„Gatvėje liko tyla…“

Arūnas Mikalauskas
,
Klaipėdos r. Judrėnų Stepono Dariaus m-klos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

Garsus prancūzų mikrobiologas, chemikas, vienas iš imunologijos pradininkų, atradęs fermentacijos ir daugelio ligų šaltinį Pasteras Louis yra pasakęs: „Esame atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome“. Kaip žinia, karo metais buvo asmenų su nacių kepurėmis, kurie šaudė tautiniu, rasiniu ideologiniu pagrindu neįtikusius, nekaltus žmones. Kita vertus, buvo ir drąsiausių, kurie režimui nepritarė – jų, gelbėtojų, pavardės kartais skamba ne taip garsiai, tačiau yra atmintis, kuri liudija.

 

Nacionalinę meninę konferenciją, skirtą Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai, Ariogaloje jau penktąjį kartą organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (Tarptautinė komisija) ir Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras. Gimnazijos direktorius Arvydas Stankus priminė, jog Antrojo pasaulinio karo metais ištuštėjo Ariogalos miestelio gatvės.

 

Tarptautinės komisijos vykdantysis direktorius Ronaldas Račinskas pastebėjo, kad čia, Ariogaloje, įvairių Lietuvos Respublikos švietimo, kultūros įstaigų, Kauno žydų bendruomenės, vietos savivaldos atstovai yra nepakeičiami partneriai. Tema nėra džiugi – minime 75-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos kalinių išlaisvinimo metines. Konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai – kaip žinia, didžioji dalis mūsų krašto žydų atgulė amžinojo poilsio šalia namų, tad gatvėse liko tyla… Susirinkusieji parodė supratimą, gilesnį požiūrį į mūsų istoriją, nes tragedija nėra tik žuvusiųjų ir jų artimųjų, bet ir visų – sunaikintas fenomenalus kultūrinis, ekonominis potencialas, tai yra mūsų bendros praradimų istorijos dalis. Nors negalima prikelti tūkstančių nužudytųjų, tačiau tokių renginių dėka grąžiname kruopelytę ženklų, kaip jie gyveno, apie ką svajojo, susirinkę mokomės neskirstyti savo bendrapiliečių pagal plaukų spalvą, neskirstome į „juos“ ir „mus“,  kartu išsinešdami viltį, kad tai nepasikartotų. Tarptautinės komisijos vadovas minėjo, jog artimiausias renginys vyks 2020 m. pavasarį – „Gyvųjų maršas“ buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Aušvice, kur antrą kartą dalyvaus Lietuvos mokytojų, švietimo, kultūros darbuotojų delegacija.

Renginio pradžioje buvo pasirašyta oficiali sutartis tarp Tarptautinės komisijos ir Radviliškio miesto Kultūros centro dėl Tolerancijos ugdymo centro įsteigimo Radviliškyje. Tokių centrų Lietuvoje jau 147: daugiausia jų veikia mokyklose, tačiau yra ir muziejuose, švietimo ir kultūros centruose.

 

Raseinių rajono savivaldybės meras Andrius Bautronis džiaugėsi, kad vyko konferencija ir buvo kalbama už tuos, kurie nebegali kalbėti čia, Ariogaloje, kur praeitis siejasi su dabartimi. Savivaldybės planuose – greitu laiku atsirasiantys monumentai, kurie įamžins Holokausto aukas buvusios Ariogalos sinagogos vietoje bei Raseinių rajone. Mokykloje vyksta mokymas kitaip, kalbėjo Meilės Lukšienės premijos laureatas, istorijos mokytojas, VšĮ „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra, sausio 27-osios rytą pirmąją pamoką pravedęs krašto muziejaus edukacinėse erdvėse. Renginio dalyviai prisijungė prie pasaulinės akcijos „Mes prisimename“ („We Remember“). Meninėje konferencijoje buvo atliekamos literatūrinės kompozicijos „Pasivaikščiojimas senosiomis Alite gatvelėmis“ (Alytaus „Sakalėlio“ prad. m-kla), „Atminimo akmuo“ (Marijampolės Sūduvos g-ja), „Mūsų širdyse prisiminimai neišblėsta“ (Panevėžio M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centras), „Malūnas prisimena…“ (Kupiškio Povilo Matulionio prog-ja), „Paklusime ar žūsime?.. Mes būsime!“ (Daugų Vlado Mirono g-ja), meninė kompozicija „Ištuštėjusi gatvė“ (Alytaus Piliakalnio prog-ja), „Ne ožkoje laimė“ (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago g-ja), muzikinė kompozicija „Verkė smuikas ir dainos skambėjo…“ (Prienų r. Balbieriškio pagr. m-kla ir Balbieriškio miestelio bendruomenės Tolerancijos ugdymo centras). Be to, mokiniai vaidino siužetus „Mokytojas“ (Alytaus Putinų g-ja), „Laiškas“ (Kalvarijos g-ja), „Pasaulis, kurio nėra…“ (Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros” prog-ja), „Pagyvensim – pamatysim. Jei gyvi būsim…“ (Alytaus Jotvingių g-ja), etiudą „Aidas akmenyje“ (Panevėžio „Saulėtekio“ prog-ja), mini spektaklis „Istorijos apie tai, kaip kalbėjo mūsų širdys“ (Varėnos „Ąžuolo“ g-ja), spektaklio „Tikrasis karalius tik vienas“ ištraukas (pagal I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“ vaidino Gargždų „Vaivorykštės“ g-jos atstovai). Filmo „Fania Brancovskaja ir žmonių likimai“ ištraukas demonstravo ir komentavo Vilniaus Naujamiesčio mokyklos mokiniai. Pristatymų metu persipynė gyvenimo džiaugsmas, netektis, skausmas, drąsa ir stebuklas…

 

Kauno miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas kalbėjo: „Laukėme šio susitikimo, kuriame gera susitikti su mokiniais ir mokytojais, kūrusiais bei atlikusiais mūsų matytas programas. Mes mažai kalbame apie žydus karius, tokius kaip Volfas Koganas – batsiuvys iš Balbieriškio, tapęs dviejų Vyčio ordinų kavalieriumi. Tad svarbiausia ne tautybė, o tai, ką žmogus padarė savo gimtajam kraštui. Sausio 27-ąją Aušvice lankosi 120 valstybių vadovai, o mes – dalelė pasaulinio, ne mažiau svarbaus „We remember“ renginio – susirinkome čia. Tad lieka tikėjimas, kad jūs, mokiniai – jaunoji karta, nebūsite priešiški kitoms tautoms…“

 

Konferencijoje dalyvavo ne tik mokiniai ir mokytojai, bet svečiai iš Kauno IX forto muziejaus, Kauno r. savivaldybės, Raseinių r. administracijos atstovai ir Kauno žydų bendruomenės nariai.

Apibendrinant renginį, Tarptautinės komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė akcentavo, jog tai, kas buvo parodyta scenoje – yra atmintis. O jeigu istorinė atmintis gyva – ateityje tai nebus pamiršta.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *