Kad vaikai muzikuotų

Jau penkerius metus Vilniuje veikiančio Suzuki metodo centro įkūrėja Jelena Gliaudelienė savo mokyklos tikslą įvardija taip: kad vaikai muzikuotų. Ir papildo: drauge su savo tėveliais ir mamytėmis. Tai muzikos mokykla, kurioje vaikai nuo 4 metų mokomi groti smuiku, fortepijonu arba gitara. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Vilniaus kongresų rūmuose buvo surengtas didelis koncertas šiai penkerių metų sukakčiai paminėti. Nieko nestebina, kai groja mokyklinio amžiaus vaikai. Bet kai į sceną užlipa, t. y. užkeliami, ketverių metų pipirai ir ima smuikuoti – negali nesistebėti. Kai kurie dar tik pradeda kalbėti ir tikrai nepažįsta nei raidžių, nei natų. Iš kur tokiems vaikams kyla noras groti? Kaip jie to išmoksta? Apie ir tai kalbėjomės su mokytoja Jelena Gliaudeliene.

Sužavėjo Š. Sudzukio metodai

 

Jelena pasakoja, kad dvidešimt metų dirbo Montessori metodo centre. 2006 m. įstojo į Lietuvos Suzuki asociaciją, o dar po metų įkūrė pirmąją Suzuki smuiko klasę.

J. Gliaudelienę sužavėjo žymaus japonų filosofo, pedagogo ir smuikininko Šiničio Sudzukio (Shinichi Suzuki, 1898–1998) vadinamasis „motinos kalbos“ arba „kalbos iš širdies į širdį“ metodas mokant visai mažus vaikus groti. Įdomu, kad patį Š. Sudzukį, jau 18-metį vaikiną, smuikuoti paskatino išgirsta Franco Šuberto „Ave Marija“. Jis studijavo Tokijuje, vėliau Vokietijoje, kur artimai susibičiuliavo su Albertu Einšteinu. Studijuodamas Š. Sudzukis padarė išvadą, kad labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga, su kokiais žmonėmis bendrauja, kokį jų elgesį stebi, kuo domisi jį supantys artimieji. Tai formuoja asmenybę, jos tolesnę ugdymosi kryptį. Labai svarbu, kad vaikas nuo mažens girdėtų geriausius muzikos kūrinius.

J. Gliaudelienės įkurta smuiko klasė plėtėsi, atsirado norinčių groti ne tik smuiku, bet ir fortepijonu bei gitara, 2013 m. Jelena drauge su Europos Suzuki asociacijos eksperte Sabina Kalibataite įkūrė Suzuki metodo centrą. 

Į mokyklą atvedami nedideli vaikai, todėl jokių egzaminų, muzikinių gabumų patikrinimo nėra. Pagal Suzuki metodą svarbiausias žmogus vaiko gyvenime yra mama. Grojančios mamos pavyzdys geriausiai gali paskatinti paimti į rankas muzikos instrumentą.

Mokosi ir mamos

 

Jelena pasakoja, kad į mokyklą atvedami nedideli vaikai, todėl jokių egzaminų, muzikinių gabumų patikrinimo nėra. Pagal Suzuki metodą svarbiausias žmogus vaiko gyvenime yra mama. Grojančios mamos pavyzdys geriausiai gali paskatinti paimti į rankas muzikos instrumentą. „O jei mama visai nemoka groti?“ – klausiu Jelenos. Tai koks ji pavyzdys?

Štai todėl į mokyklą vaikas ateina drauge su mama, pirmiausia mama pamokoma taisyklingos laikysenos grojant, kaip laikyti instrumentą, kaip sugroti nesudėtingą kūrinėlį. Matydamas namuose kasdien (tai svarbu!) po truputį muzikuojančią mamą, vaikas norės pamėgdžioti, įsigyti instrumentą. Tada jau mokytoja drauge su mama moko mažylį. Tėvai yra namų mokytojai, o pedagogas yra konsultantas, padedantis tėvams lavinti vaiko gebėjimus, kurti muzikinę aplinką. Mama aktyviai dalyvauja ir muzikos pamokose, stebi kitų vaikų pamokas, sudaro nuolatinį muzikavimo tvarkaraštį. Grodama su vaiku, ji ugdo meistriškumą. Š. Sudzukis teigė, kad gabumai nėra duodami gimstant, jie – įgyjami, todėl reikia ugdyti muzikavimo įprotį. Įpročių ugdymas – lėtas procesas, reikalaujantis didžiulio ryžto. Įpročiai formuoja charakterį, o charakteris valdo likimą.

 

Pirmiausia mokomasi liaudies muzikos

 

Kaip jau minėta, Š. Sudzukis studijavo Vokietijoje. XX a. pirmoje pusėje Europos menininkai ypač domėjosi tautosaka, liaudies muzika ir dainomis. Š. Sudzukis teigė, kad atliekant liaudies muziką remiamasi natūraliais kūno judesiais, o vaikams tai ypač svarbu.

Taigi mažieji Suzuki metodo centro muzikantai tradiciškai pirmiausia mokosi sugroti dešimt vokiečių liaudies dainelių. Groti mokoma iš klausos, naudojama daug žaidybinių elementų, ugdomi įgūdžiai ir koncentracija. Vėliau vaikas išmoks ir natų. Kaip pastebi J. Gliaudelienė, mokymasis groti iš klausos ypač lavina atmintį, gebėjimą mokytis gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos. Jos dukra Beatričė mokosi pirmoje gimnazijos klasėje, puiki atmintis ir unikali klausa jai tikrai padeda moksluose. Mama ir mokytoja Jelena mano, kad Beatričė išsiugdė šiuos gebėjimus, nes smuikuoti pradėjo ketverių metukų. Dar išsiugdė atsakomybės jausmą, mokėjimą planuotis dieną. Kai mažieji išmoksta atlikti liaudies kūrinėlius, pamažu lavinamas jų muzikinis intelektas, o šiam tikslui, pasak Š. Sudzukio, geriausiai tinka Johano Sebastiano Bacho kūriniai.

Individualus mokymosi tempas

 

Vaikas mokosi pagal individualų planą, pats nusistato mokymosi tempą. Mažasis gyvena savo ritmu, muzikuodamas su artimaisiais, draugais jis pamažu tobulėja. Šis mokymasis jam ne našta, o džiaugsmas, veikla, teikianti pasitikėjimo ir savigarbos, skatinanti augti ir tobulėti. Svarbu viešai parodyti savo pergales, užlipti ant scenos ir sugroti kūrinį, bet svarbiausia – pažinti ir nugalėti save, savo baimę, savo tingumą, susikaustymą… Todėl pamokoje vyrauja individualus darbas ir tempas.

Svarbios grupinės pamokos

 

Jelena prisimena vieną linksmą nutikimą. Vaikui reikėjo išmokti atlikti kūrinį lėtai, greitesniu tempu ir dar greičiau. Iš pradžių buvo sunku, bet paskui jis sugrojo kūrinį daug greičiau, nei buvo reikalaujama. Tuo didžiavosi ir tempo lėtinti nenorėjo net grodamas drauge su kitais. „Esame individualistai ir prie kitų derintis nėra lengva“, – šypsosi Jelena. Štai todėl tampa svarbūs grupiniai užsiėmimai ir bendras repertuaras. Taip ugdomas vaikų jautrumas, drausmingumas, pagarba kitam žmogui, ištvermingumas, savivertė. Drauge grodami jie ne tik parodo savo sugebėjimus (o tai psichologiškai svarbu), bet ir pamato, išgirsta draugų grojimą. Taip formuojamas gilesnis artimų žmonių dvasinis ryšys.

Tėveliai, kantrybės ir tolerancijos!

 

Artimųjų ir draugų palaikymas ypač svarbus, kai pradedame ilgą ir sudėtingą darbą. O muzikavimas toks ir yra. J. Gliaudelienė ragina tėvelius, kad šie pastebėtų ir pagirtų savo mažųjų muzikantų pastangas. Geras rezultatas tampa stimulu naujiems darbams, džiugina vaiką. „Tėveliai, būkite kantrūs ir tolerantiški“, – sako Jelena. Ir mokykitės groti drauge su vaikais.