KTU profesorė Saulė Petronienė apie anglų kalbos egzaminą: iš vėžių išmuša naudojama dvikalbystė

Jau ne vienerius metus anglų kalba – pats populiariausias valstybinis brandos egzaminas, kurį šiemet pageidavo laikyti daugiau nei 20 tūkst. abiturientų. Tad įdomu panagrinėti, kokios užduotys laukė mokinių, pasiryžusių pasitikrinti savo užsienio kalbos žinias.

Vos atsivertus užduotis, iš vėžių išmuša užduočių ir atsakymų lapuose naudojama dvikalbystė. Atrodytų logiška, kad egzamino instrukcijos pateikiamos valstybine kalba. Vis dėlto tai – užsienio kalbos egzaminas, tad norisi tikėti, kad atsakymų lapus atsivertę mokiniai supras ir angliškas nuorodas. Dabar atsakymų lapuose jie randa tikrą kalbinį mišinį: „Listening paper“, „Taisykite čia“, „Part 1“, „Kl. nr.“ ir t. t. Dar daugiau – užduočių lapo pabaigoje mokiniams angliškai primenama: „Do not forget to transfer your answers onto the answer sheet“ (liet. „Nepamirškite perrašyti atsakymų į atsakymų lapą“). Tačiau atsakymų lapą paėmę mokiniai angliško jo pavadinimo niekur neberas, nes čia jis visur pateikiamas lietuviškai.

 

Panaši situacija kartojasi ir egzamino pradžioje, pradedant klausymo dalį ir paleidžiant garso įrašą. Mokiniai išklauso lietuvišką instrukciją, kurioje pateikiama informacija apie klausymo testą, nurodoma, kad jo pabaigoje bus skirta laiko testo atsakymams perrašyti į atsakymų lapą. Tačiau nepasakoma, kad toliau lauks instrukcija ir anglų kalba. Jai pasigirdus, ne vienas mokinys gali imti skaityti užduotį ir atlikinėti testą bei susipainiojęs „pamesti“ egzamino eigą. Ir taip nemažą įtampą per egzaminus išgyvenantiems mokiniams tokie papildomi trikdžiai tikrai nereikalingi.

Be abejo, šios pastabos daugiau susijusios su formaliais egzamino apipavidalinimais. Vis dėlto valstybiniame brandos egzamine iš mokinių reikalaujama aukštos kokybės žinių ir puikių jų pateikimo gebėjimų, todėl tokie pat reikalavimai turėtų būti taikomi ir egzamino užduotims – jos turėtų būti pateikiamos nepriekaištingai, aiškiai, suprantamai, išlaikant akademinį stilių.

 

Panagrinėję anglų kalbos egzamino turinį, matome, kad užduotys nuosekliai sunkėja, o tai logiška ir tinkama praktika. Klausymo dalyje mokiniai turi ne tik išgirsti tam tikrus raktinius žodžius, bet ir suvokti informaciją, parodyti gebėjimą ją apibendrinti ir pateikti kita išraiška nei girdėtoji.

Skaitymo užduočių temos aktualios, susijusios tiek su klasikiniais, tiek su šiuolaikiniais klausimais. Šiek tiek abejonių sukėlė pirmoji skaitymo užduotis „How to choose a university course“, tiksliau – tekste naudojamas terminas „university course“. Įprastinė jo reikšmė – universiteto mokomasis dalykas, paskaitų ciklas, kursas, bet iš teksto reikėjo suprasti, kad tai – universiteto studijų programa, o ir užduoties klausimai buvo susiję su studijų ir profesijos pasirinkimu. Mokinius galėjo suklaidinti kai kurie šios užduoties atsakymų pasirinkimai, nes jie labai abstraktūs ir skirtingai interpretuotini. Užduotis reikalavo kiekvienam teksto segmentui parinkti labiausiai tinkantį apibendrinantį teiginį. Tačiau kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, „Be ready to make changes“ (liet. „Būkite pasirengę pokyčiams“), „Try to be honest with yourself“ (liet. „Būkite sąžiningi patys sau“) arba „Get ready to study hard“ (liet. „Būkite pasirengę daug mokytis“) ir teksto segmentai gali būti interpretuojami įvairiai, derėti ne su vienu pateiktu variantu. Užsienio kalbos egzaminas neturėtų būti sudarytas taip, kad jo rezultatams įtakos turėtų su interpretacija susiję dalykai, nes jo tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių kalbos žinias.

Rašymo dalį sudarė dvi užduotys: mokiniai turėjo parašyti pusiau formalų laišką-kvietimą ir esė aktualia su komunikacija ir socialiniais santykiais susijusia tema „People are losing the value of face-to-face communication. What impact (positive or negative) might this have on human relationships?“. Šios užduotys – tipinės anglų kalbos egzamine, todėl mokinių tikrai neturėjo nustebinti.

Paskutinis pastebėjimas – apie egzamino trukmę. Abiturientai klausymo, skaitymo ir rašymo užduotims atlikti turėjo 3 valandas (kalbėjimo užduotis atliekama atskirai, jai skirtas laikas čia neįtrauktas). Peržvelgę sertifikuotų tarptautinių anglų kalbos egzaminų (pavyzdžiui, IELTS ar „Oxford“) struktūrą, matome, kad kandidato anglų kalbos žinias kokybiškai ir sėkmingai įvertinti galima ir per daug trumpesnį laiką. Norėtųsi, kad į tai atsižvelgtų ir brandos egzaminų rengėjai. Juk egzaminai skirti abiturientams įvertinti, o ne nuvarginti.

 

Prof. dr. Saulė Petronienė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Užsienio kalbų centro vadovė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.