Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrių susitikime – dėmesys profesiniam mokymui ir tautinių mažumų švietimui

Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė penktadienį ministerijoje vykusiame susitikime su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska aptarė tautinių mažumų švietimą abiejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi. Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.

Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Lietuvos ir Lenkijos ministrės patvirtino siekį, kad bendra švietimo ekspertų grupė iki metų pabaigos pateiktų siūlymus, kaip sudaryti tautinių mažumų mokyklų mokiniams kuo geresnes sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą.

Ministrė A. Zalevska kaip vieną iš kalbos stiprinimo mokymo priemonių Lenkijoje paminėjo lenkų kalbos mokymą tautinių mažumų darželiuose. Lietuvoje taip pat siekiama intensyvinti lietuvių kalbos ugdymą švietimo įstaigose tautinių mažumų kalbomis.

„Sutarėme sudaryti bendrą ekspertų grupę, kuri analizuos visus iššūkius, priežastis, kurios lemia pasiekimų skirtumus, kokie yra iššūkiai kalbant tiek apie ugdymo priemones, vadovėlius, tiek apie ugdymo programas, mokytojų kompetenciją. Išanalizavę šiuos iššūkius iki metų pabaigos premjerams pateiksime konkrečias priemones“, – sakė ministrė J. Petrauskienė.

 

Ministrė A. Zalevska kaip vieną iš kalbos stiprinimo mokymo priemonių Lenkijoje paminėjo lenkų kalbos mokymą tautinių mažumų darželiuose. Lietuvoje taip pat siekiama intensyvinti lietuvių kalbos ugdymą švietimo įstaigose tautinių mažumų kalbomis.

„Jaunimui būtina sudaryti visas galimybes įgyti laikmečio iššūkius atitinkantį išsilavinimą – tiek lenkų kilmės mokiniams, gyvenantiems Lietuvoje, tiek lietuviams, gyvenantiems Lenkijoje“, – sakė ministrė A. Zalevska.

 

Ministrė J. Petrauskienė džiaugėsi, kad abiejų šalių Vyriausybės mato švietimą kaip vieną didžiausių prioritetų. „Kiekvieno piliečio išsilavinimas abiem valstybėms yra labai svarbus, nes investicija į žmogų lemia abiejų valstybių gerovę. O švietimas yra sritis, kuri tikrai gali nutiesti strateginės partnerystės tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar kalbame apie lenkų vaikus Lietuvoje, ar lietuvių vaikus Lenkijoje, svarbu, kad vienodai gerai mokėtų tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą abiejose šalyse“, – pabrėžė J. Petrauskienė.

Lietuvoje veikia 77 mokyklos, kuriose lenkų mokomąja kalba 2017–2018 m. m. mokėsi 11,2 tūkst. mokinių. Lenkijoje veikia 4 lietuviškos mokyklos, kuriose mokosi per 400 mokinių.

 

Lenkijos švietimo ministrė domėjosi Lietuvos patirtimi pertvarkant profesinio mokymo sritį.

Lietuva šiuo metu vykdo profesinio mokymo sistemos pertvarką, kuria stiprinama sąveika tarp mokymo ir darbo rinkos. Keičiamas profesinio įstaigų valdymas, įtraukiant į dalininkus verslo atstovus. Siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą pereinama prie modulinio mokymo, kuris leis profesines mokyklas pasirinkusiems asmenims kiek galima greičiau įsidarbinti ir prisitaikyti darbo vietose. Siekiant užtikrinti racionalų išteklių panaudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą, pertvarkomas profesinio mokymo įstaigų tinklas.

 

Lenkijoje taip pat vyksta profesinio mokymo reformos darbai. Profesinio mokymo reformos tikslas – išnaudoti jaunų žmonių potencialą ir paskatinti juos rinktis profesines mokyklas kaip patrauklų ugdymo kelią ir asmeninio tobulėjimo galimybę. Lenkija planuoja atidaryti dviejų lygių profesines mokyklas ir atkurti technikumus, kuriuose mokymas truktų 5 metus. Šių mokyklų veiklos pagrindas – artimas bendradarbiavimas su darbdaviais.

 

Abiejų šalių profesinės mokyklos skatinamos aktyviai naudotis tarptautinių mainų programomis ir keistis gerąja patirtimi reformuojant profesinį mokymą.

 

ŠMM Komunikacijos skyriaus inf.