Ką duoda programa „Erasmus+“ Europos ir Lietuvos aukštosioms mokykloms

Nauji nepriklausomi tyrimai patvirtina, kad ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ labai prisideda ne tik prie studentų asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės, bet ir prie inovacijų diegimo aukštosiose mokyklose. Studijos autoriai, lietuvių mokslinių tyrimų ir analizės centro (Policy and Management Institute – PPMI) ekspertai, užtikrinti – programos finansuojami tarptautiniai bendradarbiavimo projektai stipriai prisideda prie novatoriškų švietimo praktikų diegimo universitetuose ir bendro aukštojo mokslo sistemos tobulinimo. Šie pokyčiai leidžia lengviau konkuruoti tarptautiniame kontekste, kas itin aktualu Lietuvai.

 

Europos Komisija prieš kelias dienas paskelbė tyrimo ataskaitą apie programos „Erasmus+“ finansuojamus aukštojo mokslo strateginių partnerysčių ir žinių sąjungų projektus ir jų poveikį. Tyrimas pateikia naujų įrodymų, kad į tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą įsitraukusiose aukštosiose mokyklose išauga pajėgumas inovacijoms.

„Bendradarbiavimo projektai prisideda prie skaitmenizavimo ir novatoriškų pedagoginių praktikų diegimo. Net 85 proc. projektų tapo paskata į aukštųjų mokyklų programas aktyviau integruoti informacines technologijas, įgyvendinti mišraus mokymosi (angl. blended education) praktikas, perkeliant dalį mokymosi proceso į elektroninę erdvę. Didelė apklaustų institucijų atstovų dalis taip pat tvirtino, kad įgyvendinti projektai lėmė aktyvesnį tarpdisciplininio mokymo praktikų taikymą jų universitete arba universiteto padalinyje“, – sakė tyrimą koordinavęs PPMI direktorius Vitalis Nakrošis.

 

Studijos duomenimis, bendradarbiavimas su kitų šalių universitetais, įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis taip pat stiprina dalyvaujančių aukštųjų mokyklų pasirengimą atliepti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius – kas trečias bendradarbiavimo projektas gali pasigirti tiesiogiai prisidėjęs prie naujo pradedančiojo verslo įkūrimo. Drauge įgyvendinamuose projektuose skiriama daug dėmesio socialinei įtraukčiai, diskriminacijai mažinti – taip visapusiškai didinamas universitetų atvirumas ne tik technologinėms naujovėms, bet ir lygioms galimybėms.

 

Per tyrimą analizuotuose projektuose aktyviai dalyvauja ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijos. Programą administruojančio Švietimo mainų ir paramos fondo (ŠMPF) duomenimis, strateginių partnerysčių projektus įgyvendina visų Lietuvos švietimo sektorių dalyviai, bet didžiausi konkursai yra būtent tarp aukštojo mokslo institucijų. Nenuostabu – šiam sektoriui yra skiriama tik 13 proc. bendrojo veiklos biudžeto, tačiau dotacijos vidurkis yra aukščiausias tarp sektorių ir siekia apie 240 tūkst. eurų.

 

Mokslinių tyrimų ir analizės centro inf.