra privilegijuoti. Jos teigimu, visas anglakalbis virtualus pasaulis yra jų paslaugoms. Tai – ir „YouTube“ platforma, „TED Talks“ pranešimai, naujienų portalai, filmai, interviu – viskas gali būti panaudota anglų kalbos pamokoms. Mokytojos teigimu, priemonių įvairovė žymiai palengvina darbą su suteikia ugdymui kokybės – tam padeda ne tik viešai prieinami resursai, tačiau ir platūs vadovėlių komplektai, visiškai pritaikyti nuotoliniam darbui, kaip „Gatveway“. Deja, bet kitų dalykų mokytojai neturi tokio plataus pasirinkimo.

„Linkiu kolegoms nebijoti naudotis esamais resursais, pritaikyti juos pagal savo bei mokinių poreikius. Tada pamoka taps įdomi ir kūrybinga“, – sakė Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytoja A. Chvostova.

 

Savo ruožtu Bratislavoje dirbanti L. Kotuličova visiems mokytojams linki nepamiršti, kad visi gyvename neįprastu laiku, anksčiau nepatirtomis aplinkybėmis.

„Reikia tikėtis, kad daugiau nieko panašaus ir nepatirsime, o kol kas visiems mums linkiu išlikti kantriems ir susikaupusiems“, – pabrėžė anglų kalbos mokytoja iš Slovakijos.