Informacija, inovacijos ir mokyklų bibliotekų įtaka
Mokyklos biblioteka yra struktūrinis mokyklos padalinys, todėl ji neišvengiamai dalyvauja visuose švietimo kaitos, reformų procesuose. Didžiausi pokyčiai prasidėjo, kai kūrėsi Tautinė mokykla, kai keitėsi požiūris į ugdymą, kito visa ugdymo sistema, o drauge savo pozicijos ugdymo procese pradėjo ieškoti ir mokyklos bibliotekos. Tačiau patirtis rodo, kad per kelis dešimtmečius situacija su mokyklų bibliotekomis neįgavo aiškumo, nebuvo sukurta bendra strategija, neapibrėžta aiški jų pozicija. Per šį laikotarpį netgi nebuvo apsispręsta dėl mokyklų bibliotekų pavaldumo.
Patirtis rodo, kad per kelis dešimtmečius situacija su mokyklų bibliotekomis neįgavo aiškumo, nebuvo sukurta bendra strategija, neapibrėžta aiški jų pozicija.
Dvigubas pavaldumas tiek Švietimo ir mokslo, tiek Kultūros ministerijoms neleidžia kurti bendros mokyklų bibliotekų strategijos. Per šį laikotarpį net nebuvo įgyvendinta mokyklų bibliotekų integrali informacinė sistema. Tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse dažnai pasigirsta diskusijų apie bibliotekų reikalingumą ir prasmingumą XXI a., kai mus supa tokia skaitmeninių technologijų ir informacijos gausa. Tačiau be informacinės infrastruktūros, kurios dalis ir yra mokyklos biblioteka, sunku įsivaizduoti mokinių informacinių gebėjimų ugdymą, informacinį raštingumą, gebėjimą rasti, suvokti, vertinti ir tikslingai naudotis informacija.
Lietuvoje mokyklų bibliotekos vertinamos labai įvairiai, būta pasiūlymų jas uždaryti, siūloma optimizuojant perkelti paslaugas į viešąsias bibliotekas. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko nuomone, mokyklų ir viešųjų bibliotekų santykių modelis negali būti bendras, reikia atsižvelgti į vietovę, į vietos resursus. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupė kuria keletą modelių, pagal kuriuos mokykla ar savivaldybė spręs, kokia turėtų būti mokyklos biblioteka: savarankiška ar sujungta su viešąja. Šis laikas mokyklų bibliotekininkų turėtų būti išnaudojamas siekiant atskleisti mokyklų bibliotekų vertę, reikalingumą, teikiamų paslaugų įvairovę, dalyvavimo ugdymo procese svarbą, mokyklos bendruomenės palaikymą. Bibliotekininkai supranta ir pripažįsta atstovavimo būtinybę, kuri reiškiasi per savo veiklų ir vertės pristatymą ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir visai visuomenei.
Vedami šių tikslų Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojai 2013 m. įkūrė ir oficialiai įregistravo Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociaciją (LMBDA). Asociacija sujungė mokyklų bibliotekininkus ir kitus neabejingus mokyklos bibliotekos darbui. Vienas svarbiausių asociacijos tikslų – skatinti mokyklų bibliotekininkų profesinį bendradarbiavimą ir tobulėjimą, rengti pasiūlymus mokyklų bibliotekininkų darbo ir kitais klausimais. 2017 m. LMBDA tapo IASL (angl. International Association of School Librarianship) nare. Tarptautinė mokyklų bibliotekų asociacija įkurta 1971 m. Tai pasaulinis suinteresuotų žmonių tinklas, kuriantis ir palaikantis mokyklų bibliotekų, medijų ir informacinio raštingumo programas ir paslaugas. Jos nariai – bibliotekininkai, mokyklų bibliotekų medijų ir informacinio raštingumo pedagogai, leidėjai, institucijos ir asociacijos. IASL skatina mokyklų bibliotekų veiklą, dalijasi gerąja patirtimi per konferencijas, seminarus, leidžia informacinius leidinius, organizuoja projektus ir veiklas sujungdami viso pasaulio mokyklų bibliotekininkus.
Šių metų gegužę Tarptautinė mokyklų bibliotekininkų asociacija sukvietė pasaulio mokyklų bibliotekininkus į 47-ąją tarptautinę konferenciją „Informacija, inovacijos ir mokyklų bibliotekų įtaka“ Stambule. Gerąja patirtimi, naujienomis, problemomis, pasiekimais dalijosi 150 dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Mokyklų bibliotekininkai seminaruose, darbo grupėse, regionų susitikimuose aptarė informacinio raštingumo, skaitymo skatinimo, informacijos paieškos ir atrankos bei kitas mokyklų bibliotekų problemas. Konferencijoje bibliotekininkai praktikai, mokytojai, administratoriai, mokslininkai ir visi, kuriems rūpi švietimas ir bibliotekos, dalyvavo pokalbiuose apie mokyklų bibliotekų naujoves, informaciją ir įtaką ugdymui, dalijosi nuomonėmis apie tai, kur esame šiandien ir kaip įsivaizduojame savo ateitį. Mokyklų bibliotekininkai keitėsi idėjomis, išsakė problemas, tendencijas, kūrė bendravimo ir bendradarbiavimo kontaktus. Buvo apžvelgti naujausi moksliniai tyrimai, geriausios praktikos įvairių pasaulio šalių mokyklų bibliotekose. Pirmą kartą konferencijoje suplevėsavo ir Lietuvos vėliava. Lietuvos mokyklų bibliotekininkams atstovavo Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos bibliotekininkė, LMBDA valdybos narė Kristina Brazauskienė. Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje naudingas tuo, kad pasidalyta ir įgyta patirties, pristatyti šalies bibliotekininkai, užmegzta naujų pažinčių, kontaktų. 2019 m. IASL konferencija vyks Dubrovnike (Kroatija), kur Lietuvos mokyklų bibliotekininkai laukiami su savo veiklų pristatymu, išskirtine patirtimi.
LMBDA valdybos inf.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Mano gimnazijos biblioteka sujungta su viešosios filialu jau nuo 1994 m (gal tai buvo pirmoji Lietuvoje?), nes mes gyvename nedideliame miestelyje. O pagrindinis dalykas yra tai, jog biblioteka veikia MOKYKLOS PATALPOSE! Priešingu atveju jungimas būtų visiškas absurdas. Tikra tiesa, jog bent jau nedideli viešųjų bibliotekų filialai gyvuoja tik mokinių dėka. Mes džiaugiamės tuo, kad nebuvo sunaikintas gimnazijos bibliotekininko etatas (bent jau kol kas). O kad mes blaškomi tarp dviejų ministerijų, tai rodo tik jų požiūrį. Gerbiami ministeriai, apsispręskite, mes, mokyklų bibliotekininkai, dalyvaujame jaunosios kartos ugdyme ar ne? Mums tokio klausimo tikrai nekyla.
Šimtus kartų jau atskleista mokyklų bibliotekų svarba, veikla, patirtis, reikšmė ir pan. Buvo leistas „Švietimo naujienų” priedas „Mokyklos biblioteka”, kuriame skleidėme patirtį, idėjas ir t.t. Bendradarbiavimui skleisti kai kuriuose miestuose mokyklų bibliotekos sukūrė tinklalapius. Visko neišvardinsi. Mes šitiek metų priklausome dviems ministerijoms, o jos mus vis mėto kaip karštą bulvę. Galiausiai mus numetė savivaldybėms, kurių supratimas apie mokyklų bibliotekas yra prieštvaninis ir apgailėtinas – tipo, mes tik išduodame knygas. Tai akivaizdžiai patvirtino ir 2014-2016 m. atlyginimų kėlimo programa. Ministerija lėšas mūsų atlyginimų didinimui pervedė savivaldybėms, kurios šiuos pinigus iš mūsų paprasčiausiai pavogė. Tai įrodo ir dokumentai. Taigi, nesitikėkim, kad savivaldybių klerkai šį kartą į mokyklų bibliotekas kreips dėmesį. Jie žino tik žodžius „optimizacija ir taupymas”. Šie dabar pateikti modeliai, tai akivaizdi galimybė viešosioms bibliotekoms ir jų filialams išlikti mokyklų bibliotekų sujungimo sąskaita. Kai kuriuose rajonuose mokyklų bibliotekos jau buvo taip sunaikintos. Pagaliau naujas darbo mokėjimo įstatymas (2017.01.17 XIII-198) su nurodytomis koeficientų žirklėmis vėl mokyklų direktoriams leido manipuliuoti mūsų koeficientais. Taigi netylėkime, nes mokyklų bibliotekas ištiks „Brisiaus galas”…
Bet man atrodo, šiuo metu niekas ir neketina uždarinėti mokyklų bibliotekų. Ar kas nors iš komentavusių turi konkrečių faktų? Tuomet pasidalinkime.
Nuo 2019 m. sausio turėtų prasidėti mažinimo vajus, taip minėjo mūsų atsakingas asmuo savivaldybėje.
Pritariu Rasuolei.
/Mažinami etai mokyklų bibliotekose – riboženklis ir pačiam bibliotekininkui, jo galioms , naujų galimybių ir potencialo stabdis. Nes šiandien auklėjant X, Y ir Z kartas biblioteka kaip nenuginčijamas pažangos variklis, atlieka ypatingai svarbų auklėjamąjį vaidmenį kurdami konstruktyvų bendravimą, ugdymą.
Mokyklos biblioteka yra neatsiejama mokyklos strateginių veiklų dalyvė. Stiprėja mokyklos bibliotekos socialinis vaidmuo. Biblioteka tampa socialinių inovacijų erdve.
Jeigu pastatysime riboženklį prieš bibliotekininko veiklą (mažinsime etatus, atimsime iš vaiko galimybę augti). Ar čia reikia taupyti lėšas? Ar tokias mokyklų bibliotekas mes norime matyti ateityje ( paversti tik knygų išdavimo punktais, bibiotekininkes prižiūrėtojomis?)
Nežinau ar tikslinga dabar vardinti visas veiklas ir darbus kuriuos atlieka mokyklų bibliotekininkės./
Visiškai pritariu straipsnio autorei.
Norintys sujungti viešąsias bibliotekas su mokyklų bibliotekomis žmonės, neturi jokio supratimo apie mokyklos bibliotekos veiklas ir funkcijas. Tarp šių dviejų bibliotekų panašumas tik vienas, knygos, bet ne daugiau. Kaip galima įsivaizduoti 1000-tinės mokyklos vaikus keliaujančius į miesto viešąją biblioteką, prireikus knygos? O knygos tai tik maža dalis mokyklos bibliotekininko darbo. Bibliotekininkas mokyklos universalas: mokytojas, padėjėjas, psichologas, mokinių draugas, pagalbininkas, renginių, susitikimų vedėjas, organizatorius, akcijų, projektų vykdytojas, integruotų su ugdymo procesu veiklų dalyvis… Kodėl mokyklos bibliotekas siūloma jungti prie viešųjų? tai siūlau atvirkštinį variantą: viešąsias jungti prie mokyklų, nes mokyklos bibliotekos lankytojų kontingentas ir srautas 100 kartų didesnis negu viešųjų. Įdomu: kiek lankytojų per dieną apsilanko viešojoje bibliotekoje? tikriausiai nepalyginamai su mokyklomis. Tai gal jos nereikalingos? Pirmiausia reikia pasidomėti, kokias veiklas ir funkcijas atlieka mokyklos biblioteka, o po to norėti jas išdraskyti.
Sutinku su Jumis, Rasuole, ir tikrai žinau, kad ypač nedidelių miestelių, viešųjų bibliotekų lankytojų skaičius per dieną siekia nuo 2 iki 3. Tuo tarpu mokyklos biblioteka lankytojų nestokoja ir, dažnai, nebespėja jų aptarnauti. Kur tada tiesa, ką prie ko jungsim, ką naikinsim?