Adventas Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žibutė“

Krikščionys, belaukdami išganytojo gimimo, apie mėnesį iki šv. Kalėdų tarsi nusiramina. Tas laikas, vadinamas adventu, skirtas pabendrauti su artimaisiais, šeima ir bendraminčiais. Tai susikaupimo, ramybės, gerumo sklaidos, susitaikymo metas. Advento laikas, apibrėžtas keturiomis savaitėmis, kasmet kinta. Advento periodas gali prasidėti nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 3 d. Advento pradžia laikoma – šv. Andriejaus diena.

 

Šiuo ramybės laikotarpiu, užbaigus svarbiausius besibaigiančių metų darbus, labai tinkama juos apmąstyti, įsivertinti, pasvarstyti apie ateinančių metų planus, pagalvoti, ką reikėtų patobulinti, ką puoselėti, o ko atsisakyti. Advento laikotarpiu per simbolius, ritualus, edukacijas, simbolines dovanėles ugdome save ir šalia esančius. Šiuo laikotarpiu stengiamasi sustiprinti šeimos, artimųjų, bendraminčių bendrumą, savitarpio supratimą, dėmesį.

Advento vainiko pynimas – tradicija, į Lietuvą iš germanų tautų atkeliavusi XX a. pradžioje, kurios prasmė sukviesti visus į bendrą pokalbį, pasibūti kartu. Iš ko pinamas vainikas, tai žmonių interpretacijos, primenančios amžinąjį gyvybės ratą, saulės laukimą. Advento vainikas be prasmės – tik dekoracija. Šiais laikais advento vainikai puošia net tik tikinčiųjų namus, bet ir įstaigas. Vainike esančios keturios žvakės simbolizuoja keturias advento savaites. Pirmą kartą advento vainiką XIX a. įžiebė Hamburgo našlaičiai vaikai. Vaikams tai patiko, ir nuo 1851 m. patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.

 

Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ bendruomenė adventą pasitiko šv. Andriejaus vardo paminėjimu ir advento vainiko pynimu kartu su įstaigos ugdytiniais. Gruodžio 2 d. kiekvienoje lopšelio-darželio grupėje pamerkėme vyšnios šakelę, tikėdami, kad, pamerkus šv. Andriejaus dieną, ji pražys Kūčių vakarą, suteiks palaimos. Tą pačią dieną advento vainiką „pynė“ visų grupių, nuo mažiausiųjų iki vyriausiųjų, įstaigos vaikai. Jau tradiciškai treti metai įstaigoje advento vainiką „pynėme“ kitaip. Ant stalo ar ant grindų ratu užtiesiama geltona staltiesė, simbolizuojanti saulę, jos laukimą, sugrįžimą. „Saulės“ viduryje statoma ir uždegama didelė raudona žvakė, simbolizuojanti saulės šviesą. Nuo didelės, raudonos žvakės kiekvienas vaikas „nutiesė kelią“ į savo širdelę, padėdami medinį iešmelį tarsi savo kelią, ir kelio pabaigoje kartu su vaiku uždegėme kiekvienam po mažą žvakelę, simbolizuojančią mažylio širdelės šilumą, meilę su geriausiais linkėjimais, kuriuos skleidžia didžioji žvakė. Kai advento vainiko dalis – saulės ratas – liepsnojo žvakelių švieselėmis, toliau ratą puošėme eglės šakelėmis – gyvybės simboliu. Aptarėme, kodėl eglė yra gyvybės simbolis, mažieji minė mįslę „Žiemą, vasarą žaliuoja… Kas?“.

 

Vėliau išsiaiškinome, kokius vaisius užaugina eglės medis, kokie jie. Aptarę kankorėžių gyvybės prasmę, nutarėme jais papuošti eglės šakeles, įsipareigojome stebėti, kaip džiūdami jie skleidžiasi. Paskui vainiką puošėme raudonais obuoliais, simbolizuojančiais atgimimą, saulę, gyvybę ir gimimą, jais su vaikais dalysimės ir suvalgysime prieš Kūčias. Kad ateinantys metai būtų dosnūs, turtingi, vainikas turi spindėti auksu, tad kartu su ugdytiniais jį papuošėme geltonai spindinčiais apvaliais eglutės žaisliukais, simbolizuojančiais saulės grįžimą. Ir kokios šventės be saldainių, kurie turi papuošti advento vainiką, bet tik blizgančiais popierėliais. Vaikai dėliojo saldainius, kalbėjomės, kad jais vaišinsimės taip pat prieš Kūčias. Advento vainikas baigtas… Dar visi kartu pasėdėjome ratu, žiūrėjome kiekvienas į savo degančią žvakelę, kalbėjomės apie gerumą, užsimerkę svajojome apie Kalėdų dovanėles.

 

Pirmąjį advento laikotarpio žingsnelį žengė įstaigos ugdytiniai. Po kelių dienų, gruodžio 5 d., prie advento vainiko rinkosi lopšelio-darželio darbuotojai aptarti praėjusiųjų metų nuveiktų darbų, įsivertinti, kas 2019 m. buvo sėkmingai įgyvendinta, aptarti trūkumus, numatyti gaires ateinantiems metams.

Pirmąją advento savaitę vainikavo gruodžio 6-osios 13-a klasė „Ramybė širdyje ir sieloje“, į kurią susirinko beveik visi įstaigos darbuotojai sušilti prie vienybės ugnelės. Ceremoniją prie advento vainiko šviesos pradėjo Panevėžio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras mgr. Žilvinas Treinys, pašventindamas lopšelio-darželio vėliavą ir pastatą. Laikydamiesi senųjų tradicijų, kad advento vainiko puošmenomis ir gardėsiais buvo puošiama Kalėdų eglutė, mes drauge su vikaru Žilvinu papuošėme darželio eglutę advento vainiko žaisliukais, obuoliais, saldainiais ir kankorėžiais. Beliko sulaukti didžiosios šventės – Kristaus gimimo. Vikaro Žilvino lydimi, sėdome prie bendro stalo. Vikaras palaimino kuklias šventinio stalo vaišes, įstaigos darbuotojams linkėjo gerų ateinančių metų, dalijo kalėdaitį. Kaip vienybės simbolį visi dalijomės obuolį. Keitėmės dovanėlėmis, iš širdies tarėme kuo mielesnius žodžius kolegei. Išlydėjome vikarą mgr. Žilviną ir padovanojome jam ugdytinės siuvinėtą kūrybinį darbelį „Žibutė“. Skirstytis nesinorėjo… Kalbėjomės, tylėjome, mąstėme ir lipdėme iš modelino sėkmės simbolį savo šeimai: kas angeliuką, kas šeimos medį – aukurą, tai papuoš kiekvieno šventinį Kūčių stalą.

 

Taigi Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žibutė“ vaikai pagal visas tradicijas kūrė advento vainiką, įstaigos kolektyvas aptarė besibaigiančių metų įsivertinimo rezultatus ir susėdo prie bendro šventinio stalo apmąstymams.