Gamtos pėdsekystės pamokos Labanoro girioje

Angelė Grigonienė
,
matematikos mokytoja

Balandžio viduryje 25 Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos 5–6 klasių mokiniai, lankantys gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics, STEAM) dalykų modulį ir besidomintys gamtos mokslais, Labanoro girioje dalyvavo edukacinėje programoje „Gamtos pėdsekystė“, lankėsi Ežerų žvejybos muziejuje ir Antano Truskausko medžioklės bei gamtos muziejuje Mindūnuose. Molėtų r. Ežerų žvejybos muziejuje vaikai susipažino su to krašto žvejų gyvenimu, buitimi, apžiūrėjo senovės žmonių žvejybos įrankius. Ekspozicija išdėstyta atstatytoje XIX a. žvejo pirkioje ir svirne. Seniausias muziejaus eksponatas yra įspūdingas 4 metrų ilgio XV a. luotas. Ugdytinius sudomino interaktyvi ekspozicija apie šiame regione labiausiai paplitusias žuvis.

 

Mokiniai apžiūrėjo įspūdingą A. Truskausko surinktą įvairių pasaulio žemynų žvėrių, paukščių iškamšų ir kailių kolekciją. Lektorius Andrejus Gaidamavičius supažindino su skirtingų žemynų gyvūnais. Vaikai sužinojo daug įdomių faktų apie egzotinių gyvūnų gyvenimą, jų išskirtinumą ir paplitimą. Muziejuje lektorius supažindino mus su įvairių gyvūnų pėdsakais, paaiškino, kaip juos atskirti gamtoje, ne tik parodė, bet ir mokė pasigaminti kai kurių laukinių gyvūnų gipsinius pėdsakus. Šitaip pasiruošę ir išmokę gamtos pėdsekystės pamokas, patraukėme į Labanoro girią. Vaikai noriai ieškojo laukinių gyvūnų pėdsakų, juos atpažino, fotografavo. Fotoaparatas ir liniuotė – būtiniausi kiekvieno gamtos pėdsekio įrankiai. Fotografuoti reikia ne tik vienos pėdos atspaudą, bet ir atstumą tarp pėdsakų (žingsnį). Pagal žingsnio plotį, pėdsakų išsidėstymą jame galima nustatyti judėjimo pobūdį ar net apskaičiuoti judėjimo greitį. Mokiniai, vadovaujami lektoriaus A. Gaidamavičiaus, pagal paliktus gyvūnų pėdsakus mokėsi atkurti įvykius ir sudėlioti rišlų pasakojimą. Atbundanti gamta ragino visus keliauti gilyn į mišką. Vadovas labai išradingai mokė pažinti kai kurias medžių rūšis, pasakojo apie paslaptingą skruzdėlių gyvenimą, jų svarbą kitiems gyvūnams. Visų dėmesį patraukė sula aptekęs kelmas. Mokiniai sužinojo, kad medžių sula maitinasi kai kurie vabzdžiai. Vaikų veiduose išvydome didelę nuostabą, kai vadovas pakvietė paragauti liepų pumpurų. Pasirodo, jie ne tik skanūs, bet ir labai maistingi.

Mokiniams įspūdį paliko ir aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas, esantis Labanoro regioniniame parke, šalia Mindūnų. Apžvalgos bokšto aukštis – 36 metrai. Nors kai kurie mokiniai, lipdami į Eifelį primenantį bokštą, baiminosi aukščio, bet pamatytas vaizdas pranoko visus lūkesčius.

 

Tokios gamtos pėdsekystės edukacinės pamokos, buvimas gamtoje, jos stebėjimas ir tyrinėjimas didina mokinių gamtinį raštingumą, padeda geriau pažinti gamtą, lavina vaizduotę, kūrybiškumą. Tai skatina mokinius savarankiškai tyrinėti, domėtis aplinka, ugdyti pastabumą, atrasti naujus dalykus.

Dėkojame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projektų vykdymo komandai už suteiktą galimybę dalyvauti projekte „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.