Geometrinės figūros žmogaus organizme
Gera mokykla. Kiekvienas mūsų supranta ją skirtingai. Šiais laikais, kai ugdome Z kartą, reikalavimai mokykloms vis didėja. Nuo mažens aprūpintiems mobiliaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais tradicinės pamokos tampa neįdomios, o autoritetu vaikui tampa tik asmuo, pateikęs jam žinių, kurių jis negali rasti internete. Dabartiniai mokiniai nemėgsta prievartos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, apribojimų, pabrėžia, kad žino savo teises (bet pamiršta pareigas), nori, kad su jais būtų tariamasi, kad suaugusieji bendrautų kaip su sau lygiais, trokšta būti išskirtiniais, unikaliais.
Siekiant ugdyti kūrybingą, mąstantį mokinį, atvirą bendruomenės narį, kuriantį savo ateities perspektyvas, mūsų mokykloje, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, organizuojamas inovatyvus ugdymas, mokymo(si) procesas tobulinamas taikant mąstymo mokyklos įrankius: mąstymo įpročius, (juos ugdome jau trečius metus), mąstymo žemėlapius (taikome per visų dalykų pamokas), mąstymo raktus (pradėjome taikyti šiemet) bei de Bono kepures.
Visi šie įrankiai duoda apčiuopiamų rezultatų. Tuo įsitikinome, vesdami integruotą matematikos ir gamtos mokslų pamoką 6b klasėje „Geometrinės figūros žmogaus organizme“.
Pamoką pradėjome nuo mąstymo rakto „Bendrumai“, kuriuo siekėme, kad mokiniai įžvelgtų ir įvardytų organų ir geometrinių figūrų sąsają – formas. Pasitarę grupėje ir naudodamiesi apskritimo mąstymo žemėlapiu, mokiniai surašė geometrines figūras. Prisiminė ir susiejo jas su mokinius supančioję aplinkoje esančiomis erdvinių kūnų formomis. Dirbdami poroje ir skaitydami tekstą, surado, išsiaiškino gyvybės struktūrinių lygmenų eiliškumą ir apibūdino sąvokas, o atsakinėdami į klausimus, pritaikė įgytas žinias. Pavyzdžiui, koks lygmuo analizuojamas, kai atliekamas kraujo ar šlapimo tyrimas, kai daroma širdies elektrokardiograma. Remdamiesi vadovėlio informacija ir žmogaus torsu, pasitarę grupėje, pateikė bent vieną žmogaus organą, savo forma primenantį trikampį, keturkampį, rutulį, kūgį arba kitokią figūrą. Vėliau taikė mąstymo įprotį – turimų žinių taikymas naujoje situacijoje. Žinodami savo kūno masę, mokiniai apskaičiavo, kiek litrų kraujo cirkuliuoja kiekvieno jų kraujagyslėmis, kiek kartų žmogaus oda yra sunkesnė nei smegenys, sužinojo, kiek sveria jų „Adomo ar Ievos“ kostiumas – oda. Taip pat sužinojo, kiek kartų sumažėja mūsų kvėpavimo dažnis, kai mes tampame suaugusiais ir kiek litrų oro įkvepia žmogus per parą.
Pamokos refleksijai naudojome mėlyną de Bono kepurę. Džiugu, kad mokiniai, įsivertinę pamoką, suvokė, kad pamokoje ugdomos bendrosios kompetencijos – bendradarbiavimo, pažinimo, komunikavimo, mokėjimo mokytis – padėta geriau suprasti savo mokymosi procesą ir mokymosi poreikius, kad įsivertinimas gali padėti mokiniams išmokti, įgyti ir apdoroti naujas žinias, padėti surasti sau tinkamiausią mokymosi būdą ir tapti savarankiškais, savimi pasitikinčiais.
Turime pasakyti, kad pamoka pavyko, buvo labai „gyva“, moksleiviai dirbo aktyviai, puikiai įsisavino mokomąją medžiagą. Tikimės, kad mūsų mintys ir idėjos bus įdomios ir Jums.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.