Įspūdingus rezultatus lemia ir gabumai, ir darbas, ir sėkmė

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tradiciškai penktąjį kartą Vilniaus rotušėje kovo 11 d. apdovanoti mokiniai, garsinantys sostinę mokslo ir meno, sporto, savanorystės pasiekimais. Vienas iš dešimties apdovanotųjų – Vilniaus jėzuitų gimnazijos I klasės mokinys Tomas Babelis. Jam Mažasis Kristoforas atiteko už laimėjimus gamtos mokslų srityse ir Vilniaus miesto garsinimą. Tomas dalyvauja matematikos, informatikos ir gamtos mokslų olimpiadose bei konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Artimiausias gimnazisto tikslas – patekti į Vidurio Europos matematikos olimpiadą. Be to, laisvalaikiu vaikinas groja vargonais ir šoka. „Švietimo naujienos“ pakalbino ir gimnazistą, ir jo mokytojas.

Tomai, kaip jauteisi gavęs mažąjį Kristoforą, ką tau reiškia šis apdovanojimas?

Ką tik iš Vilniaus mero rankų gavau mažąjį Kristoforą. Jaučiuosi pakiliai. Šis apdovanojimas tik dar labiau skatina mane domėtis, mokytis, laimėti, taip garsinant Vilnių bei Lietuvą.

 

Bendraamžiams galėtumei būti pavyzdys, kaip viską spėti: mokslai, muzika, šokiai… Žinau, kad anksčiau Utenoje lankei sportinius šokius ir meno mokykloje mokeisi groti vargonais. Koks tavo užimtumas po pamokų yra dabar, mokantis Vilniuje?

Vilniuje gyvenu pirmus metus. Tiek anksčiau, tiek dabar mano dienoje privalo tilpti pamokos, grojimas vargonais ir šokiai. Kasdien apie valandą groju vargonais, 2 valandas trunka sportinių šokių treniruotė (kad kelionė iki šokių klubo neprailgtų – pakeliui spėju išspręsti porą uždavinių). Likusį laisvą laiką skiriu papildomų matematikos uždavinių sprendimui.

 

Papasakok apie dalyvavimą olimpiadose. Kelintoje klasėje mokeisi, kai sudalyvavai pirmoje olimpiadoje ar konkurse?

Nuo pirmos klasės dalyvauju matematikos konkurse „Kengūra“ ir kasmet patenku į geriausiųjų Lietuvoje 50-tuką. Esu dalyvavęs įvairių dalykų olimpiadose bei konkursuose, nes visi dalykai sekėsi puikiai, nors nuo pirmos klasės labiausiai mėgau matematiką. Mokytojai pamokų metu visada pateikia papildomų užduočių ir man tai labai patinka. Nuo septintos klasės 2 kartus per savaitę vykdavau į Vilnių gilinti matematikos žinių pas mokytoją Eduardą Jušką. Tada rezultatai dar pagerėjo. Dalyvaudavau visose matematikos olimpiadose ir, būdamas aštuntoje klasėje, Lietuvos mokinių matematikos olimpiadoje (LMMO) laimėjau antrąją vietą Lietuvoje, rungdamasis su devintokais. Teko susirungti ir su abiturientais Bronislovo Burgio organizuojamame matematikos konkurse, kur būdamas aštuntokas iškovojau trečiąją vietą.

Kiekviena olimpiada padovanoja ir naujų pažinčių su tos srities mylėtojais. LMMO metu sutikau ir savo dabartinę matematikos mokytoją bei auklėtoją Ziną Šiaulienę. Nuo tada ir pradėjau galvoti apie gyvenimą sostinėje ir dar didesnes galimybes. Už šios svajonės išsipildymą labiausiai dėkingas esu Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorei ses. Editai Šicaitei, auklėtojai Zinai Šiaulienei bei visai mokyklos bendruomenei.

 

Dar rugsėjį nusprendžiau pabandyti sudalyvauti gamtos mokslų olimpiadoje. Nors tai nėra pati stipriausia mano sritis ir papildomai nesiruošiau, patekau į geriausiųjų Lietuvoje šešetą. Tuomet, padedamas mokytojų, intensyviai gilinausi į fiziką, chemiją bei biologiją. Išvykęs į Tarptautinę jaunių gamtos mokslų olimpiadą Katare iš jos parvežiau į Lietuvą bronzos medalį.

 

Kas ir kaip tau padeda ruoštis olimpiadoms ir konkursams – ar mokytojai skiria papildomų užduočių, dirba individualiai, ar mokaisi savarankiškai, kreipiesi pagalbos, konsultacijų į tų sričių žinovus?

Matematikos mokausi visais įmanomais būdais – Lietuvos jaunųjų matematikų mokykloje, Nacionalinėje moksleivių akademijoje sprendžiu matematikos bei fizikos užduotis ir aktyviai dalyvauju jų organizuojamose sesijose, sprendžiu mokytojos Zinos rekomenduojamus uždavinius bei konsultuojuosi su ja.

 

Dėl susiklosčiusios situacijos mokyklos arba dirba nuotoliniu būdu, arba yra paskelbusios atostogas. Ar būtum pasiruošęs nuotoliniu būdu mokytis ilgesnį laiką (nes turbūt ir anksčiau tekdavo pasimokyti savarankiškai, kol būdavai išvykęs į olimpiadas ir konkursus)? Kaip manai, ar Lietuvos mokytojai ir mokiniai tam pasirengę?

Mokytis visų dalykų nuotoliniu būdu būtų įmanoma, bet, manau, sudėtinga. Tam dar nesame pasiruošę, o be to, reikalinga stipri motyvacija.

 

Galbūt galėtum pasidalyti patirtimi su bendraamžiais: kaip planuotis laiką, kad suspėtų tiek daug nuveikti ir ką daryti, norint taip gerai mokytis? Ar tai labiau priklauso nuo gabumų, ar nuo įdėto darbo? Mūsų fizikos mokytojas liepdavo pirmame sąsiuvinio puslapyje užsirašyti: „Rezultatai pasiekiami darbu, darbu, darbu – gabumai nebūtini“ – ar pritartum tokiai nuomonei?

Rezultatai kartais priklauso ne tik nuo įdėto darbo – kartais užtenka gabumų, atsitiktinumo, sėkmės.

 

Kuris laimėjimas, apdovanojimas tau reikšmingiausias? Ką ketini studijuoti ir kokį darbą norėtum dirbti ateityje?

Pats reikšmingiausias laimėjimas man yra bronzos medalis, parsivežtas iš Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados, tačiau net ir po tokios sėkmės mano meilė matematikai nesumažėjo. Tikiu, kad dar laimėsiu ne vieną tarptautinį matematinį medalį. Manau, kad studijuosiu matematiką Vilniaus universitete, o baigęs jį, nesiskirsiu su skaičiais bei formulėmis.

 

***

 

Rasa Rudzevičienė,
Vilniaus jėzuitų gimnazijos chemijos vyr. mokytoja

 

Nuolat kalbiname įvairius apdovanojimus gavusius mokytojus, mokslininkus, klausiame, ką jiems reiškia laimėjimai, ar jų tikėjosi ir pan.. Naudojuosi proga paklausti – o kaipgi jaučiasi mokytojai, kai jų mokinys laimi, pavyzdžiui, Mažąjį Kristoforą, olimpiadą, atstovauja Lietuvai užsienyje?

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi Tomo laimėjimais. Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad jis mano mokinys, nors Tomas daug mokosi ir ruošiasi savarankiškai, aš jam visada padedu, patariu.

 

Kaip galėtumėte apibūdinti Tomą?

Jis yra jaunas žmogus, neįtikėtinai apdovanotas talentais ir gebėjimais. Pamokoje tylus, bet smalsus ir, atrodo, nepraleidžia nė vieno mokytojo pasakyto žodžio. Apie jo veiklas aš daugiau sužinau iš jo įrašų socialiniame tinkle „Facebook“ ar straipsnių apie jį, jo apdovanojimus. Negaliu nesistebėti, kaip jis visur suspėja ir į kiek skirtingų veiklų yra įsitraukęs: matematikos konkursai, gamtos mokslų olimpiados, mokosi groti vargonais, šoka pramoginius šokius ir t. t.

 

Daugelyje pasaulio šalių gabūs vaikai priskiriami ypatingų vaikų grupei, jiems taikomos specialios mokymo programos, jie tiriami ir ugdomi įvairiuose specializuotuose centruose, veikia įvairios organizacijos ir asociacijos, vienijančios gabius vaikus, jų tėvus, visus specialistus, dirbančius šioje srityje. Tuo tarpu, Lietuvoje gabūs vaikai tik dabar pradeda sulaukti dėmesio. Ar daug savo praktikoje jų sutinkate? Papasakokite apie darbą su jais.

Gabių mokinių nėra daug, nes jie gimsta gabūs, o ne tampa tokiais. Mūsų gimnazijoje gabių mokinių sutinkame dažniau, bet tai lemia mokinių ir jų tėvų pasirinkimas ir noras mokytis Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. Aš atskirai su gabiais mokiniais kaip su grupe nedirbu, nors mūsų mokykloje jau yra taikoma ir tokia praktika. Pastebėjusi ne tik gabų, bet ir susidomėjusį chemija mokinį, siūlau jam intensyviau ruoštis iš mokyklinių vadovėlių, spręsti olimpiadų užduotis, dalyvauti konkursuose, nukreipiu pas kolegas, dirbančiais su gabiais mokiniais.

 

Aukšti mokymosi pasiekimai yra nulemti mokinio gabumų ar jo ir pedagogo įdėto darbo atspindys – kaip manote? Kiek svarbu tokį vaiką motyvuoti, skatinti, palaikyti? (ir apskritai, ir Tomo atveju).

Mokytojas tokiam mokiniui yra pagalbininkas, gal iš pradžių vedlys, bet vėliau jau sunku pasakyti, kas ką veda į priekį. Tais atvejais, kai man teko laimė turėti tokį išskirtinių gabumų mokinį, jo motyvuoti nereikėjo, jis ėjo į priekį pats ir dideliais žingsniais. Pavyzdžiui, Tomas užsiregistravo į gamtos mokslų olimpiadą anksčiau nei pasiūliau jo bendraklasiams, tai ir buvo kelio pradžia patekimui į Lietuvos komandą Tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje 2019 m. Katare, iš kurios Tomas iš jos grįžo su bronzos medaliu.

 

Ar tobulinate darbo su gabiais vaikais ugdymo kompetenciją seminaruose, kursuose, konferencijose, savarankiškai? Su kokiais iššūkiais ir džiaugsmais susiduria gabių mokinių ugdytojai?

Lietuvoje nėra gabių vaikų ugdymo sistemos, bet yra įvairių bandymų, kaip su jais dirbti. Mūsų gimnazijoje antrus mokslo metus mokytojų grupė kryptingai dirba su žemesniųjų klasių moksleiviais. Aš dalyvauju mokymuose, seminaruose, ieškau informacijos, domiuosi kitų šalių patirtimi. Mano tikslas nėra dirbti su gabiais vaikais. Tai dažniau džiaugsmas, bet gali būti ir didelis rūpestis bei iššūkis, jei gabus mokinys neišnaudoja savo potencialo ir matai, kaip dėl to tam mokiniui sunku.

 

Gyvenant šių dienų realybėje, norisi paklausti, ar jūsų ugdymo įstaigos bendruomenė jau yra pasiruošusi mokyti nuotoliniu būdu? Kaip manote, ar toks mokymasis būtų produktyvus, ar Lietuvos mokytojai ir mokiniai tam pasiruošę?

Mūsų gimnazijos mokytojai virtualiai dirba nuo kovo 13 dienos. Džiaugiuosi, kad mokyklos steigėjas ir administracija pasitiki savo mokytojais ir jiems suteikia laisvę kūrybiškai veikti ir ieškoti naujų mokymo formų. Nemanau, kad galėjome būti pasiruošę karantinui, nesame pasiruošę viruso, kuris laikinai keičia mūsų kasdienybę, išbandymams. Mokytojas yra kūrybiškas ir kiekvieną dieną ieškantis vis kitų paveikių būdų ir priemonių. Dabar reikės laiko ir kantrybės. Mokomės visi…

 

***

 

Apie Tomą pasakoja ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė bei Tomo auklėtoja Zina Šiaulienė:

„Tomą pažįstu nuo praeito pavasario, kai sutikau jį Lietuvos mokinių matematikos olimpiadoje. Ten būdamas aštuntokas tarp devintokų jis užėmė II vietą. Taip susiklostė, kad po olimpiados mes su Tomu vienas kitą pasirinkome, tikėdami, kad Tomui patiks Vilniaus jėzuitų gimnazijoje ir, kad jis turės geras sąlygas siekti matematikos aukštumų. Kadangi esu sukaupusi nemaža darbo su gabiais mokiniais patirties, esu paruošusi ne vieną matematikos tarptautinių olimpiadų prizininką, labai apsidžiaugiau, kad galėsiu padėti ir Tomui.

 

Tomas skiriasi nuo kitų mano sutiktų talentingų mokinių tuo, kad yra gabus labai daugeliui sričių, ypač matematikai ir gamtos mokslams, puikiai groja vargonais, šoka. Tarptautinė matematikos olimpiada – jo tikslas, kurio Tomas atkakliai siekia. Tačiau tai jam netrukdo sėkmingai sudalyvauti kitur – iš Tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados parvežti Lietuvai bronzos medalį arba Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse užimti antrąją vietą.

 

Aukšti gabių vaikų pasiekimai dažniausiai yra nulemti vaikystėje, dar iki mokyklos, kai vaikui ugdoma valia, kai jis gauna „instrukcijas“, kaip elgtis su savo gabumais. Vėliau svarbu, kad mokytojai gebėtų priimti „kitokį“ mokinį, palaikytų, stengtųsi padėti. Tomo atveju jo sėkmę lemia ir paprastas, optimistiškas bei draugiškas būdas. Vaikino dienotvarkėje beveik nėra laisvo laiko, po pamokų jis skuba į šokių bei vargonų repeticijas, sprendžia nacionalinės moksleivių akademijos bei Lietuvos jaunųjų matematikų mokyklos siunčiamas užduotis, dalyvauja mokyklos matematikos būrelyje, ruošiasi iš karto 3–4 olimpiadoms.

 

Dirbti su talentingu vaiku – nemenkas iššūkis. Daug kartų manęs kolegos klausė, kaip aš jaučiuosi, kai vaikas kai kuriose srityse mane pralenkia. Gerai! Juk nedalyvautų pasaulinėje olimpiadoje, jei nepralenktų. Mokytojams to nereikia bijoti, nes mokiniai labai gerbia pedagogus už pastangas, bet kokią suteiktą pagalbą. Savo mokiniams būtinai papasakoju apie tą dieną, kai supratau, kad mane pralenkė. Ta diena man, mokytojai, būna ne mažiau ypatinga už tą, kai mokinys grįžta iš pasaulinės olimpiados su apdovanojimu arba būna apdovanojamas Mažuoju Kristoforu. Vis dėlto ypatingiausi jausmai, dirbant su gabiu vaiku, mane aplanko kasdienybėje, o apdovanojimų diena – tik trumpa, maloni akimirka ir džiaugsmas matyti laimingą vaiką“.

 

Dėkoju visiems pašnekovams.

 

Video apie Tomą Babelį galite pažiūrėti čia.