Kaip spręsime menų ir technologijų ugdymo pasiekimų vertinimo problemas ir iššūkius?

Dr. Ramutė Skripkienė
,
Nacionalinio egzaminų centro projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ metodininkė-ekspertė

Siekiant tobulinti pradinį ir pagrindinį ugdymą labai svarbu užtikrinti deramą dėmesį visoms ugdymo turinio sritims ir siekti ugdymo kokybės neskirstant mokomųjų dalykų į svarbesnius ir mažiau svarbius. Ne paslaptis, kad menų ir technologijų ugdymo pasiekimai švietimo bendruomenei ir visuomenei rūpi daug mažiau. Dažnai galvojama, kad meninio ir technologinio ugdymo rezultatai priklauso tik nuo mokinių gabumų ar talento, arba, atvirkščiai, manoma, kad asmens meninė saviraiška yra unikali, su niekuo nepalyginama, todėl visi darbai turi būti vertinami labai pozityviai. Kita vertus, pasitaiko, kad bendrojo ugdymo mokyklose menų ir technologijų dalykus norima paversti mokyklą aptarnaujančiomis, suaugusiųjų grožio kriterijus atitinkančiomis sritimis, o mokinių rezultatai ne visada laikomi svarbiais, plačiąja prasme. Tokiame kontekste menų ir technologijų mokytojams nelengva dirbti. Šių dalykų pamokų paskirtį kartais norima įsprausti į siaurus mokyklos „dekoravimo“ ir „švenčių organizavimo“ rėmus, pamirštant bendrosiose programose numatytus tikslus. Tačiau meninio ir technologinio ugdymo esmė yra ne vien estetinis rezultatas („gražūs“ darbai), bet ir kūrybinis procesas, per kurį įgyjamos asmeninės kompetencijos, ugdomas kritinis mąstymas, formuojasi pozityvus santykis su aplinkiniu pasauliu, kultūriniu palikimu. Todėl, prieš prasidedant naujiems mokslo metams, verta priminti, kad mokyklose turi būti siekiama visų ugdymo turinio sričių kokybės, ir pabrėžti svarų menų ir technologijų indėlį ugdant mokinių bendrąsias kompetencijas, mokymąsi bendradarbiaujant, didinant kiekvieno mokinio dalyvavimo socialinėje ir kultūrinėje veikloje galimybes, atskleidžiant ir išplėtojant mokinių kūrybines galias, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimus, stiprinant vertybinių nuostatų sistemą, padedant suvokti kuriamų ar sukurtų technologijų poveikį gamtai, žmogaus buičiai, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Švietimo sistemoje vis dažniau kalbama ir apie meninio ugdymo įtaką ne tik mokinio kūrybiškumui, bet ir kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimams, netgi kitų dalykų mokymosi pasiekimams. Technologijų ugdymas taip pat turi būti modernus, suprantamas daug plačiau, nei telpa vis dar vartojamoje „darbų“ ar „darbelių“ sąvokoje, siejamas su šiuolaikinio pasaulio inovacijomis, technine kūryba. Kaip ir kitos ugdymo turinio sritys, menai ir technologijos taip pat neįsivaizduojamos be informacinių komunikacinių technologijų, kurios ne tik atveria daug naujų galimybių intelektinei ir emocinei brandai, saviraiškai, kūrybai, idėjų sklaidai, bet ir pareikalauja iš mokinio dar universalesnių gebėjimų ir atsakomybės.

 

Menų ir technologijų mokytojams jau senokai norisi atsinaujinti, lygiuotis su pažangiausiais kolegomis iš viso pasaulio, jie siekia pokyčių ir ugdymo procese, nori dirbti prasmingą darbą, ne tik turintį reikšmės gerai mokinių savijautai mokykloje, bet vertingą ir mokinių ateičiai. Pastaruoju metu, kalbant apie menų ir technologijų ugdymo pasiekimus, akcentuojami brandos egzaminai (menų ir technologijų mokykliniai brandos egzaminai, taip pat muzikologijos brandos egzaminas), kurie tam tikra prasme aktualizuoja meninį ir technologijų srities ugdymą prieš baigiant vidurinę mokyklą, tačiau beveik nekalbama apie menų ir technologijų ugdymo kokybę pradinėse ir 5–8 klasėse. Su mokytojais diskutuojant pasiekimų vertinimo efektyvumo / neefektyvumo klausimais beveik visada pabrėžiamos problemos, siejamos su bendrųjų programų neapibrėžtumu ir vertinimo kriterijų neaiškumu. Keisčiausia, kad aptariant menų ir technologijų ugdymo klausimus labai dažnai nukrypstama į neformaliojo vaikų švietimo sritį (neformaliojo švietimo programas, įgyvendinamas būreliuose, studijose, klubuose ir kt., taip pat formalųjį švietimą papildančias dailės, muzikos, meno mokyklų programas), pamirštant bendrojo ugdymo reikalus. Nuolat minimos tikrai nemažos neformaliajam švietimui skiriamos valstybės ir tėvų lėšos, bet niekada nekalbama apie lėšas, tenkančias menų ar technologijų ugdymo procesui (kiek tai kainuoja, koks iš tiesų yra menų ir technologijų pamokų aprūpinimas ir kt.). Deja, apie menų ir technologijų ugdymo galimybes, sąlygas, kokybę bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ir pradinio ugdymo koncentruose mažai težinoma, apie ugdymo turinio įgyvendinimą ir mokinių pasiekimus duomenų nėra. Labiausiai stinga informacijos apie bendrojo ugdymo mokyklų mokinių meninės ir technologinės veiklos / raiškos (angl. performance assessment) gebėjimų ugdymą ir formuojamojo vertinimo praktiką bei rezultatus. Ši informacija būtina, siekiant įvertinti, kaip mums pavyksta pasiekti bendrosiose programose numatytus tikslus ir įgyvendinti ugdymo turinį. Perrašinėti bendrąsias programas, neturint nei aktualios informacijos, nei duomenų, būtų beprasmis darbas.

 

Menų ir technologijų pasiekimų vertinimo problemos įsisenėjo ir akivaizdu, kad greitai jų neišspręsime, tačiau galime pasidžiaugti bandymu išjudinti šiuos reikalus. Vienoje iš Nacionalinio egzaminų centro įgyvendinamo projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ veiklų – Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas – numatyta sukurti prielaidas meninio (dailės ir muzikos) ir technologinio ugdymo pasiekimų stebėsenai nacionaliniu lygmeniu, veiksmingam formuojamajam pasiekimų vertinimui ugdymo procese, taip pat mokinių individualios pažangos stebėsenai.

 

Gintės Mažiulienės ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos archyvo nuotraukos

 

Koks svarbiausias laukiamas rezultatas?

Įgyvendinant projektą 2019–2021 m. bus sukurta menų (dailės ir muzikos) ir technologijų pasiekimų vertinimo pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentre (4, 6, 8 klasėse) programa su pasiekimų lygių aprašais, vertinimo rubrikomis, taip pat užduočių ir jų atlikčių pavyzdžiais. Ši programa padės mokytojams ne tik formaliai vertinti mokinių dailės, muzikos ir technologijų pasiekimus, bet ir atlikti veiksmingą formuojamąjį vertinimą ugdymo procese, taip pat padės mokykloms vykdyti šiuolaikišką mokinių individualios pažangos stebėseną.

 

Programa bus sukurta maždaug per pusantrų metų, o kas vyks artimiausiu metu?

Rugsėjo mėnesį baigsis mokyklų atrankos konkursas, organizuotas siekiant sukurti prielaidas meninio (dailės ir muzikos) ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimui ir stebėsenai. Mokyklos yra pakviestos dalyvauti projekte „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“. Bendradarbiaujant su Lietuvos mokyklų įvairovę atspindinčiomis bandomosiomis mokyklomis, bus surinkta reikiama informacija apie mokinių meninio (dailės ir muzikos) ir technologinio ugdymo pasiekimus pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentruose (4, 6 ir 8 klasėse), išbandyti projekte sukurti minėtų ugdymo sričių vertinimo įrankiai. Kartu su mokyklų komandomis bus aiškinamasi, kaip gerinti meninio ir technologinio ugdymo kokybę, pasiekimų vertinimą, problemų diagnozavimą ir grįžtamąjį ryšį, kuris būtų grindžiamas mokinių pasiekimų įrodymais. Mokyklose atlikto tiriamojo mokinių meninės ir technologinės veiklos / raiškos pasiekimų vertinimo rezultatai bei išvados padės sukurti mokinių meninės ir technologinės veiklos / raiškos vertinimo įrankių kūrimo, tobulinimo ir diegimo bendrojo ugdymo mokyklose, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, taip pat dailės, muzikos ir technologijų pasiekimų elektroninių vertinimo įrankių kūrimo bei pasiekimų stebėsenos nacionaliniu lygmeniu prielaidas. Tikimasi, kad projekto mokyklų patirtis ir praktikos pavyzdžiai atkreips švietimo bendruomenės dėmesį į kūrybinių, meninių ir technologinių, gebėjimų ir žinių (taip pat ir bendrųjų gebėjimų) taikymo aplinkos ir socialiniame gyvenime svarbą, sudarys prielaidas gerinti šių sričių ugdymo ir vertinimo kokybę.

 

Kodėl reikalingas tiriamasis menų ir technologijų pasiekimų vertinimas mokyklose?

Kaip jau minėta, nėra išsamesnių duomenų apie pradinių ir 5–8 klasių mokinių menų ir technologijų pasiekimus, labiausiai trūksta informacijos apie meninės ir technologijų veiklos vertinimą naudojantis rubrikomis. Kiekviena rubrika paprastai susideda iš mažiausiai dviejų kriterijų, pagal kuriuos mokinio atlikta užduotis turi būti vertinama, ir turi bent du kiekvieno kriterijaus atlikimo lygius (parodo, kokiu lygiu kriterijus pasiektas). Rubrikos vertinimo kriterijumi pasirenkama ugdymo turinio požiūriu svarbi (standartais grįsta) gero mokinio darbo, atliekant konkrečią užduotį, charakteristika (pvz., projektavimas; informacijos pateikimas; technologinių procesų pažinimas; atlikto darbo pristatymas). Pasaulyje esama įvairių meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo patirčių, tačiau Lietuvoje šis klausimas dar nebuvo plačiau aptariamas. Norėdami surinkti tokius duomenis, kurie suteiktų pagrindą viešoms diskusijoms, turėtume atlikti išsamų nacionalinį menų ir technologijų pasiekimų tyrimą, kuriam dar reikia pasiruošti, atlikti tam tikrus darbus minėtame projekte. Tad pradėsime nuo meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo situacijos analizės. Analizuojant užsienio šalių patirtį daugiausia dėmesio bus skiriama pradinių klasių bei 5–8 klasių mokinių meninės ir technologinės veiklos / raiškos pasiekimams (angl. performance assessment) vertinti, nes ši vertinimo sritis vis dar yra didelis iššūkis švietimo sistemoms. Pasaulyje yra priimta mokytis ir semtis patirties vieniems iš kitų, tačiau net ir pačias geriausias idėjas reikia gerai apgalvoti ir jomis remtis atsižvelgiant į savo šalies galimybes ir aplinkybes. Pasiekimų vertinimo situacijos Lietuvoje analizei pasitarnaus tiriamasis dailės, muzikos ir technologijų pasiekimų vertinimas projekto bandomosiose mokyklose.

 

Kas tai yra veiklos vertinimas (angl. performance assessment) ir kuo jis ypatingas?

Įvairios vertinimo formos padeda pasiekti vertinimo tikslus, kai yra taikomos tinkamai ir laiku. Kai kuriais atvejais veiklos vertinimas yra geresnė priemonė rinkti įrodymus apie tai, kaip mokiniai geba pasinaudoti savo žiniomis, jas taikyti, parodyti bendradarbiavimo, kritinio mąstymo gebėjimus, kūrybiškumą. Kitaip tariant, vienos vertinimo formos geriau padeda atsakyti į klausimą „Ar žinote?“, o kitos, pavyzdžiui, veiklos vertinimas, padeda atsakyti į klausimą „Kaip gerai galite panaudoti tai, ką žinote?“ Veiksmingas veiklos vertinimas leidžia mokiniams pritaikyti žinias, kai reikia išspręsti problemą arba parodyti praktinius gebėjimus. Per veiklos vertinimą mokiniai turi kažką atlikti, pademonstruoti ar sukonstruoti, o atliktas darbas yra vertinamas stebint, įvertinti dažniausiai naudojamos rubrikos. Meninis ir technologinis ugdymas yra mokomieji dalykai, kuriuose mokinių gebėjimai geriausiai atsiskleidžia per praktinę veiklą, tačiau jos vertinimas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose yra itin subjektyvus (informacijos apie šių dalykų pasiekimų vertinimą pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentre neturime). Todėl labai svarbu sukurti tokius vertinimo instrumentus (šiuo atveju rubrikas), kurie būtų suprantami ir mokytojams, ir mokiniams. Veiklos vertinimas apima praktinį žinių, įgūdžių ir darbo įpročių demonstravimą ir taikymą per tai, kas vadinama veiklos užduotimi. Svarbu, kad užduotis būtų prasminga ir įtraukianti mokinius. Veiklos vertinimo užduotys turi būti labai kruopščiai suplanuotos, kad mokinių atsakymai iš tikrųjų parodytų žinias ir gebėjimus, kuriuos norime įvertinti. Veiklos vertinimo rubrikos turi būti aiškios ir padėti mokiniams sutelkti dėmesį į tuos dalykus taip, kad jie galėtų pademonstruoti, ką žino ir geba. Veiklos vertinimo užduotys padeda mokiniams įsivaizduoti, koks yra tikras darbas, susijęs su tuo mokomuoju dalyku, t. y. ką reiškia būti rašytoju, matematiku, istoriku arba mokslininku. Tyrimai rodo, kad tada, kai mokiniai supranta užduočiai taikomus kriterijus ir jais vadovaujasi atlikdami užduotį, jų veiklos rezultatai – ir jų mokymosi pasiekimai – didėja. Pagrindinis veiklos vertinimo tikslas nėra tiesiog vertinti pasiekimus, o pagerinti mokinių mokymąsi, suteikiant galimybes pritaikyti savo žinias ir įgūdžius, parodyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, sprendžiant tikrame gyvenime aktualias problemas ar užduotis.

 

Kuo visa tai bus naudinga mokykloms, mokytojams, mokiniams ir jų tėvams?

Visų pirma, tai bus naudinga projekte dalyvausiančioms bandomosioms mokykloms, jos įgis daugiau patirties, kaip naudotis vertinimo duomenimis tobulinant ugdymo kokybę ir pasiekimų vertinimo kultūrą, mokyklos turės daugiau galimybių atskleisti bendruomenės pastangas ar individualias pedagogų iniciatyvas gerinti ugdymo kokybę ir pasiekimų vertinimą apskritai, taip pat dailės, muzikos arba technologijų srityje. Pradinių klasių mokytojai ir pagrindinio ugdymo pakopų dailės, muzikos ir technologijų mokytojai patobulins savo kvalifikaciją įgydami meninio ir technologinio ugdymo sričių vertinimo užduočių rengimo ir vertinimo pradmenis, išbandys naujus vertinimo įrankius, išmoks taikyti ir patys kurti vertinimo rubrikas, turės galimybių konsultuotis su meninio ir technologinio ugdymo sričių ekspertais. Bendrąja prasme tai suteiks meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo procesui daugiau aiškumo, mažins skirtumus tarp mokyklų, sustiprės suvokimas, kad šių ugdymo sričių pasiekimų vertinimas taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis, bus mažiau nesusipratimų, kai mokiniai įdeda daug pastangų, o jų kūrybos rezultatai lieka tinkamai neįvertinti.

 

Dalyvavimas projekte bus tikrai naudingas mokiniams, nes dailės, muzikos ir technologijų mokymasis taps ne tik įdomesnis dėl naujų kūrybinių iššūkių, bet ir prasmingesnis dėl taikomų aiškesnių ir iš anksto žinomų vertinimo kriterijų, padedančių patiems įsivertinti savo darbą, suprasti trūkumus ir įžvelgti tobulėjimo galimybes. Mokiniai įgis naujų gebėjimų, stiprės motyvacija pažinti supantį pasaulį ir atrasti save, tyrinėti aplinką ir eksperimentuoti, tikslingai pasirinkti raiškos priemones, prognozuoti savo darbo rezultatus, taps atidesni detalėms, visapusiškai suvoks įvairius vaizdinius, išmoks planuoti savo veiklas, suvoks, kad kūryba nėra vien akla sėkmė, o nuoseklus darbas. Mokyklose išbandomos vertinimo rubrikos prisidės prie mokinių savivertės stiprinimo. Mokiniams taps aišku, kodėl meninis ir technologinis ugdymas reikalingas kiekvienam, nes padeda ugdytis visus XXI a. svarbiausius bendruosius gebėjimus, o ypač bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo, skatina pasitelkti ir pritaikyti visų kitų mokomųjų dalykų žinias ir įgūdžius. Tikėtina, kad tai turės įtakos ir kitų mokomųjų dalykų pasiekimams. Projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojai ir mokiniai prisidės prie svarbių pokyčių ne tik savo mokyklose, bet ir šalies mastu. Mokinių tėvams meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo naujovės padės geriau suprasti šių ugdymo turinio sričių reikšmę jų vaikams. Pavyzdžiui, vertinimo rubrikos padės atsiriboti nuo dažnai primetamų subjektyvių vertinimų (gražu – negražu; patinka – nepatinka), nes jose pateikiami konkretūs ir suprantamai suformuluoti kriterijai padės objektyviau įvertinti pasiekimus ir nustatyti pasiekimų lygį.

 

Ar meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo naujovės nesuvaržys mokytojų laisvės įgyvendinant šių sričių ugdymo turinį?

Priešingai, jos teiks mokytojams daugiau galimybių, padės tinkamai organizuoti ugdymo procesą, labiau orientuotą į bendradarbiavimo ir įsivertinimo momentus. Pavyzdžiui, dailės ir technologijų pamokose pradinio ugdymo pedagogams dar būdingas per didelis didaktiškumas, todėl dažnai suvaržomas mokinių kūrybiškumas, nepriklausoma saviraiška, užduotys dažnai atliekamos pagal iš anksto duotas schemas, praleidžiami idėjų paieškos, kritinio įvertinimo, rezultatų apibendrinimo ir kiti etapai. 5–8 klasėse slegia kita problema – dailės, muzikos, technologijų mokytojai, kaip ir kiti, dažnai turi klasės valdymo problemų, paaštrėjančių organizuojant kūrybinę praktinę veiklą grupėse. Dėl amžiaus tarpsnio specifikos svarbu, bet gana nelengva išlaikyti pusiausvyrą tarp spontaniškumo, visų skirtingai įsivaizduojamos kūrybinės laisvės ir nuoseklaus, tvarkingo ir saugaus menų arba technologijų raiškos proceso. Numatoma, kad per projektą sukurti meninio ir technologinio ugdymo vertinimo įrankiai ne tik nesuvaržys mokytojų kūrybinės laisvės, bet paskatins keisti požiūrį į nusistovėjusius pedagoginio darbo šablonus, ieškoti naujų, šiuolaikiškų ugdymo būdų, paskatins mokinių motyvaciją prasmingai mokytis šių dalykų ir siekti vis geresnių rezultatų.

 

Ar tai nesuvaržys mokinių kūrybiškumo?

Nei aukštesnių pasiekimų siekis, nei aiškesni pasiekimų vertinimo kriterijai tikrai nesuvaržys mokinių kūrybiškumo. Įgyti pažinimo ir raiškos gebėjimai, žinios apie įvairius kūrybos būdus ir technologijas kaip tik išlaisvins kūrybiškumą. Svarbu, kad kurdami mokiniai įkvėpimo semtųsi ir mokytųsi ne tik iš gamtos, gyvenamosios aplinkos, „tikrųjų“ menininkų kūrybos, bet ir iš inžinierių konstruktorių, architektų, mados dizainerių, informacinių komunikacinių technologijų kūrėjų ir kitų nesuskaičiuojamų specialybių atstovų darbų, kad išmoktų ne kopijuoti, o kurtų patys. Nauji vertinimo įrankiai padės atsižvelgti į amžiaus tarpsnio ypatumus (paisyti prigimtinių galių), atskleisti mokinių individualumą ir išmonę, pripažinti mokinių kūrybinės raiškos įvairovę, skatins kūrybiškai spręsti aktualias socialines, ekologines problemas, integruoti meninės ir technologinės kūrybos formas.

 

Kokią žinią šios naujovės neša visuomenei?

Meninė ir techninė veikla bei kūryba skatina mokinius mąstyti, ugdo suvokimą, kad nėra neišsprendžiamų problemų, visada galima rasti išeitį, jeigu bus atkakliai ieškoma įvairių (naujų) problemos sprendimo būdų. Todėl meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimas turėtų atspindėti ir kūrybinį procesą (kokiais būdais ir formomis įgyvendino idėją, kokias išraiškos priemones pasirinko…), ir suvokimą (kaip geba paaiškinti, ką sukūrė, ko siekė…). Kūrybiškumo rodiklis – naujumas, naujos kokybės rezultatas. Nauji kūriniai sukuriami įvairiai – kartais labai gaivališkai, spontaniškai, kartais labai sąmoningai planuojant ir projektuojant. Pedagogų rūpestis – padėti mokiniui rasti tinkamą intelektualaus meno kalbos suvokimo, technikų ir meninės raiškos priemonių panaudojimo ir spontaniškos raiškos dermę. Techninė kūryba, stengiantis padaryti tobuliau, taip pat neišvengiamai siejasi su kūrybiškumu ir menu. Ji skatina nuolat tobulinti veiklos priemones ir įrankius, išlaisvina mokinio fizines ir kūrybines jėgas, suteikia pasitikėjimo ir sėkmės pojūtį. Pokyčiai meninio ir technologinio ugdymo pasiekimų vertinimo srityje turės įtakos ugdymo turinio ir ugdymo proceso kaitai, nes projekto vykdymo laikotarpiu paaiškės, kiek ugdymo turinys ir ugdymo procesas atitinka šiuolaikišką požiūrį į ugdymą, mokytojų, mokinių, tėvų ir visuomenės lūkesčius.

Sukurta menų (dailės ir muzikos) ir technologijų pasiekimų vertinimo programa, taip pat surinkta ir išanalizuota informacija apie ugdymo praktiką šalies bendrojo ugdymo mokyklose bus naudinga specialistams, atnaujinantiems ugdymo turinį, rengiantiems ugdymo ir pasiekimų vertinimo priemones, planuojantiems pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarką.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • Eglė

    Pritariu, kad mokyklose turi būti siekiama visų ugdymo turinio sričių kokybės, o požiūris į ugdomus dalykus būtų vienodai pagarbus, neskirstant dalykų pagal prioritetus, kad kiekvienas besimokantis turėtų galimybę gauti kokybiškas žinias ir gebėjimus srityse, kurios jam ateityje bus reikalingos, renkantis profesiją. Dailės ir technologijų dalykai svarbūs dviem aspektais – kultūros (tradicinės, klasikinės, šiuolaikinės; profesionalios, liaudies, populiariosios) pažinimu ir kūrybiškumo, kaip svarbios šiuolaikinio žmogaus savybės, ugdymu. Meno formų ir raiškų įvairovė plečia vaizduotės ir mąstymo ribas. Šiuolaikinis dizainas – ne tik taikomųjų buities daiktų kūrimas tradicinėmis, robotikos, IT priemonėmis, bet paslaugų, ekosistemų kūrimo erdvė, kritinio požiūrio į vartojimą formavimas, tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybė. Dizaino mąstymas formuoja atsakingą požiūrį į kasdienį gyvenimą, nepriklausomai nuo specialybės, juk atsakomybė, kad šiuolaikinės technologijos ir šiandieninės ekonomikos plėtra neužkirstų ateities kartų kokybiško gyvenimo, privaloma visiems. Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, nei dizaino, nei architektūros nepavyko rasti (gali būti, tai slepiasi dalykų turinyje). Ir nors Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iš esminių pokyčių pirmiausia pažymėtas siekis bendrojo ugdymo sistemą orientuoti į kūrybiškumo plėtojimą, ar pakankamas dėmesys skiriamas kūrybiškumą ugdančioms sritims ir dalykams – menams ir technologijoms?
    Pritariu gerb. Dr. Ramutei Skripkienei, kad menų ir technologijų mokytojai neturėtų tapti mokyklų dekoratoriai, tačiau svarbu, kad kūrybinių disciplinų mokytojai savo kūrybos pavyzdžiais demonstruotų kūrybiškumo “galias” viešai pristatydami savo kūrybinės veiklos rezultatus. Manyčiau mokyklose tokie mokytojai galėtų būti itin skatinami ir vertinami. Tačiau vertėtų nepamiršti šiuolaikinės kūrybinės raiškos įvairovės ir tarpsritiškumo, inovatyvių technologijų diegimo. Kūrybinių dalykų ugdymo aplinka turėtų demonstruoti šiuolaikiško kūrybinio mąstymo plėtrą – nuo tradicinių amatų iki šiuolaikinių tarpdisciplininių, interaktyvių projektų. Universalaus dizaino ugdyme samprata galėtų praturtinti ne tik meno ir technologijų, bet ir kitų dalykų ugdymo aplinkas. Tam reikalingos investicijos į nuolatinį kūrybinių laboratorijų atnaujinimą ir mokytojų kvalifikaciją.
    Formuojamasi, kaupiamasis vertinimas meno dalykų vertinime yra tinkamiausias. Svarbu, kad būtų akcentuojamas kūrybos procesas ir individo progresas, kad vertinimo tikslas nebūtų tiesiog vertinti pasiekimą, o pagerinti mokymąsi ir skatinti kūrybiškumą. Kuriant vertinimo kriterijus ir rodiklius, vertėtų prisiminti, kad meno kūrinio iš anksto negali numatyti, jis atsiranda iš individo patirties ir vaizduotės. Iš anksto sudėliojus griežtus, kūrybą stabdančius, baigtinius vertinimo kriterijus, galima apriboti moksleivio vaizduotę ir kūrybiškumą.

    • Ona

      Apie ką kalbame apie kokią technologinę kryptį renkasi Lietuvos švietimo politikai projektuojami naujas bendrąsias programas, t.y. amatinę , projektinę ar inžinerinę net nekalbamu apie mokslinę…. Pradėkime kalbėti ko siekiame, o paskui jau kalbėkime apie detales. Technologijos kaip ir menai vienareikiškai svarbu kiekvieno žmogaus gyvenime, kaip savita gyvenimo kalba, kaip matematika ar gamtos pažinimas…. Deja iki šiol visuomenė kaip ir švietimo politikai vertina tik tiksliuosius ar gamtos mokslus.

    • Jūratė

      Pasirenkamosios grafinio dizaino programos iš menų srities yra III – IV gimnazijos klasėse. Mokiniai mielai jas renkasi ir puikiai dirba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *