Laimės obelį kiekvienas pats pasisodina

Raimundo Adžgausko nuotr.

Vietos bendruomenė jį pažįsta ir gerbia ne tik kaip žmogų, organizavusį Sąjūdžio veiklą, bet ir kaip mokytoją, atidavusį daug energijos, kad kuršėniškiai įgytų kompiuterinio raštingumo pradmenis.

Teisūs tie, kurie sako, kad laikas – visagalis. Jis paliečia kiekvieną ir, anot poeto Stasio Anglickio, dažnai iš mūsų atima jaunystės grožį, bet negeba atimti dvasios stiprybės, jausmų šilumos ir, žinoma, darbų. Jie lieka mūsų, žmonių, atmintyje…

Nors mokytojas Arvydas Verseckas (g. 1953 m. balandžio 5 d.) kasdien ir nebeatveria Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos durų, bet gimnazijoje jis ir mūsų mokytojas, ir svečias, ir patarėjas. Gal pabandykime atsukti laiką atgal.

Nuo matematikos prie informatikos

 

Mokytojo iniciatyva Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija tapo viena labiausiai kompiuterizuotų ir sėkmingai taikančių informacines ir komunikacines technologijas ugdymo procese mokyklų Lietuvoje.

Į Kuršėnus mokytojas A. Verseckas atvyko 1978 m. Dirbo Dirvonėnuose, Kuršėnų 1-oje, Kuršėnų 4-oje vidurinėse mokyklose matematikos mokytoju. Kai po gero dešimtmečio mokyklose pradėta dėstyti informatika, A. Verseckas tapo informatikos mokytoju Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje (anksčiau – Kuršėnų 4-oji vidurinė mokykla). Čia dirbo nuo mokyklos atidarymo, t. y. nuo 1981 m. iki 2016 m. Dirbo sąžiningai, aktyviai ir kūrybiškai – jam suteikta informacinių technologijų mokytojo eksperto kvalifikacija.

 

Mokytojo iniciatyva Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija tapo viena labiausiai kompiuterizuotų ir sėkmingai taikančių informacines ir komunikacines technologijas ugdymo procese mokyklų Lietuvoje. Visi mokyklos kabinetai kompiuterizuoti, sujungti į tinklą, o, mes, mokytojai, savo kolegos dėka galime naudotis intranetu, el. paštu, elektroniniu dienynu, internetu. 2003 m. mokytojui, aktyviam sąjūdžio nariui, suteiktas aukščiausias gimnazijos bendruomenės apdovanojimas – Garbės ivinskiečio vardas.

 

A. Versecko mokiniai, mokykloje įgiję labai geras informacinių technologijų žinias ir tvirtus praktinius įgūdžius, sėkmingai juos taiko ir studijuodami. Visi mokiniai, pasirinkę informacinių technologijų egzaminą, kiekvienais metais jį sėkmingai išlaikydavo. Daug mokytojo ugdytinių, studijavusių ar studijuojančių Lietuvos universitetuose, įgyja su informatika susijusias profesijas.

 

Jo mokiniai kasmet laimėdavo prizines vietas Šiaulių rajono informatikos olimpiadose ir sėkmingai dalyvaudavo kituose olimpiadų etapuose. Mokytojas yra parengęs Lietuvos nacionalinės informatikos olimpiados laureatą. Ugdytiniai labai gerai pasirodydavo ir įvairiuose programuotojų konkursuose. Juose yra ne kartą laimėję I, II ar III vietas. Pats mokytojas A. Verseckas Kauno technologijos universiteto forume 2004 m. laimėjo I vietą mokytojų IT darbų konkurse. Jis kelis kartus apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštais.

Informatiko kūryba

 

Mokytojas kartu su savo mokiniais yra sukūręs daug kompiuterinių mokymo priemonių, kurios naudojamos Lietuvos mokyklose. Iki šiol yra populiarios ir jau klasika tapusios 1996 m. sukurtos programos „Aritmetika“ ir „Dešimtainės trupmenos“, skirtos matematikai mokyti. Jis visada mielai dalijosi ir dalijasi su kolegomis savo sukurtomis mokymo priemonėmis, užduotimis, metodika. Daugelis informacinių technologijų mokytojų naudojo A. Versecko sukurtas priemones „Pascal“, „Skaičiavimo sistemos“, elektroninį vadovėlį 10 klasei „Programavimo pradmenys“. Jis 2006 m sukūrė ir interaktyvią kompiuterinę mokymo priemonę „Informacinių technologijų pagrindai 5–6 klasėms“. Mokytojas yra „Šviesos“ leidykloje išleistų informacinių technologijų vadovėlių 5–6, 7–8 ir 9–10 klasėms bendraautoris.

 

A. Verseckas visada dalijosi darbo patirtimi, negailėjo patarimų, todėl dažnai skaitė pranešimus konferencijose, paskaitas kvalifikaciniuose renginiuose, vedė autorinius seminarus įvairiomis IKT naudojimo mokyklose temomis, dalijosi sukaupta pedagogine patirtimi. Elektroninį dienyną jis sukūrė kartu su sūnumi Vytautu, pasirinkusiu programuotojo specialybę. Tai vienas pirmųjų elektroninių dienynų Lietuvoje. Jį savo darbe naudojo daug Lietuvos mokyklų.

 

Mokytojas aktyviai dalyvaudavo ir įvairiose šalies švietimo darbo grupėse kuriant strategijas ir dokumentus, svarstant ir tobulinant Informacinių technologijų bendrąsias programas ir standartus. A. Verseckas 1996–2000 m. – ALF Naujųjų technologijų programos ekspertas, 1997–2000 m. – Informatikos mokytojų atestacinės komisijos narys, 2000–2003 m. – Matematikos ir informatikos ekspertų komisijos narys, 2003–2005 m. – Mokyklų tobulinimo programos ekspertų darbo grupės narys.

A. Verseckas daug metų vadovavo Šiaulių rajono informatikos mokytojų metodinei veiklai. Nuo 1993 m. – Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys, vėliau – Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos narys ir asociacijos valdybos narys.

Pilietiškumo ir tautinio sąmoningumo pavyzdys

 

Mokytojas buvo aktyvus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys: vienas iš Sąjūdžio įkūrėjų Šiaulių rajone, pirmasis Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Sąjūdžio seimo narys, 1991 m. sausio 13-ąją dalyvavęs ginant Vilniaus televizijos bokštą. Mokytojas puikiai prisimena Sąjūdžio laikotarpį, kai 1988 m. gegužės 23 d. su mokiniais dalyvavo mitinge Katedros aikštėje: „Tą savaitgalį važiavome su mokiniais į dviejų dienų ekskursiją. Aplankėme Merkinės piliakalnį, padėjome gėlių Perlojoje prie paminklo Vytautui Didžiajam, o kitą rytą apžiūrėjome Trakų pilį ir nuvykome į Vilnių.“ Mokytojas su mokiniais ir pastebėjo, kad kažkas vyksta prie Katedros, nes visą Katedros aikštę apsupo kostiumuoti vyrai ir milicija. „Pastebėjau, kad iš aikštės vidurio visus išleidžia, bet nieko į ją neįleidžia. Greitai nuėjau prie Katedros, ten būrys žmonių klausėsi Nijolės Sadūnaitės. Žmonės giedojo „Tautišką giesmę“. Ją pradėjus giedoti, iš garsiakalbių pasklido komunistinės dainos. Į aikštę įžengė būrys milicijos mokyklos kursantų. Jie pleištu atskyrė minią žmonių nuo protestuotojų būrio, juos apsupo ir suėmė. Suimtas buvo ir mūsų mokyklos ūkvedys“, – prisimena mokytojas. Grįždamas į Kuršėnus, jis pasikalbėjo su mokiniais apie tai, kad komunistų valdžia ignoruoja pertvarką ir viešumą, neleidžia žmonėms išsakyti tiesos, prisiminė Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir vertybes, išaukštinamas joje.

 

2018 m. vasario 16 d. už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą Lietuvos Respublikos Seimas apdovanojo aukso ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“.

Aktyvi mokytojo A. Versecko veikla, atkuriant, ginant ir stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, įvertinta. Jis 1992 m. už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2002 m. Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai šalies Prezidentas jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

2018 m. vasario 16 d. už svarų indėlį į Lietuvos valstybės gerovės kūrimą Lietuvos Respublikos Seimas apdovanojo aukso ženkleliu „Atkurtai Lietuvai – 100“.

 

Mokytojas rodė ir teberodo pilietiškumo ir tautinio sąmoningumo pavyzdį jaunimui. A. Verseckas Lietuvos patriotais, darbščiais ir sąmoningais piliečiais išaugino savo keturis vaikus, tris dukras ir sūnų. 2006 m. jam suteiktas Metų garbės kuršėniškio vardas. Vietos bendruomenė jį pažįsta ir gerbia ne tik kaip žmogų, organizavusį Sąjūdžio veiklą, bet ir kaip mokytoją, paskyrusį daug laiko ir atidavusį daug energijos, kad kuršėniškiai įgytų kompiuterinio raštingumo pradmenis. Jis mokė kompiuterinio raštingumo daug Kuršėnų ir Šiaulių rajono įstaigų ir organizacijų darbuotojų.

 

Mokytojas, kalbėdamas apie kompiuterių erą, šypsodamasis prisimena, kaip jos pradžioje daugelis žmonių vos nesudievindavo kompiuterio galimybių. Vis pamena, kaip viena kolegė, atskubėjusi į pirmąją mokyklos kompiuterių klasę, primygtinai prašė parodyti, kaip kompiuteris sprendžia matematikos uždavinius. Kai mokytojas paaiškino, kad uždaviniui spręsti pirmiausia reikia sukurti programą, kolegė labai nusivylė ir ilgai ignoravo kompiuterį, kaip niekam nereikalingą daiktą. Šiandien kompiuteris – kasdienio gyvenimo palydovas ir darželinukui, ir senjorui. Kuršėnuose mokytojas A. Verseckas tikrai prisidėjo prie šio pokyčio.

Tad žmonės ir laikas įvertino mokytojo darbus. Kaip sakoma: „Kiekvienas žmogus laimės obelį pats pasisodina“.