Konkursas subūrė bendraminčius pasivaržyti gudrumu

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas turi vadovautis principu, kad viskas, kas daroma, turi būti vaikų labui. Tad Telšių lopšelyje-darželyje „Eglutė“ tėveliai yra nuolat skatinami aktyviai dalyvauti įstaigos gyvenime. Stengiamės veiklą organizuoti taip, kad ji būtų maloni ir mums, ir šeimai. Norėtume pasidalyti patirtimi apie vieną iš aktyvių bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima būdų – įvairius renginius ir konkursus.

 

Darželyje vyko konkursas „Gudručių akademija“, kurio tikslas – ugdyti elgesio kultūrą, toleranciją, sudaryti sąlygas ugdytinių saviraiškai, kūrybiškumui ir fantazijai reikštis. Renginyje dalyvavo 5 komandos, sudarytos iš „Bitučių“, „Žvirbliukų“, „Kiškučių“, „Pelėdžiukų“, „Nykštukų“ grupių, kiekvienai iš jų atstovavo 5 vaikai ir jų tėveliai.

Mes, priešmokyklinio ugdymo pedagogės Rasa Motiejauskienė ir Jurgita Nagienė, įsikūnijome į animacinio filmo herojus „Pakalikus“ ir pakvietėme renginio dalyvius susipažinti su konkurso taisyklėmis bei užduotimis, kurias reikės atlikti pasitelkus savo išmonę, greitumą, gudrumą ir atkaklumą. Atliktas užduotis vertino trijų asmenų komanda, o jiems tarpininkavo, laiką skaičiavo ir muzikiniais intarpais rūpinosi „Skruzdėliukas didžėjus“ (auklėtoja Vitalija Anusaitė).

 

Komandoms reikėjo įveikti penkias užduotis. Pirmoji – „Pasakų šalies užduotis“ (dalyviai piešė bendrą piešinį pagal skaitomą pasaką), antroji – „Išminčių šalies užduotis“ (vaikai be tėvelių pagalbos turėjo atskirti, kokie drabužiai priklauso skirtingiems metų laikams). Su šurmuliu ir pašmaikštavimais visi drauge piešė pasaką, vaikai jautė tėvų palaikymą atlikdami antrąją užduotį. Nemažai emocijų kėlė ir kitos užduotys. Atlikdami „Sveikatos šalies užduotį“ (išrinkti septynias bulves, įsimaišiusias kaladėlių dėžėse) vaikai orientavosi greitai ir ją atliko be tėvų pagalbos. Ketvirtoji, sukėlusi daug emocijų, buvo „Persirengėlių šalies užduotis“. Komandų laukė dėžės, kuriose buvo įvairūs drabužiai – nuo kojinių iki kepurės. Gudriausia komanda ta, kuri greičiausiai apsirengs po vieną drabužį, sušoks bendrą šokį ir grąžins drabužius atgal į dėžes. „Man patiko ta užduotis, kur reikėjo bėgti su mama ir greitai kažką apsirengti“, – dalijosi mintimis Evelina. Penktoji užduotis vaikams buvo bene smagiausia, tai – „Vaikystės šalies užduotis“. Tėveliams reikėjo mintimis grįžti į tuos laikus, kai jų vaikai buvo dar kūdikiai, ir prisiminti vystymo įgūdžius. Tualetiniu popieriumi, popieriniais rankšluosčiais reikėjo suvystyti komandos narį, o vaikai šūksniais ir plojimais palaikė savo tėvelių komandas. Anot dalyvės Gretės: „Smagiausia buvo, kai mano mamytę suvystė kaip lėliuką.“ Kol vaikučiai su tėveliais buvo užimti, dalyvavusių grupių auklėtojoms taip pat buvo skirta užduotis – sukurti eilėraštį apie šį renginį.

 

Komisijos nariai pasidžiaugė dalyvių aktyvumu ir komandoms įteikė diplomus už drąsą, išmintį, greitumą, gudrumą ir išradingumą. Tokios šventės suteikia šiltų emocijų tiek auklėtojoms, tiek vaikams, tiek tėveliams, leidžia pajusti bendruomeniškumo dvasią ir susitelkti tolesniam bendradarbiavimui. „Mama iš pradžių nenorėjo dalyvauti renginyje, bet dalyvavo ir džiaugėsi, kaip smagu!“ – šypsodamasis tarė Džiugas.