Konferencija „Šiuolaikinio vaiko lūkesčiai ir užduotys mokytojui“

„Visa ko pradžia yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga.“ Justinas Marcinkevičius

 

Šiais žodžiais gruodžio 4 d. Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė Berutė Laureckienė atidarė respublikinę teorinę-praktinę konferenciją „Šiuolaikinio vaiko lūkesčiai ir užduotys mokytojui“. Vaikas yra centras, aplink kurį sukasi visas pasaulis. Jis – mūsų dabartis ir ateitis.

Į konferenciją susirinko daugiau kaip 60 mokytojų ir vadovų iš Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Ukmergės, Pasvalio ikimokyklinio ugdymo mokyklų. Sveikinimo žodžius tarė Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Deividas Labanavičius, Švietimo ir jaunimo reikalų vyriausioji specialistė Ramunė Šileikienė.

Pirmasis plenariniame posėdyje pranešimą „Kas pasikeitė mokytojo darbe per 20 metų“ skaitė Vaidas Bacys, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius. Jo patirtis dirbant įvairiose vaikų ugdymo srityse (šiuo metu Vaidas vadovauja ir trims ikimokyklinėms įstaigoms) sutelkė auditorijos dėmesį ir nuteikė diskusijai. V. Bacio žodžiais, penkerių metų kadencija yra labai gerai, nes žmogus turi visur save išbandyti, nesustoti viename lygmenyje. Tai tinka jam pačiam. Laisvė – galvoti, ar tai tinka ir kitiems klausytojams. Lektorius pateikė įdomios statistinės informacijos etapais apie mokytojo darbo specifiką Lietuvoje ir kitose šalyse, išsilavinimo reikšmę, supanašėjimo ir individualumo, išlaisvinto kūrybiškumo stoką. Savo įdomų ir informatyvų pranešimą baigė Thomo Reido žodžiais: „Grandinė tiek stipri, kiek stipri yra jos silpniausia grandis.“

 

Visiškai naujai nuskambėjo lektorės Vaidos Virbalaitės, Maskvos pozityviųjų technologijų universiteto terapeutės, Vilniaus dailės akademijos dizaino ir menotyros specialistės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos terapijos magistrantės, pranešimas „Dailės terapijos įtaka ikimokyklinio amžiaus vaiko psichoemocinei būklei gerinti“ ir jos vesta praktinė veikla sekcijoje. Tai yra nauja terapijos kryptis, padedanti vaikui ir suaugusiajam išgyventi krizines situacijas.

Kvalifikuotai, išsamiai, inovatyviai savo pranešimą „Ką reiškia būti mokytoju šiandien“ perteikė Rimanta Pagirienė, Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų katedros dekano pavaduotoja moksliniams tyrimams ir ekonominei plėtrai. Jos viso profesinio kelio centre yra vaikas ir tie, kurie rengiami darbui su pačiais mažiausiais.

Paskutinį pranešimą „Mokinių kūrybiškumo ugdymas – kiekvieno pedagogo įsipareigojimas“ itin įtaigiai, naujai perteikė Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos narė, Panevėžio miesto profesijų patarėjų metodinio būrelio vadovė, Juozo Miltinio gimnazijos ugdymo karjerai centro vadovė, karjeros planavimo mokytoja metodininkė. Lektorė užbūrė auditoriją nuoširdžiu bendravimu, gebėjimu ją valdyti. Jos vestas darbas sekcijoje sulaukė daugybės komplimentų ir suteikė praktikos su tėvais ir vaikais žinių.

 

Dėkingi esame Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos psichologei Renatai Gataveckaitei, vadovavusiai darbui sekcijoje psichologine tematika. Taip pat socialiniams partneriams: Panevėžio pedagogų švietimo centrui, Panevėžio Vytauto Žemkalnio ir Juozo Miltinio gimnazijoms.

Konferencija paskatino dar labiau susitelkti veiksmingai veiklai vaiko labui. „Juk turim dvi rankas – tebūna jos ištiestos, duodančios rankos. Juk turim gyvenimą – tebūna jis pratęstas kituose“ (Justinas Marcinkevičius). Tokia buvo per konferencijos refleksiją suformuluota išvada, įprasminta garbaus poeto žodžiuose.